P. ŽIDONIO nuotr.

Nuo teršalų ore gelbsti ir deficitinė druska

Nuo teršalų ore gelbsti ir deficitinė druska

Panevėžiečiai jau nebe pirmą dieną kvėpuoja labiau nei leidžia normos užterštu oru.

Kad jis būtų kiek įmanoma gaivesnis, miesto žvyruotos gatvės laistomos naudojant druską – kalcio chloridą.

Ne vienas toks

Panevėžyje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ketvirtadienio rytą siekė 95 mikrogramų kubiniame metre (µg/kub. m). Norma laikoma, kai teršalų fiksuojama ne daugiau nei 50 µg/kub. m.

Trečiadienį oro tarša siekė 93 µg/kub. m, antradienį – 60.

Žvelgiant į kaimynines savivaldybes, situacija Panevėžyje dar nėra pati blogiausia.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečiadienį Kėdainiuose tarša kietosiomis dalelėmis siekė net 152 µg/kub. m, Šiauliuose – 131.

Agentūra konstatuoja, kad užterštas oras miestuose dabar yra dėl automobilių keliamos taršos ir transporto sukeltų dulkių, vykdomų statybos ir kelių remonto darbų, žemės ūkio darbų užmiesčiuose, taip pat dėl iš kitų šalių atneštos taršos.

Mažinti taršą rekomenduojama valant ir drėkinant gatves bei žvyrkelius.

Panevėžiečiai jau nebe pirmą dieną kvėpuoja labiau nei leidžia normos užterštu oru. P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžiečiai jau nebe pirmą dieną kvėpuoja labiau nei leidžia normos užterštu oru. P. ŽIDONIO nuotr.

Druskos reikia ne tik žiemą

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas teigia, kad Panevėžyje laistoma 15 žvyruotų gatvių.

Pastarąjį kartą – šios savaitės pradžioje.

Žvyrkeliams drėkinti naudojamas kalcio chloridas – brangesnė druska, kuria jau ne pirmus metus žiemą barstoma atnaujinta Laisvės aikštė ir gatvės aplink ją.

Vasarą šios druskos tirpalas, palaistytas ant žvyrkelių, kuriam laikui suriša dulkes.

„Visur, kur buvo palaistyta, situacija nebloga. Žiūrėjau trečiadienį, dar nebuvo didelio poreikio laistymą kartoti“, – sako S. Vainauskas.

Jis skaičiuoja, kad šią vasarą buvo bene ketvirtas kartas, kai per karščius prireikė laistyti žvyruotas gatves mieste.

Pasak Sigito Vainausko, mieste pilna dulkių ir dėl vykdomų statybų, remontų, ir dėl priemiesčio laukuose dūzgiančių kombainų bei traktorių. P. ŽIDONIO nuotr.

Pasak Sigito Vainausko, mieste pilna dulkių ir dėl vykdomų statybų, remontų, ir dėl priemiesčio laukuose dūzgiančių kombainų bei traktorių. P. ŽIDONIO nuotr.

Dulkių kamuoliai

Asfaltuotos gatvės pagal nustatytą sąrašą valomos ir drėkinamos paprastu vandeniu.

„Kiekviena šlavimo mašina vežasi vandens ir drėkina, kad mažiau dulkėtų“, – sako S. Vainauskas.

Tačiau naudos, anot jo, iš to ne itin daug: per karščius sudrėkinus asfaltą, vanduo greitai išgaruoja.

S. Vainausko manymu, mieste pilna dulkių ne vien dėl gatvių.

„Važiuoju remontuojama Beržų gatve. Ten veža smėlį, pila, gatvė dulka. Visame mieste vyksta statybos, tvarkomos gatvės, o lietaus nėra“, – svarsto įmonės atstovas.

Negana to, pašnekovo teigimu, dulkės į miestą atpučiamos iš laukų, kur kulia dulkėse paskendę kombainai ar ražienas aparia traktoriai.

„Vien liedami gatves oro taršos problemos neišspręsime“, – pabrėžia S. Vainauskas.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Ir nėra, ir brangu

Gatvių prižiūrėtojams jau kelia nerimą senkančios druskos atsargos.

Šiuo metu žvyrkeliams drėkinti naudojamas kalcio chloridas žiemą barstomas Laisvės aikštėje kaip mažiau kenksminga aplinkai ir betoniniams paviršiams medžiaga. Jo kaina – didelė.

Dabar turimą druską, S. Vainausko teigimu, įmonė nupirkusi sausį, dar prieš prasidedant karui Ukrainoje.

Pasak bendrovės atstovo, sukauptų atsargų žiemos pradžiai užteks, tačiau po Naujųjų druskos gali pritrūkti.

Įmonės sandėliuose supiltas kalcio chloridas pirktas mokant maždaug po 400 eurų už toną. Tuo metu paprastos druskos – natrio chlorido – tona kainavo per 100 eurų.

Šiuo metu „Panevėžio specialus autotransportas“ paskelbęs naują konkursą apsirūpinti druska ir tiekėjų pasiūlymų laukiama neramiai.

„Kalcio chloridas buvo vežamas iš dabar vadinamų nedraugiškų valstybių. Esame paskelbę konkursą, tačiau tokio grynumo kalcio chlorido iš Vakarų valstybių galime ir nebegauti“, – prognozuoja S. Vainauskas.

Manoma, kad naujoji druska gali būti silpnesnės koncentracijos, todėl žiemą barstyti jos reikės daugiau. Be to, iš toliau atvežtosios kaina irgi veikiausiai bus aukštesnė.

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ sandėliuose senka dar sausį pirktos druskos atsargos – vasarą ji naudojama laistyti žvyrkeliams. P. ŽIDONIO nuotr.

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ sandėliuose senka dar sausį pirktos druskos atsargos – vasarą ji naudojama laistyti žvyrkeliams. P. ŽIDONIO nuotr.

Iš vienou kraštutinumo į kitą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika teigia, kad oro užterštumą lemia ir iš pietryčių nuo Kaspijos jūros, Ukrainos slenkanti karšto oro masė.

„Ten vėjas pakelia dulkes. Ukrainoje nemažai gaisrų tiek dėl karo, tiek šiaip degina laukus, žolę. Tas dulkių, dūmų, vandens garų mišinys antradienį, trečiadienį padidino oro užterštumą ir Lietuvoje. Dabar situacija kiek gerėja, pagrindiniai teršalai pasitraukė“, – komentavo G. Valaika.

Anot jo, iki vakar popietės smarkesnis lietus Panevėžį plovė prieš geras tris savaites – rugpjūčio 1 ir 6 dienomis. Lijo ir rugpjūčio 17-ąją, tačiau labai mažai.

„Jau kitą savaitę, kai šoksime, tai šoksime į rudenį. Nusiteikite. Pasikeis oro masė ir antradienį, trečiadienį orai atvės, palis. Žmonės mano, kad lis labai daug, bet to tikėtis gal labai nereikėtų“, – prognozuoja G. Valaika.

Anot jo, dabartinę karšto oro masę pakeis labai šalta oro masė iš Šiaurės.

„Iš vieno kraštutinumo pereisime į kitą. Visiems sakome: jeigu norite mėgautis vasara, pasidžiaukite ja iki sekmadienio ar pirmadienio, nes vėliau prasidės tikras ruduo“, – pataria meteorologas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų