-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Susirūpinusiai, ką daryti su Linkavičių dvaru, iki sovietinės okupacijos buvusiu tikru perlu, o dabar griūvančiu, rajono Savivaldybei artinasi dar viena panaši bėda.
Panevėžio rajono savivaldybė skelbia ieškanti, kam priklauso ne tik Panevėžio rajono, bet ir kaimyninių kraštų dainininkus, šokėjus ir muzikantus būrusi, vaizdingąją Krekenavą garsinusi šio miestelio estrada miško apsupty.
Jei per pusmetį neatsiras galinčiųjų įrodyti nuosavybės ar kitas turtines teises į estradą, bus kreipiamasi į teismą oficialiai pripažinti ją neturinčia šeimininko.
„Buvo svarstoma teritorijoje, kur stovi estrada, suformuoti takelius, per Nevėžio kilpas tiesti tiltelius. Bet, ko gero, tokia vizija tolsta, nes ES pinigų skirstytojai šiuo metu linkę finansuoti nebe rekreacijos, o praktiškesnius projektus.“
A. Pocius
Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimo Samkaus teigimu, archyvuose nesama duomenų, nei kas, nei kada pastatė šią estradą.
„Ji stovi nuo tarybinių laikų. Tuomet dėl tokių statybų nereikėjo daug sukti galvų. Rado kolūkio pirmininkas pinigų – pastatė – estrada yra“, – pasakojo vedėjas.
O dabar toks turtas rajono valdžiai tapo išties galvos skausmu.
R. Samkaus teigimu, Savivaldybės specialistai kūrė viziją iš Europos Sąjungos paramos fondų gauti lėšų estradai ir šalia jos esančiai Nevėžio pakrantei sutvarkyti.
„Dabar pasikeitė prioritetai skirstant lėšas, rekreacijai pinigų skiriama vis mažiau. Tad kokia estrados ateitis, nežinoma. Šiuo metu svarbu ją pripažinti bešeimininke, kad apskritai būtų galima ką nors daryti“, – teigė Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas.
Prie Nevėžio upės pastatyta Krekenavos estrada šventėms rengti nebetarnauja jau trylika metų ir virtusi tikru regioninio parko pūliniu. G. Kartano nuotr.
Kas ir kada pastatė visame rajone garsią estradą, prisipažino nežinantis ir Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys.
Jo manymu, tokio nemažo statinio statyboms pinigų greičiausiai skyrė ne kuris tuometis kolūkis – ji turėjo būti statoma iš Panevėžio rajono biudžeto lėšų.
V. Kaušakys mena, kad paskutinįsyk žmonių antplūdžio Krekenavos miško estrada buvo sulaukusi per miestelio 600-ąjį jubiliejų.
Tuomet čia vyko Panevėžio apskrities, o ir tolesnių vietovių meno kolektyvų šventė.
„Matyt, žmonių poreikiai pasikeitė. Perėjome į virtualųjį pasaulį, linksminamės ir pramogaujame žiūrėdami į ekranus, patys nebelabai norime nei šokti, nei dainuoti“, – svarstė seniūnas.
Krekenavos kraštotyrininkė, istorijos mokytoja Aldona Juozapaitienė pamena, kad 1974-aisiais, kai vyko jos vestuvės, estrados Krekenavoje nebuvo. O po metų kitų joje jau įvyko pirmoji rajono dainų šventė. Vėliau švenčių ratas išsiplėtė, Krekenavos estradoje pradėtos organizuoti apskrities dainų šventės.
Miranda Vaitkevičienė svarsto, jog rajono Savivaldybei būtų per brangu prižiūrėti Krekenavos estradą taip, kad ši vėl būtų tinkama šventėms. G. Kartano nuotr.
Estradą, kurioje nebešokama ir nebedainuojama, ardo ir laikas, ir vandalai. Seniūnijos rūpestis šienauti jos teritoriją, surinkti šiukšles.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos patarėja Alma Kavaliauskienė neslėpė, kad Krekenavos regioniniame parke esanti apleista estrada yra tapusi tikru skauduliu.
„Netvarkoma estrada ne tik neestetiška, neabejoju, kad ji ir kelia grėsmę lankytojams, po ją landžiodami vaikai ar paaugliai gali susižaloti. Ją kuo skubiau reikėtų arba tvarkyti, arba griauti“, – svarstė A. Kavaliauskienė.
Kraštotyrininkė, mokytoja Aldona Juozapaitienė pamena, kad 1974 metais, kai vyko jos vestuvės, estrados Krekenavoje nebuvo. O po metų kitų joje jau įvyko pirmoji rajono dainų šventė. Vėliau švenčių ratas išsiplėtė, Krekenavos estradoje pradėtos organizuoti apskrities dainų šventės.
„Estrada stovi atokiai nuo žmonių akių. Tad teritorija važinėjamasi ir keturračiais, ir kroso motociklais. Be to, prie jos atklydusieji nesibodi paniokoti ir patį statinį. Specialistai yra nustatę, kad per metus pridaroma didžiulių nuostolių. O tam, kad kasmet Krekenavoje vyktų šventės, remontuoti niokojamą estradą ir tvarkyti taip pat siaubiamą jos aplinką Panevėžio savivaldybei pernelyg brangu“, – patikino Krekenavos kultūros centro direktorė Miranda Vaitkevičienė.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio teigimu, svarstomi du variantai, ką daryti su Krekenavos estrada. Vienas jų – pripažinus bešeimininke, tiesiog nugriauti. Antrasis – ieškoti lėšų ją atstatyti.
Visgi, rajono vicemero Antano Pociaus nuomone, Savivaldybė vargu ar būtų pajėgi garsiąją estradą atstatyti vien biudžeto lėšomis. Todėl svarstyta tam bandyti pritraukti europinę paramą.
„Buvo svarstoma teritorijoje, kur stovi estrada, suformuoti takelius, per Nevėžio kilpas tiesti tiltelius. Bet, ko gero, tokia vizija tolsta, nes ES pinigų skirstytojai šiuo metu linkę finansuoti nebe rekreacijos, o praktiškesnius projektus, tokius kaip vandentvarka. Tad gali būti, kad tapusi bešeimininke, jau ir taip gerokai apgriuvusi sovietmetį menanti Krekenavos estrada bus nugriauta“, – prasitarė vicemeras.
Neatsiradus Linkavičių dvaro savininkams, jį tvarkyti kultūros paveldo specialistai ragina rajono Savivaldybę. P. Židonio nuotr.
Dar šią vasarą teismas bešeimininkiu pripažino ir Krekenavos seniūnijoje esantį Linkavičių dvarą. Kitados priklausęs garsioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimoms, kaip numanoma, ir nepriklausomos Lietuvos parlamentarės Felicijos Bortkevičienės gimtinė, šis istorinis paveldas tapęs pavojų keliančia griuvena.
Pasirūpinti šio statinio, galėjusio tapti vienu iš Panevėžio krašto perlų, bet laiko ir valstybės požiūrio į kultūros paveldą paversto griuvėsiais, likimu rajono Savivaldybę prispaudė paveldosaugininkai.
Neatsiradus dvaro savininkams ir teismui jį pripažinus bešeimininkiu, už jį atsakinga tapo Savivaldybė.
„Mums privalu pasirūpinti dvaro statinių konservavimu. Reikėtų remontuoti kiaurus pastatų stogus, užkalti langų skyles. Visa tai nemažai kainuoja, tad reikės ieškoti pinigų visiems šiems darbams“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vadovas.
Pasak E. Lunskio, konservuoti dvaro statinius ragina kultūros paveldo specialistai. Konservavimo darbams lėšų valstybė nėra numačiusi.
