Į Panevėžio ligoninę paguldytos senolės artimieji tvirtina visą savaitę negavę žinių apie jos sveikatą, kol galop sulaukė pranešimo apie mirtį.

Nuo paciento artimųjų atsitvėrė tylos siena

Nuo paciento artimųjų atsitvėrė tylos siena

Per karantiną močiutę į ligoninę paguldžiusi Ernesta Milkintienė suskaičiavo per dieną gydytojai skambinusi 40 kartų, bet jos balso taip ir neišgirdo. Per visą savaitę jai taip ir nepasisekė pasikalbėti apie močiutės sveikatą. Kol galiausiai pati sulaukė skambučio iš ligoninės – žinios apie senolės mirtį.

Paaiškėjo, kad ligonė kelias dienas merdėjo, kai slaugytojos skambindavusiai anūkei pranešdavo, jog pacientės būklė stabili.
Ligoninės atstovai teigia ir patys neturintys paaiškinimo, kas nutiko. Mat kol artimieji močiutės ieškojo viename skyriuje, ji gulėjo kitame, kur ligoniai tiriami dėl koronaviruso.

Mirusiosios anūkė graudinasi, kad nors jai brangaus žmogaus ir nebuvo galima išgelbėti, bet toks artimųjų ignoravimas – nepateisinamas.

E. Milkintienės teigimu, Panevėžyje gyvenusi močiutė jau nuo sausio pabaigos dėl sveikatos bėdų gulėjo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Baigiantis slaugos laikui, šeima planavo močiutę parsivežti į namus. Tačiau balandžio 24-ąją sulaukė gydytojos skambučio, kad pacientės sveikata pablogėjo, įtariamas inkstų nepakankamumas, dėl to močiutę perkelia gydyti į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

„Apie slaugos ligoninę galiu atsiliepti tik gerai. Kai prasidėjo karantinas ir buvo uždraustas ligonių lankymas, kasdien sulaukdavome žinių apie močiutės sveikatą, pasakodavo, kokie vaistai jai skiriami, kaip jaučiasi ir net ką kalba. Visada buvo palaikomas glaudus ryšys su gydytojais“, – pamena E. Milkintienė.

Ligonės paieškos

Senolę perkėlus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, prasidėjo artimųjų vargai. Anot anūkės, jau pirmosios dienos vakarą jie paskambino į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, bet ten jokios informacijos apie močiutės būklę suteikti negalėjo, tik patvirtino, kad tokia pacientė atvežta. Artimiesiems buvo patarta skambinti kitą dieną, kai bus aišku, kokiame skyriuje senolė toliau bus gydoma. Kitą rytą E. Milkintienė sužinojo, kad senolė paguldyta į Pirmąjį vidaus ligų skyrių, bet vėliau dėl kažkokių priežasčių perkelta į Antrąjį. Nuo tada, pasak Ernestos, ir prasidėjo nesibaigianti ignoravimo karuselė. Nurodytu skyriaus telefonu paskambinusi E. Milkintienė iš slaugytojos sužinojo, kad močiutės gydytoja – pati skyriaus vedėja. Slaugytojos pasiūlė su gydytoja bendrauti tiesiogiai, nurodė ir vedėjos telefono numerį.

Ligoninės atstovų teigimu, šiuo metu į ligoninę patekęs žmogus turi tam tikrą laiką praleisti karantininiame korpuse, kol paimamas tyrimas COVID-19 infekcijai nustatyti ir sulaukiama atsakymo. P. Židonio nuotr.

Telefonas įkaito

„Pirmą dieną skambinau beveik keturiasdešimt kartų – niekas nekėlė telefono ragelio. Vėl skambinau sesutėms, šios patikino, kad močiutės būklė stabili, ji miega. Po tokių žodžių nusiraminau, bet norėjosi ir daugiau sužinoti apie pačią ligą ir močiutės sveikatą. Slaugytoja pasiūlė skambinti vedėjai, sakė, kad ji ką tik grįžo į savo kabinetą. Skambinau, bet ir vėl – tyla. Pasitikrinau telefono numerį, gal suklydau besirašydama, bet jis buvo teisingas. Man sakė, kad gydytoja kabinete, o telefono ragelio nekelia. Gal ligoninėje iš aukščiau nurodyta, kad ne tik lankyti per karantiną negalima, bet ir telefonais gydytojams bendrauti“, – negali atsistebėti E. Milkintienė.

Kitą dieną jos vėl laukė ta pati situacija: keliasdešimt skambučių – ir jokios reakcijos. E. Milkintienė sako net slaugytojų prašiusi perduoti vedėjai, kad pati paskambintų, kai tik turės galimybę, tam ir savo telefono numerį paliko.

„Patikino, kad tikrai paskambins, bet vedėjos skambučio taip ir nesulaukėme nei kitą, nei dar kitą dieną. Svarsčiau skambinti net ligoninės direktoriui, bet kažkaip susivaldžiau – jei slaugytojos tikina, kad viskas gerai, gal be reikalo taip jaudinamės? Juk ligoninėje priežiūra tikrai teikiama“, – pasakojo Ernesta.

Merdėjo kelias dienas

Skambučio iš Panevėžio ligoninės moteris sulaukusi tik gegužės 2-ąją. Tik skambino ne skyriaus vedėja, o budintis gydytojas. Jis ir pranešė, kad močiutė mirė ir artimieji turintys pasiimti kūną. Po šios žinios E. Milkintienę ištiko šokas – stabilios būklės, anot sesučių, močiutė jau kelias dienas merdėjo. Paprašius paaiškinti, kas atsitiko, pasiūlė tik paskaityti ligos istoriją.

„Sunku patikėti, kad kelias dienas močiutė merdėjo, iš pradžių nebesiorientavo aplinkoje, o paskui paniro į komą. Bet niekas nesiteikė mums apie tai pranešti. Kodėl? Dėl didelio darbo krūvio? Juk dabar ligoninės pustuštės, gydytojai tikrai nedirba tokiu krūviu, kad negalėtų skirti kelių minučių pokalbiui telefonu. Ar čia koronavirusas kaltas?“– pasipiktinimo neslėpė E. Milkintienė.

Jos teigimu, išties liūdna, kad senas žmogus yra savotiškai nurašomas. Anot Ernestos, paviešindama šią istoriją močiutei jau niekuo nepadės, bet gal kai kurie gydytojai susivoks, kad svarbu ne tik jų žinios ir patirtis, bet ir elementarus žmogiškumas.

„Vienos giminaitės močiutė taip pat guli Panevėžio ligoninėje, tik kitame skyriuje. Ji labai nusistebėjo tokiu elgesiu, nes pati kasdien gali paskambinti, pasidomėti artimo žmogaus savijauta. Esu nustebinta, kodėl taip nutiko mums. Suprantu, kad močiutės gal ir nebūtų pavykę išgydyti, bet kur elementarus žmogiškumas? Nesinori, kad tokios istorijos toliau kartotųsi“, – neigiamos patirties Panevėžio ligoninėje dar ilgai negalės pamiršti E. Milkintienė.

Tyrė dėl koronaviruso

Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis teigė, jog belieka tik apgailestauti, kad įvyko toks nesusikalbėjimas. Jo tvirtinimu, artimųjų pasakojime yra nesutapimų. Iš slaugos ligoninės jau sunkios būklės perkelta pacientė buvo gydoma ne Vidaus ligų skyriuje, o karantininiame korpuse, pas Dienos chirurgijos skyriaus vedėją – gydytoją chirurgą Rimvydą Tumą.
„Ši pacientė negalėjo būti gydoma Vidaus ligų skyriuje. Šiuo metu, jeigu žmogus patenka į ligoninę, jis turi tam tikrą laiką praleisti karantininiame korpuse, kol paimamas tyrimas COVID-19 infekcijai nustatyti ir sulaukiama atsakymo. Tuomet sprendžiama, į kokį skyrių reikia guldyti pacientą. Tokia procedūra dabar yra visose stacionarinėse gydymo įstaigose“, – paaiškino V. Riaubiškis.

Mįslė ir ligoninei

Pasak V. Riaubiškio, pacientei, turėjusiai gretutinių ligų, sutriko ir inkstų veikla, tad tikėtina, anot atstovo spaudai, jog ji būtų buvusi guldoma į Hemodializės-nefrologijos skyrių, kuris specializuojasi būtent inkstų ligų gydyme. Tačiau kol nebuvo sulaukta atsakymo dėl COVID-19 infekcijos, senolė gydyta karantininiame korpuse, kur visi pacientai palatose guli po vieną.

„Testo atsakymų tenka laukti iki savaitės. Šito proceso ligoninė negali paspartinti. Reikia suprasti, kad šiame skyriuje medicinos personalo bendravimas su pacientais yra minimalus. Jeigu žmogus pats kalba, prireikus pagalbos, medikus jis gali išsikviesti telefonu. O jeigu būklė sudėtingesnė, patys nebegali bendrauti, nuolat aplanko personalas“, – kalbėjo ligoninės atstovas spaudai.

Kodėl pacientės artimieji visą savaitę negalėjo susisiekti su gydančiu gydytoju, anot V. Riaubiškio, ir jiems yra mįslė. Galbūt tai lėmė aplinkybės, kad šiuo metu, siekiant išvengti medikų užsikrėtimo, trys pamainos dirba kas dvylika valandų ir su kolegomis nesusitinka.

„Sunku pasakyti, kodėl įvyko toks nesusikalbėjimas. Nenoriu teisintis, bet ir negaliu atsakyti, kodėl nepavyko artimiesiems susisiekti su gydytoju. Pats gydytojas R. Tumas tvirtino nesulaukęs jokio prašymo iš slaugytojų, kad kažkam reikėtų paskambinti. Mūsų gydytojai taip pat žmonės, supranta, kad tokiems dalykams išlindus į paviršių būna nemalonu. Belieka tik apgailestauti dėl tokio nesusikalbėjimo“, – sakė V. Riaubiškis.

Mirusiosios artimieji dar kartą patyrė šoką išgirdę, kad močiutė buvo gydoma karantininiame korpuse. Mat jie patys nuvežė į ligoninę reikalingus daiktus bei slaugos priemonių. Anot artimųjų, nors į skyrių nebuvo įleisti, daiktus paliko nurodytoje vietoje, o vėliau pasiskambinę slaugytojoms buvo patikinti, kad jie perduoti ligonei, gydomai Antrajame vidaus ligų skyriuje.

Komentarai

  • Kaip komentaras? „Mūsų gydytojai taip pat žmonės, supranta, kad tokiems dalykams išlindus į paviršių būna nemalonu. Belieka tik apgailestauti“… Tai jei nebūtų išlindę, apgailestauti nereiktų ir būtų dzin?

    • Atsakyti
  • Net ir ne karantino metu, paskambinus pasiteirauti, pasako: stabilu, valgo,, žiūri tv,….. o nuėjus į palatą sužinai, kad visai kitaip. Šiuo laikotarpiu nėra ko stebėtis- senas žmogus … kam tie rūpesčiai. Užuojauta artimiesiems.

  • „Testo atsakymų tenka laukti iki savaitės. Šito proceso ligoninė negali paspartinti.“….. ?????… Kaip tai? Juk covid-19 testavimo įrangą ligoninė gavo balandžio 23d….. https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/respublikine-panevezio-ligonine-pasieke-nauja-testavimo-iranga-atliks-koronaviruso-tyrimus.d?id=84115647….. Tyrimą paėmus jis padaromas per max. 6 val…. tai apie kokią čia savaitę kalba?…. Mano supratimu, tai čia paprasčiausiai buvo „nurašytas“ pacientas dėl amžiaus… Nei čia pirmas , nei čia paskutinis… Panevėžio ligoninėje tai yra įprasta praktika….

  • Aplamai Panevėžio medikai yra nemandagus.Teko susidurti priėmimo skyriuje, tai kad atrėžia net pasimeti nebežinau kur eiti ko pasiklausti. Mes manome kol Panevėžio Respublikinėje ligoninėje dirbs toks vadovas tai nebus nei tvarkos

    • kiek jau metu kalbama apie ta priemimo skyriu !!!!???? Nejaugi negalima ten su jais kazka padaryt ??

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų