-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė, apie 54 proc., šalies gyventojų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratė Cvilikienės, nors vidurinės klasės atstovų proporcija išlieka stabili, padidėjo save priskiriančių žemesnei vidurinei klasei piliečių. Taip pat, anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vidurinioji klasė pastaruoju metu nuskurdo – jų perkamoji galia sumažėjo iki 7 proc.
J. Cvilikienė teigia, kad tyrimo duomenys rodo, kad aukštesnės vidurinės klasės atstovų sumažėjo 3 procentiniais punktais, o žemesnės vidurinės klasės atstovų padidėjo 5 procentiniais punktais.
„Pastarojo laikotarpio infliacijos šuoliai ir energijos išteklių kainų augimas paveikė gyventojų subjektyvų suvokimą apie savo vietą visuomenės klasinėje sanklodoje. Nors viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius išlieka stabilus, 3 proc. punktais mažiau gyventojų, palyginti su 2022 m., save laiko aukštesnės viduriniosios klasės atstovais (8 proc.). Tuo metu sakančių, kad jie priklauso žemesnei viduriniajai klasei, skaičius augo 5 proc. punktais ir siekia 31 proc.“– sako J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc., tai 1 procentiniu punktu mažiau nei pernai.
J. Cvilikienė pastebėjo, kad nors gyventojai kukliau vertina savo statusą, pasitenkinimas gaunamomis pajamomis didėjo. Prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje gyventojai dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.
„Nuoseklus atlyginimų augimas daliai gyventojų ne tik padėjo atremti pastarojo meto finansinius iššūkius, bet ir pagerino jų padėtį. Šiek tiek, 2 proc. punktais, padaugėjo sakančių, kad gaunamų pajamų jiems užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams įsigyti pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, dalis mažėjo ir siekia 20 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.
Pasak pateiktų tyrimo rezultatų, didžiausia gyventojų dalis, apie 50 proc., sako, kad jų pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams, o didesniems pirkiniams reikia taupyti.
Pagal EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 proc., skaičiuojant nuo vidutinių šalies pajamų.
N. Mačiulis teigė, kad pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą viduriniajai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.
„Remdamiesi šiuo apibrėžimu, Lietuvoje turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, nes jai priklauso net 62 proc. gyventojų. Deja, ši statistika slepia ir mažiau džiuginančias tendencijas – Lietuvos vidurinioji klasė nuskurdo. Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 proc., tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus per19 proc., daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 proc.“, − komentuoja N. Mačiulis.
Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir viduriniosios klasės biudžetą.
„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3 tūkst. eurų per metus“, − nurodo jis.
„Swedbank” klientų duomenys rodo, kad net 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2 tūkst. eurų. Per 3 metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.
„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
N. Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, o kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų.
„Lietuvoje vis dar daugiau nei 7 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu, ir ES yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis yra prastesnis. Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27 proc. automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES. Deja, matant tokią statistiką kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − aiškino jis.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie jų finansinę situaciją „Swedbank“ užsakymu 2023 m. balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1 014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
