Panevėžyje išugdytas krepšinio talentas Vitoldas Masalskis (Nr. 6).

Nuo ištryptų pievų ir krepšio su dugnu: šimtas krepšinio metų Panevėžyje

Nuo ištryptų pievų ir krepšio su dugnu: šimtas krepšinio metų Panevėžyje

Prieš šimtą metų – 1922 metų balandžio 23-iąją – buvo surengtos pirmosios Lietuvoje oficialios krepšinio varžybos. Dabar antrąja lietuvių religija laikomam žaidimui tada niekas nestatė milžiniškų arenų – net tinkamų sporto salių rungtynėms nebuvo. O ir pats „basketbolas“ vertintas kaip vaikų užsiėmimas, jį žaidusieji – gėdinti.

Kaip pergalė po pergalės krepšinis išaugo iki nacionalinio masto reiškinio ir kuo jame gali didžiuotis panevėžiečiai, paprašėme papasakoti Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko, istoriko Donato PILKAUSKO.

– Priminkite mūsų skaitytojams, kokia buvo krepšinio, kaip žaidimo, pradžia. Gal dar nustebinsime ką nors tuo, kaip jis anuomet skyrėsi nuo dabartinio.

– Krepšinį 1891 metais sumanė kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas. Naujosios sporto šakos paskirtis buvo užimti studentus žiemą, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietiškąjį futbolą.

Beje, iš pradžių žaidžiant krepšinį buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu. Tad po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo iš jo ištraukti. Ir dar tuo metu komandose buvo po devynis žaidėjus, o pačių pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas – tik 1:0!

Donato Pilkausko teigimu, Panevėžys gali didžiuotis ne viena garsia krepšinio pasaulyje asmenybe. Nemažai jų praėjusį ketvirtadienį buvo susirinkę į Vilhelmo Variakojo sporto komplekse vykusį Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą renginį. G. Kartano nuotr.

– Lietuviškasis krepšinis švenčia įspūdingą šimtmečio sukaktį, bet akivaizdu, jog prireikė bemaž trijų dešimtmečių, kol jis mus pasiekė.

– Krepšinis Lietuvoje atsirado apie 1920-uosius, o populiarinti pradėtas dar po metų.

Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, arba LFLS – sporto organizacijos, atlikusios svarbiausią vaidmenį kuriant ir formuojant Lietuvos sportą, ir buvusios daugelio sporto šakų, tarp jų ir krepšinio, pradininke mūsų šalyje – sportininkai. 1921 metų liepos 7-ąją spaudoje buvo pateikta informacija, kad LFLS nariai ir narės jau žaidė basketbolą, kaip tais laikais vadintas krepšinis, dar kartais – krepšiasvydis.

Nauja sporto šaka Lietuvoje nelengvai skynėsi kelią. Ypač krepšinį kritikavo ūkininkai. Esą ką čia suaugę žmonės vaikų darbą dirba! Mat tuo laiku ypač trūko sporto salių – Kauno sporto halė, specialiai pritaikyta krepšiniui, buvo pastatyta tik 1939 metais, tad pradžioje krepšinis žaistas ir lankose. Kaip savo feljetonuose rašė panevėžietis Juozas Čerkesas-Besparnis, išminant pievas.

Tokios sąlygos ne tik kliuvo ūkininkams, bet ir nelabai traukė jaunimą.

– Tačiau buvo ir žmonių, ryžtingai populiarinusių užjūrinį sportą?

Steponas Darius.

– Taip, jau 1922 metais buvo išleista Karolio Dineikos ir Juozo Ereto knyga „Komšiasvaidis ir krepšiasvydis“, dar po metų – Stepono Garbačiausko knyga „Basketbolas“.

Vienu krepšinio pradininkų Lietuvoje laikomas ir garsusis lakūnas Steponas Darius. 1926 metais jis išleido vadovėlį „Basketbolo žaidimas ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės“.
Prieš tai, 1922-aisiais, S. Darius buvo išrinktas LFLS valdybos nariu, o 1924 metais jam suteikta pirma krepšinio teisėjo kategorija.

1927 metais S. Dariui išvykus iš Lietuvos, krepšinio propagavimas apsilpo. Ilgą laiką populiariausia sporto šaka vis dėlto buvo futbolas. Viskas pasikeitė tik dar po dešimtmečio, kai 1937 metais Lietuvos vyrų rinktinė laimėjo Europos krepšinio čempionato auksą Latvijoje, – populiariausia sporto šaka tapo krepšinis. Kai 1939-aisiais dar kartą laimėjome Europos krepšinio čempionatą, abejonių dėl to nebeliko.

 

– Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės prieš šimtmetį. Kokios jos buvo?

– 1922 metų balandžio 23-iąją varžėsi Kauno rinktinė ir LFLS komanda. Siekiant pritraukti daugiau žiūrovų, rungtynės vyko sekmadienį Kauno Vytauto parke. Vyrai žaisti pradėjo 15 valandą. LFLS, kurios gretose buvo ir S. Darius, laimėjo 8:6.

Dalyvauti planavo ir dvi moterų komandos, tačiau jų rungtynės taip ir neįvyko. Buvo pateikiama versija, neva jos nesutiko žaisti dėl vėlyvo laiko. Iš tiesų moterys anksčiau už vyrus pamėgo šią naują sporto šaką.

– Krepšinis Panevėžyje. Nuo ko prasidėjo šis sporto istorijos puslapis?

– Sportiniam gyvenimui propaguoti Panevėžyje 1920 metais buvo įkurta sporto draugija „Sveikata“. Pirma informacija apie krepšinį Panevėžio spaudoje aptinkama 1926 metais, tačiau aišku, kad jis pradėtas mieste žaisti anksčiau.

1926-ųjų balandžio pabaigoje „Panevėžio balsas“ rašė, kad Savivaldybės gimnazijos moksleiviai prieš pamokas žaisdavo krepšiasvydį. Laikraščio duomenimis, tų pačių metų gegužę Jasnogurkoje, tai yra Skaistakalnyje, įvyko sporto šventė, kurios metu basketbolą žaidė Panevėžio gimnazijos 7 klasės ir Kauno „Aušros“ gimnazijos 6 klasės mokiniai. Panevėžiečiai laimėjo rezultatu 21:0 – mūsų gimnazistai buvo ir vyresni, ir daug aukštesni.

Tais pačiais metais Pavasarininkų stadione vyko šaulių sporto klubo šventė. Jų metu krepšiasvydžio rungtynės vyko tarp geriausių Panevėžio komandų.

Maždaug po poros mėnesių Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija „Saturnas“ vėl Jasnogurkos parke surengė gegužinę, kurios metu varžėsi „Saturno“ ir Lietuvos šaulių sporto klubo sportininkai. Laimėjo pastarieji rezultatu 26:2.

Netrukus dar vienoje pavasarininkų kuopos gegužinėje po krepšiais rungėsi berniukai su mergaitėmis. Berniukai laimėjo 6:4. Tai buvo pirmas paminėjimas, kad ir miesto mergaitės žaidė krepšinį.

1943-iaisiais Juozo Zikaro sukurta krepšininko skulptūra. Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotraukos

– Ką apie tai manė miestas ir garbūs jo piliečiai?

– 1930 metais Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas kalbėjo, kad protinga kūno kultūra – tai sveikatos šaltinis. Vyskupo žodžiais, „nebūkime apsileidėliai, molio Motiejai“. Bet buvo svarbus racionalus kūno lavinimas.

Tais pačiais metais ir pats popiežius teigiamai atsiliepė apie sportą – kad fizinis lavinimas yra dvasios poilsis, o žaisdami žmonės vengia tinginystės, kuri – visų nelaimių pradžia.

1932 metais spauda rašė, kad Lietuvoje statomos mokyklos, bet žaidimo aikštelės neįrengiamos ir beveik nė viena pradinė mokykla neturėjo salės. Jų nebuvo ir kitose mokyklose. Tai stabdė krepšinio propagavimą.

Bet miesto krepšininkams tas netrukdė dalyvauti įvairiose tarpmiestinėse varžybose. Panevėžio šaulių sporto klubo krepšinio komanda 1938 metais dalyvavo net tautinėje olimpiadoje. Čia pirmose rungtynėse 10:19 panevėžiečiai pralaimėjo Lietuvos gimnastikos sporto federacijos komandai.

– O kaip sekėsi krepšininkėms?

– Apie Lietuvos ir Panevėžio krepšininkes duomenų nėra daug. Moterų krepšinio pradžia laikomi 1921-ieji, bet sportas tarp moterų sunkiai skynėsi kelią. Pradžioje moksleivėms net buvo uždrausta dalyvauti sporto klubų veikloje. Panevėžyje merginos irgi ne iš karto pamėgo krepšinį.

Bet 1921 metais prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos įkurta moterų sekcija ir šioje sąjungoje įsikūrė pirma krepšinio komanda, dalyvaudavusi rungtynėse su vyrais. Vėliau padėtis gerėjo.

– Dideliu postūmiu krepšiniui Lietuvoje tapo Europos čempionų titulas. Kaip pavyko jį išplėšti iš, reikia manyti, kovingai savo aukso medalius gynusių latvių?

– 1937 metais Lietuvos krepšinio rinktinę ruošė JAV lietuvis Feliksas Kriaučiūnas. Treniruotės vyko Kūno kultūros rūmuose Kaune ir gydytojo Antano Jurgelionio sodyboje Vilkaviškio apskrityje. Sportinę aprangą Europos krepšinio čempionatui nupirko valstybė.

Čempionate iš viso dalyvavo aštuonios komandos. Lietuvių nuotaikos nebuvo pačios geriausios, nes gyvas dar buvo prisiminimas apie pralaimėjimą latviams 1935-ųjų Europos čempionate. O ir tais pačiais 1937 metais teko nusileisti kaimynų komandai draugiškose rungtynėse. Kiti varžovai irgi buvo stiprūs. Bet taip jau susiklostė, kad čempionato finale lietuviai susikovė su italais ir vieno taško skirtumų juos įveikė.

1937-ųjų Europos čempionai.

Kai iš Rygos, kur vyko čempionatas, krepšininkai grįžo traukiniu, buvo iškilmingai sutikti Joniškio ir Kauno geležinkelio stotyse.

Dar vienas Europos čempionų titulas iškovotas 1939 metais Kaune. Šiame čempionate taip pat dalyvavo aštuonios komandos, o svarbiausios rungtynės dėl čempionų titulo vyko tarp Lietuvos ir Latvijos (jei įdomu, sėdimos vietos jų žiūrovams kainavo nuo 2,5 iki 5 litų, o stovimos 1,5 arba 2 litai). Šį kartą taip pat laimėta tik taško skirtumu, krepšinio žvaigždei Pranui Lubinui pelnius lemiamus taškus.

Už pergalę Lietuvos rinktinei buvo įteiktas prezidento Antano Smetonos prizas – sidabrinė kraičio skrynelė.

Kitą kartą Europos čempionais Lietuvos vyrų krepšinio komanda tapo tik 2003-iaisiais metais…

Spaudoje pasirodžiusios žinios apie pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes Lietuvoje 1922 metų balandį.

– Negaliu ir vėl nepaklausti: o kaipgi moterų krepšinis?

– Pirmasis Europos moterų krepšinio čempionatas vyko 1938 metais Italijoje. Lietuvos krepšininkės užėmė antrąją vietą. Tai buvo puikus pasiekimas! Juolab kad rinktinėje žaidė gimnazijų moksleivės, LFLS, jaunalietuvių sportininkės.

Europos čempionėmis Lietuvos moterų komanda tapo 1997 metais.

– Kiek žinoma, net Antrojo pasaulinio karo metais panevėžiečiai nenustojo žaisti krepšinio.

– Vokiečių kariuomenė į Panevėžį įžengė 1941 metų birželio 27-ąją. Tų metų lapkritį buvo įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis: Biržų, Rokiškio, Vilkmergės (Ukmergės), Utenos, Zarasų ir Panevėžio. Nacių okupacijos metais krepšinis mieste buvo viena populiariausių sporto šakų. 1941-aisiais vyko krepšinio žaidynės Biržuose, 1942 metais – Panevėžio miesto krepšinio pirmenybės. Tais metais burmistro Karolio Reisono nurodymu remontuota miesto sporto salė.

Taip pat 1942 metų pradžioje buvo įsteigtas „Perkūno“ sporto klubas. Į jį stojo teisininkai, menininkai, mokytojai, jie buvo labai aktyvūs.

Kai 1942-aisiais Panevėžio apygardos komisaro Valterio Noimo sprendimu Panevėžio sporto apygardai buvo perduota žydų sinagoga Skaityklos gatvėje (taip 1941 metais pavadinta Sinagogos gatvė), ten įrengta sporto salė, tinkama krepšiniui ir kitiems žaidimams.

Rungtynės vyko ne tik miesto mastu – varžytasi ir su kitų miestų komandomis. Pavyzdžiui, 1942 metų gegužę Panevėžyje viešėjo Ukmergės krepšininkai, o netrukus varžytis į Ukmergę vyko Panevėžio „Maisto“ krepšininkai.

1942 metų rudenį vyko tarpmiestinės Panevėžio ir Radviliškio krepšinio komandų rungtynės, kuriose rezultatu 35:21 laimėjo Panevėžys. Tų metų lapkritį kvalifikaciniame turnyre išaiškinta ir geriausia Panevėžio miesto komanda. Ja tapo Lietuvos gimnastikos sporto federacijos krepšinio komanda.

1943 metų lapkritį prasidėjo Panevėžio rajono krepšinio pirmenybės, 1944 metais vyko krepšinio turnyras tarp miesto įmonių, o gegužės 1-ąją, kuri nacių okupacijos metais buvo paskelbta tautinio darbo diena, vyko sporto šventė. Jos metu krepšinio turnyrą laimėjo Panevėžio „Maisto“ sporto klubo komanda.

Panevėžio gimnazistai 1939-aisiais. Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos muziejaus rinkinių nuotrauka

– Panevėžys gali didžiuotis ne viena garsia krepšinio pasaulyje asmenybe bei pasiekimais.

– 1947-aisiais į Panevėžį atvyko Vilhelmas Variakojis. Jis pradėjo dirbti berniukų gimnazijoje, kurios mediniame pastate buvusioje sporto salėje žaistas ir krepšinis. Kuomet 1951 metais miesto Vykdomojo komiteto posėdyje pasiūlyta nugriauti buvusį elektrinės pastatą, V. Variakojis pasirūpino jį išsaugoti. Čia įkurta ir vėliau jo vardu pavadinta sporto mokykla tapo pagrindine krepšininkų kalve…

Panevėžio krepšininkai, susibūrę į „Spartako“ komandą, 1950 metais Sovietų Sąjungos „Spartako“ pirmenybėse užėmė trečiąją vietą, tapo Lietuvos „Spartako“ draugijos čempionais. Tais pačiais metais Panevėžio merginos irgi tapo Lietuvos „Spartako“ draugijos čempionėmis. O po metų Panevėžio „Spartako“ komanda laimėjo draugijos Sovietų Sąjungos pirmenybėse Odesoje. Iš Odesos grįžusius krepšininkus sutiko visas miestas.

Knygoje apie miesto sporto istoriją minima visa virtinė Panevėžį per krepšinį garsinusių atletų pavardžių. Tarp jų – geriausia visų laikų Panevėžio krepšininke išrinkta Vanda Ruzgutė, Leokadija Sadkevičiūtė-Madeikienė, Birutė Statkevičiūtė-Sabaliauskienė, 1971 metais tapusi pasaulio čempione Larisa Vinčaitė, Alė Bajarūnaitė-Girdžiūnienė.

Geriausių vyrų krepšininkų penketuku pripažinti Algirdas Matačiūnas, Gintaras Leonavičius, Raimundas Sargūnas, Raimundas Čivilis ir Vitoldas Masalskis – daug metų žaidęs Kauno „Žalgiryje“ ir 1985 metais tapęs Sovietų Sąjungos čempionu.

Garsūs ir Vidmantas Paškauskas, Jonas Kazlauskas, Vytenis Andriūnas, daug metų žaidęs Vilniaus „Statyboje“, kuri 1979 metais Sovietų Sąjungos čempionate užėmė trečiąją vietą, kiti…
Tarp trenerių geriausiais pripažinti Vilhelmas Variakojis, Vidmantas Paškauskas, Viktoras Apinys, Gintaras Leonavičius, Raimundas Sargūnas. Pastarasis buvo V. Masalskio, R. Čivilio, J. Kazlausko, V. Andriūno, Gintaro Einikio treneris.

Panevėžio internatinėje mokykloje mokėsi Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Gintaras Einikis, Dainius Adomaitis, Gvidonas Markevičius – ir tai dar ne visi.

Panevėžyje ir Kauno „Žalgirio“ komandoje žaidė Marius Gečas, Algirdas Matačiūnas, Juozas Balakauskas, tas pats Raimundas Sargūnas. M. Gečas ir dabar yra vienas aktyviausių Panevėžio krepšinio propaguotojų!

Beje, ar žinojote, kad krepšiniui neabejingas buvo ir garsusis skulptorius Juozas Zikaras?
1943 metais jis sukūrė skulptūrą „Krepšininkas“.

Įdomūs faktai

1936 metais Berlyno olimpiadoje JAV rinktinės sudėtyje olimpiniu čempionu tapo lietuvis krepšininkas Pranas Lubinas.

6-ajame dešimtmetyje olimpinių žaidynių prizininkais Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje tapo Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius, Stepas Butautas ir kiti.

1972 metais Miuncheno olimpinėse žaidynėse Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje čempionu tapo Modestas Paulauskas. Jis – ir pasaulio bei daugkartinis Europos čempionas.

1988 metų Seulo olimpiadoje Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje čempionais tapo Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis.

Dukart olimpine čempione Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje tapo Angelė Rupšienė.
Olimpine čempione Sovietų Sąjungos rinktinėse sudėtyje tapo ir Vida Beselienė.

Nepriklausomos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės bronzą laimėjo 1992-aisiais, 1996-aisiais ir 2000 metais.

Moterų krepšinio rinktinės treneris Vidas Gedvilas su moterų krepšinio komanda 1997 metais laimėjo Europos krepšinio pirmenybes.

Pirmasis lietuvis, išvykęs žaisti į NBA, buvo Šarūnas Marčiulionis.

1996 metais geriausiu Europos krepšininku išrinktas Artūras Karnišovas.

Daug kartų geriausiu Europos krepšininku buvo išrinktas Arvydas Sabonis.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų