P. Židonio nuotr.

Nevėžyje skaičiuos paukščius

Nevėžyje skaičiuos paukščius

Metų pradžioje tradiciškai skaičiuojami ne tik šalies gyventojai, bet ir žiemojantys vandens sparnuočiai.

Jau šį savaitgalį prie Nevėžio upės ir „Ekrano“ marių dirbs vandens paukščių stebėtojai. Jų surinkti duomenys bus analizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Dirbs stebėtojai

Lietuvos ornitologų draugija žiemojančių vandens paukščių apskaitą vykdo nuo 2010 metų.

Pagal tarptautinį susitarimą apskaitos vykdomos trečią sausio, tai yra šį, savaitgalį.

„Pernai didžiųjų ančių priskaičiavome virš 30 tūkst., o klykuolių – 8500.“

L. Šniaukšta

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje koordinatoriaus Laimono Šniaukštos teigimu, kasmet apskaitose dalyvauja daugiau kaip 80 paukščių stebėtojų, jiems talkina rezervatų, nacionalinių, regioninių parkų direkcijos.

„Kai kurie paukščiai gal nėra akivaizdžiai vandens, pavyzdžiui, kiras arba garnys, tačiau taip pat skaičiuojami“, – sako L. Šniaukšta.

Lietuvoje surinkti duomenys bus siunčiami tarptautinių apskaitų koordinatoriams. Apdorojus duomenis, bus aiški tarptautinė situacija. Pasak L. Šniaukštos, ši informacija gali signalizuoti apie kažkuriai paukščių rūšiai kylančias grėsmės.

Jau šį savaitgalį prie Nevėžio upės ir „Ekrano“ marių dirbs vandens paukščių stebėtojai. Jų surinkti duomenys bus analizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. P. Židonio nuotr.

Daugiausia ančių

Suskaičiuoti paukščius nėra taip paprasta.

Pasak L. Šniaukštos, paprasčiausias būdas tam naudoti fototechniką. Padarius nuotraukas, nebus sudėtinga suskaičiuoti sparnuočius.

Neturint fotoaparato, stebėtojams reikia tam tikrų įgūdžių ir metodikų. Vienas būdų – stebėti žiūronais ir suskaičiuoti, kiek paukščių telpa matymo lauke.

L. Šniaukštos teigimu, Lietuvoje gausiausiai žiemoja didžiosios antys. Antroje vietoje pagal gausą – klykuolės.

„Pernai didžiųjų ančių priskaičiavome virš 30 tūkst., o klykuolių – 8500“, – pasakoja ornitologas.

Trečia–ketvirta vieta paprastai priklauso ančiai nuodėgulei.

Anot ornitologo, ši antis – jūrinė, galima sakyti, kad visos jos suskaičiuojamos pajūryje.

Į dažniausiai Lietuvoje sutinkamų žiemojančių vandens paukščių ketvertuką patenka ir didysis dančiasnapis. Taip pat mūsų šalyje gana daug sutinkama gulbių nebylių bei gulbių giesmininkių.

Dėl šiltėjančio klimato, pasak L. Šniaukštos, Lietuvoje vis dažniau žiemomis matomas ir didysis baltasis garnys.

„Paskutinėmis žiemomis, kokius 3–5 metus, baltieji didieji garniai gana dažnai pastebimi ir žiemą, nors anksčiau buvo pakankamai reti net vasarą“, – pasakoja ornitologas.

Traukiasi, kur šalčiau

Lietuvoje metams bėgant mažėja jūrinių ančių. Dar prieš 15–20 metų nuo Palangos tilto beveik kiekvienas galėjo pamatyti sibirinę gagą. Dabar jos – retenybė.

„Jei per metus vienas kitas paukštis pamatomas – jau įvykis“, – sako L. Šniaukšta.

Jo teigimu, taip nutiko dėl šiltėjančio klimato Baltijos jūroje sumenkus šiems paukščiams reikalingo maisto.

Tarptautiniai duomenys parodė, kad šių paukščių populiacija, žiemodavusi Lietuvos, Latvijos, Estijos pajūryje, persikėlė ties šiaurės Rusijos krantais, rytiniais Norvegijos krantais.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų