G. Kartano nuotr.

Norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos – eilė

Norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos – eilė

Į Panevėžį atvykę karo pabėgėliai ukrainiečiai jau mokosi lietuvių kalbos. Norinčiųjų pramokti vienos seniausių pasaulyje kalbų tiek daug, kad suradus savanorių mokytojų, bus formuojamos netgi papildomos grupės. Ukrainiečiams Aukštaitijos sostinėje planuojamos ir anglų kalbos nemokamos pamokos.

Pirmosios pamokos šią savaitę jau įvyko Panevėžio švietimo centre ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Ir vienoje, ir kitoje grupėje – iki 15-os studentais tapusių ukrainiečių.

Kursus organizuojančio Panevėžio švietimo centro direktorės Astos Malčiauskienės teigimu,

dar 45 ukrainiečiai laukia eilėje, kol atsiras daugiau mokytojų savanorių. Planuojama netrukus pradėti mokyti dar dvi grupes.

„Esame labai dėkingi mokytojams savanoriams, kad tokiu būdu prisideda ir padeda Ukrainos žmonėms kuo greičiau integruotis Panevėžyje, čia jiems jaustis saugiai ir gerai“, – sako direktorė.

Atsirado ir panevėžietė savanorė, pasisiūliusi ukrainiečius be atlygio mokyti anglų kalbos. Šių kursų poreikis taip pat nemažas – į juos jau užsirašė daugiau nei 40 ukrainiečių.

Iš Ukrainos atvykusi T. Potakova jau dalyvavo pirmoje lietuvių kalbos pamokoje. Jos teigimu, Panevėžyje norinčių mokytis lietuviškai ukrainiečių išties labai daug. G. Kartano nuotr.

Skirtingos programos

Panevėžio švietimo centre ir ligoninėje lietuvių kalbos pamokas lankantys ukrainiečiai mokysis pagal šiek tiek skirtingą programą.

Ligoninėje kursus lanko čia įdarbintos ukrainietės. Joms labai svarbu kuo greičiau pramokti lietuviškai, kad galėtų susikalbėti su pacientais ir personalu.

„Ligoninės darbuotojai mokysis ir kitokių žodžių. Yra lūkestis, kad išsilaikys lietuvių kalbos egzaminą bei galės pasilikti nuolat darbuotis. O Švietimo centre daugiau dėmesio skiriama šnekamajai kalbai, kad žmonės galėtų susikalbėti, lengviau bendrauti su bendruomene“, – sako A. Malčiauskienė.

Anot jos, kursų trukmė laikas neapibrėžtas. Manoma, kad pamokos du kartus per savaitę vyks mažiausiai iki vasaros – norint išmokti kalbą, tenka ilgai ir nuosekliai mokytis.

A. Malčiauskienė prisipažįsta ir pati esanti nustebusi dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos didžiulio noro mokytis bei jų pastangų. Vos pradėję pamokas, daugelis jau rūpinosi, ar bus galimybė toliau lankyti kursus, jei įsidarbintų.

Pasak direktorės, po pirmosios pamokos naujosios mokinės išėjo labai patenkintos.

„Ukrainietės pripažįsta, kad lietuvių kalba labai sunki. O mane žavi jų tartis. Jos taip gražiai taria „ačiū“, „viso gero“, „laba diena“, – pastebi A. Malčiauskienė.

Linksniuoti nelengva

Dar ne visą mėnesį Panevėžyje gyvenanti ir savanoriaujanti karo pabėgėlė iš Kijevo, pedagogė Tatjana Potakova ketvirtadienį ir pati dalyvavo pirmoje lietuvių kalbos pamokoje. Jos teigimu, norinčių mokytis lietuviškai ukrainiečių – išties labai daug. Kol kas tik dalis jų galės lankyti kursus.

Pasak T. Potakovos, lietuvių kalba yra sunki, tačiau bet kokią naują kalbą mokytis nebūna lengva.

„Yra kai kurių garsų tarimo sunkumų, linksniavimo sunkumų, labai daug žodžių formų“, – vardijo T. Potakova.

Anot jos, pamokos prasidėjo nuo svarbiausių dalykų. Ketvirtadienį Panevėžio švietimo centre ukrainietės mokėsi skaičių pavadinimų, pasisveikinimo formų, šeimos ryšius nusakančių žodžių – mama, tėtis, močiutė ir pan.

„Vėliau bus temos, susijusios su parduotuve, kitais buitiniais dalykais, su kuriais mes visi susidursime“, – perkąsti lietuvių kalbą nusiteikusi Tatjana.

Kursų dalyvės, pasak T. Potakovos, maždaug 30–50 metų moterys. Vaikai lietuvių kalbos mokysis mokyklose.

„Dabar dauguma kol kas nedirba. Nežinome, kaip bus dėl mokslų toliau, kai susirasime darbus. Tikimės, kad iki tol sugebėsime kažko išmokti“, – sako ukrainietė.

Nuo karo pabėgę ir Panevėžyje apsistoję ukrainiečiai nuo šios savaitės pradėjo mokytis lietuvių kalbos Švietimo centre ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje organizuojamuose kursuose. G. Kartano nuotr.

Su jaunimu bendrauja angliškai

Pasak T. Potakovos, nemažai jos tautiečių, apsistojusių Panevėžyje, nori mokytis ir anglų kalbos. Ji jau pastebėjo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės, geriau ar blogiau, bet kalba rusiškai ir su jais bendrauti nėra sunku. Tačiau jaunoji karta rusų kalbos nemoka, bet puikiai kalba angliškai.

„Jauni žmonės Lietuvoje labai gerai kalba angliškai. Jei nemoki lietuviškai, anglų kalba čia labai padeda. Aš pati gerai moku anglų kalbą, tad man įdomu pasikalbėti su jūsų jaunais žmonėmis“, – šypsosi T. Potakova.

Anot jos, šiokių tokių problemų kyla vienu metu bendraujant su kelių kartų atstovais, mat vieni nesupranta rusiškai, kiti – angliškai. Tuomet geriausia išeitis būtų kalbėti lietuviškai, todėl rengiami kursai labai reikalingi.

„Dabar bandome skaityti ir išmokti užrašus, žodžius, kad galėtume patys kažką perskaityti, suprasti“, – sako Tatjana.

Migracijos departamento duomenimis, iki šiol Panevėžyje oficialiai apsistoję 687, o rajone – 148 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų