P. Židonio nuotr.

Norintys mokytis liko už borto

Norintys mokytis liko už borto

Lietuvai patekus į juodąją sergamumo COVID-19 zoną, valdžia žada dėti visas pastangas, kad šiemet moksleiviai ir studentai galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Visgi patys studentai bei moksleivių tėvai siūlo kai kuriais atvejais taikyti išimtis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar pavasarį visos Lietuvos mokykloms skyrė beveik 4 milijonus eurų hibridinėms klasėms įrengti. Panevėžio mokykloms 60 tūkst. eurų iš miesto biudžeto pridėjo ir Savivaldybė.

Nepaisant to, dėl paprasčiausios slogos iš mokyklos išprašomi moksleiviai, kaip ir galimybių paso neturintys studentai, palikti už borto – į mokymo įstaigas neįleidžiami, bet mokytis namuose, kompiuteryje stebint pamokas klasėse, jiems neleidžiama.

Palikti be mokslo

Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Valdonė, jos abu vaikai lanko vieną iš Panevėžio progimnazijų. Staiga atvėsus orams, vaikai pradėjo masiškai sloguoti, tad vos prasidėję mokslo metai baigėsi namuose. Jeigu ne pandemija, vaikai ir toliau lankytų mokyklą – dėl šiek tiek varvančios nosies ji niekuomet savo mokinukų nelaikydavusi namuose. Tačiau dėl pandeminės situacijos net vos sloguojantys vaikai į mokyklą neįleidžiami.

„Mano abu vaikai testuojasi dėl COVID-19, tačiau net ir su minimaliais peršalimo simptomais į mokyklą nepriimami. Kiek žinau, abiejų vaikų klasėse nėra iki trečdalio moksleivių. Tame nieko nuostabaus – mokykloje nuolat atidarinėti langai ir košia skersvėjai. Kad ir kiek prirengtum ir grūdintum, tokiomis sąlygomis vis tiek sirgs“, – pasakojo mokyklinukų mama.

Pasak Valdonės, pikčiausia, kad namuose dienas leisti privalantiems vaikams nėra organizuojamas joks mokymas. Mokyklos administracija mamai paaiškino, kad pagal visus reikalavimus nuotolinis mokymas gali būti organizuojamas tik tuomet, kai moksleivis serga COVID-19 ar privalo izoliuotis. Išimtis padaroma ir tais atvejais, kai vaikas fiziškai negali atvykti į mokyklą traumų atveju, pavyzdžiui, susilaužęs koją. Tačiau paprasčiausia sloga į šią kategoriją neįeina.

„Kaip visada garsiai pasigyrė, kaip valstybė šauniai pasiruošė hibridiniam mokymui, kiek milijonų tam skirta, bet realiai sistema neveikia. Praktiškai sveiki vaikai negali nei į mokyklą eiti, nei nuotoliniu būdu mokytis. Jeigu taip ir toliau, galima bus kalbėti apie prarastąją kartą“, – pasipiktinusi panevėžietė.

Nepasiskiepijęs V. Vaitkevičius piktinasi, jog yra verčiamas darytis mokamus testus, nes universitetas reikalauja ateiti į paskaitas. P. Židonio nuotr.

Brangus pasirinkimas

Be mokslo gresia likti ne tik sloguojantiems moksleiviams, bet ir galimybių paso neturintiems studentams. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete vadybos bakalauro studijas kremtantis panevėžietis verslininkas Vaidas Vaitkevičius pasakojo, kad į paskaitas studentai įleidžiami tik su galimybių pasais. Jų neturintiesiems nuotolinis ar hibridinis mokymas nėra organizuojamas.

„Tik vienas dėstytojas leidžia į paskaitas prisijungti nuotoliniu būdu, bet kiti, pagal rektoriaus potvarkį, reikalauja, kad paskaitose dalyvautume tiesiogiai. Jeigu praleisime paskaitas, gresia išmetimas iš universiteto, nors už studijas mokame visą kainą“, – nauja tvarka piktinasi studentas.

V. Vaitkevičius iš universiteto gavo išaiškinimą, kad net 90 proc. paskaitų privalo būti kontaktinės. Tad tie, kurie dėl įvairių priežasčių nesiskiepija, norėdami patekti į auditorijas privalo testuotis kas 48 valandas. Ir už testus studentai turi susimokėti patys. Iki spalio vidurio nemokamai testuotis mobiliajame punkte sudarytos galimybės tik tiems, kurie jau pasiskiepijo, bet dar nesusiformavo imunitetas.

„Kad galėčiau dvi dienas eiti į paskaitas, už testą turiu susimokėti 17 eurų, tad mokslai tampa aukso vertės. Sūnus, kuris taip pat mokosi tame pačiame kurse, neiškentęs spaudimo pasiskiepijo. Bet jeigu nesutinki skiepytis ir neturi pinigų testuotis, vadinasi, esi priverstas arba mesti mokslus, arba imti akademines atostogas“, – tik tokią išeitį mato V. Vaitkevičius.

Išgelbėtų karantinas

Panevėžiečiui nesuprantama, kodėl vieni universitetai Lietuvoje savo studentams sudaro galimybes mokytis ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu, o kiti – kategoriškai ne. Nors KTU Panevėžio filiale, anot V. Vaitkevičiaus, yra visos techninės galimybės filmuoti paskaitas. Jo nuomone, tai būtų didžiulis palengvinimas ne tik tiems, kurie neturi galimybių paso, bet ir iš kitų miestų kasdien į paskaitas važinėjantiems, taip pat dirbantiems studentams.
„Bent jau teorines paskaitas turėtų būti galima lankyti nuotoliniu būdu. Juk svarbiausia rezultatai, o ne vieta, iš kur mokomasi“, – mano V. Vaitkevičius.

Kadangi jam liko paskutiniai studijų metai ir diplomas bus rankose, verslininkas mesti mokslų nenorėtų. Jis ironizuoja, kad tokiems kaip jis būtų naudingas vėl įvestas karantinas, tai reikštų, kad vėl galėtų dalyvauti paskaitose. Kad ir nuotoliniu būdu, bet be jokių suvaržymų.

„Tikrai nesuprantu tokios pozicijos: pandemija įsisiūbuoja visu smarkumu, o iš studentų reikalaujama, kad jie mokytųsi tik kontaktiniu būdu, kai kuo puikiausiai išmokome dirbti nuotoliniu būdu“, – stebėjosi V. Vaitkevičius.

D. Žostautienė teigia, jog universitetas ypatingą dėmesį skiria studijų kokybei, todėl studentų laukia ne prie kompiuterių, o kontaktinėse paskaitose. KTU nuotr.

Įstatymų rėmuose

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė profesorė dr. Daiva Žostautienė „Sekundei“ teigė, kad kaip ir kituose universitetuose, KTU paskaitos vyksta kontaktiniu būdu arba ten, kur numatyta, – mišriu būdu.

„Remiamės rektoriaus įsakymu, kuris parengtas atsižvelgus į Vyriausybės nutarimus – visos pratybos, laboratoriniai darbai, atsiskaitymai bei vieši baigiamųjų darbų gynimai yra ir bus vykdomi kontaktiniu būdu, kol nebus priimti kiti Vyriausybės nutarimai ir rektoriaus sprendimai. Nuotolinis mokymas galimas tik toms srautinėms paskaitoms, kuriose susidaro daugiau nei 30 studentų grupė“, – aiškino D. Žostautienė.

Pasak dekanės, Vyriausybės nutarimai apibrėžia ir tai, kad studentai, kurie neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų, negali dalyvauti paskaitose auditorijose. Kita vertus, D. Žostautienės nuomone, nuotolinis mokymas savo kokybe negali prilygti kontaktiniam.

„Mes nuolat kalbamės su savo studentais ir stengiamės atliepti jų poreikius, studijų medžiagą dėstytojai pateikia virtualioje aplinkoje, bet taip pat svarbu laikytis universitete nustatytos vidinės tvarkos bei ypatingą dėmesį skirti studijų kokybei. Tikriausiai nekyla abejonių, kad nuotolinis mokymasis kokybe neprilygsta kontaktiniam, todėl KTU orientuojamasi į kontaktinių studijų formą“, – teigė dekanė.

Pamokose – filmavimo kameros

O sloguojančių mokinių neįsileidžiančias mokyklas vėliausiai lapkritį turėtų pasiekti hibridinių klasių įranga. Nacionalinė švietimo agentūra jau pasirašė sutartį su bendrove „Biznio mašinų kompanija“ dėl hibridinėms klasėms skirtų įrenginių įsigijimo. Šie įrenginiai užtikrina aukštos raiškos filmavimo kokybę, galimybę kilnoti kameras į bet kurią klasės dalį bei objekto automatinio sekimo funkcijas 360 laipsnių kampu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija motyvuoja, jog tai leis per nuotolį besimokantiems mokiniams visiškai įsitraukti į pamoką, o mokytojams – sklandžiai ją vesti. Visoje Lietuvoje bus įsteigta apie 2000 klasių, t. y. vidutiniškai po dvi klases mokykloje, prioritetas teikiamas toms, kuriose mokosi daugiau nei 200 mokinių. Be to, planuojamas dar vienas panašaus kiekio įrangos pirkimas.

„Pati mokykla turi nuspręsti, kurią klasę ji nori įrengti kaip hibridinę, pvz., pradinio ugdymo, penktokų ar abiturientų“, – teigiama ministerijos Komunikacijos skyriaus atsiųstame komentare.

Susirgę turi gydytis

Ministerija pabrėžia: ugdymas hibridiniu būdu taikomas tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma besigydantiems namie vaikams, taip pat tiems, kuriems gydytojų komisija yra paskyrusi mokymą namuose, taip pat esantiems izoliacijoje dėl pandemijos ir panašiai. O sloguojantys, peršalę mokiniai, pasak ministerijos, turi ne mokytis nuotoliniu būdu, o gydytis.

„Jeigu vaikas serga, prastai jaučiasi, turi peršalimo simptomų, jam reikia gydytis, o dėl ligos praleistos pamokos, kaip kad būdavo ir anksčiau, yra pateisinamos. Sveikatos apsaugos ministro sprendimuose yra nustatyta, kad nei vaikai, nei suaugusieji, kuriems pasireiškia ūmių peršalimo požymių, per pandemiją negali būti priimami į mokyklas ar darbovietes. Toks griežtumas reikalingas dėl to, kad norima apsisaugoti nuo galimo Covid-19 viruso plitimo“, – paaiškino Komunikacijos tarnyba.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų