Nevėžio upė Miežiškiuose. P. Židonio nuotr.

Nevėžio upei gresia virsti grioviu

Nevėžio upei gresia virsti grioviu

Garsiojo klasiko Maironio apdainuotas tamsusis Nevėžis, vagą giliai išrėžęs, gali tapti tik istorija.

Prie jo įsikūrusio Panevėžio rajono Miežiškių miestelio gyventojai išvydę garsiajame Angelų slėnyje išmontuojamą vandens užtvarą, vietinių vadinamą kriokliu, rimtai susirūpino. Nors visur polaidis, po tokios rekonstrukcijos vanduo nuseko visu metru. Miežiškėnai išsigandę, ar nenutiks taip, kad vasarą po upės vagą galės ir dviračiais važiuoti.

Aplinkos apsaugos agentūra motyvuoja, kad užtvankos ardomos atkuriant biologinę įvairovę ir atstatant vandens telkinių natūralią būklę.

Nuseko per patį polaidį

Ardomą gelžbetoninę nedidelę vandens užtvarą Miežiškiuose, Angelų slėnyje, vietiniai pastebėjo dar praėjusią savaitę. Kaip pasakojo Miežiškių bendruomenės pirmininkė Jurga Švagždienė, dabar prasidėjęs polaidis, sparčiai tirpsta sniegas, tačiau per miestelį vingiuojantis Nevėžis nuseko kaip karštą vasarą. Tokie staigūs vandens lygio pokyčiai įvyko išgriovus užtvarą, statytą dar sovietmečiu.

„Jau net vizualiai matyti, kad vandens lygis smarkiai nukritęs. Jeigu šiuo metu, kai upė pasisotinusi vandeniu, pas mus ji senka, kas bus vasarą? Iš Nevėžio gali likti griovys. Vasarą bus galima dviračiais po upės vagą važinėti. Liūdna, bet taip tikrai gali būti“, – susirūpinusi J. Švagždienė.

Gyventojus apėjo

Miežiškiuose augusi J. Švagždienė pamena, jog vaikystėje Nevėžis buvo išties platesnė ir vandeningesnė upė. Pastaraisiais metais ją sparčiai gviešiasi augmenija, atrodytų, kad net vanduo teka lėčiau. Upės gyvastį ties Miežiškiais palaikydavo tik vandens užtvara, vietinių vadinama kriokliu.

„Kaip suprantame, aplinkosaugininkai nori atkurti upės vagą tokią, kokia ji buvo anksčiau. Bet kur mūsų galimybės vasarą nusimaudyti, pasisemti vandens daržams palaistyti ar pagaliau pasigrožėti gražiu tekančios upės vaizdu? Upė – tai gyvybė. Gyvenvietė prie upės turi daug privalumų, bus labai liūdna, jei liksime tik su tokiu grioviu“, – sako bendruomenės pirmininkė.

Labiausiai apmaudu, kad, anot jos, upėje rengiamų pokyčių su bendruomene niekas nederino, neaptarė, apie juos neinformavo.

„Mes nežinome, kam ir kodėl užtvara ardoma? Ar tikrai normalu vykdyti tokius darbus gyventojams nepateikiant jokios informacijos? Kas prisiims atsakomybę, jei Nevėžis nuseks ir išdžius? O gal toks mūsų nerimas beprasmis“, – svarsto J. Švagždienė.

Vasaros laukia su baime

Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika teigė, kad įprastai įvairūs melioracijos ar upės tvarkymo darbai yra derinami su seniūnija, nes vienaip ar kitaip tai turi įtakos vietos ūkininkams. Tačiau šįkart vykdomų darbų ir su seniūnija niekas nederino.

„Težinome, kad vykdomas kažkoks upių renatūralizacijos projektas ir bus išmontuotos visos dar sovietmečiu pastatytos užtvankos – tiek Miežiškiuose, tiek Nevėžio kaime bei Velžyje“, – kalbėjo seniūnas.

Jam visiškai suprantamas gyventojų nerimas dėl upės. R. Budreika patvirtino, jog ir plika akimi matyti, kad Nevėžio vaga Miežiškiuose nusekusi per metrą, kas polaidžio metu nėra normalu.

„Iki vasaros vandens gal užteks, bet prasidėjus karščiams ir sausroms visai nuseks ir Nevėžis taps kone melioracijos grioviu. Kai turėjome užtvanką, pavykdavo išlaikyti aukštesnį vandens lygį“, – sako R. Budreika.

Vaduoja nuo sovietinio palikimo

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad Aplinkos apsaugos agentūra vykdomą upių renatūralizacijos projektą visgi yra suderinusi su Panevėžio rajono savivaldybe. Atlikti žvalgomieji darbai, pats projektas parengtas kompetentingai, tad Savivaldybė motyvuoja neturėjusi priežasties jam nepritarti.

„Pagal susitarimą agentūra įsipareigojo apie darbų pradžią informuoti ir visas seniūnijas. Projektas parengtas gerai, prieštarauti neturėjome dėl ko“, – aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Projekte numatyta išardyti gelžbetoninius upių slenksčius, nebeatitinkančius saugumo reikalavimų. Jie per ilgą gyvavimą deformuoti, upių paplauti.

„Sutarėme, kad jeigu bus kažkas negerai, iš karto pranešime Aplinkos apsaugos agentūrai, tačiau kol kas iš seniūnijų tokių skundų nesame sulaukę. Jeigu bus padaryta žala, projekto rengėjai įsipareigoja ištaisyti klaidas“, – tvirtino Z. Bakanienė.

Anot jos, į kiekvieną naujovę žiūrima įtariai. Dabar net melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektai turi būti parengti kaip ir upių renatūralizacijos projekte: akmenų išdėstymas tam tikrose vietose, medžių išsaugojimas, įrengimas specialių užtvankėlių iš rąstų ir riedulių.

„Ateityje gal kažkas pasikeis, bet dabar einama tokiu keliu“, – sako valdininkė.

Priklausys nuo gamtos ir gyventojų

Nevėžyje dirbtines vandens užvaras ardanti Aplinkos apsaugos agentūra motyvuoja, jog remiasi kitų ES šalių ilgamete upių atkūrimo gerąja praktika.

Pasak agentūros, šiame projekte be kitų priemonių taip pat numatyta žalingų vandens telkinių būklei patvankų – gelžbetoninių slenksčių ar bebraviečių slenksčių išardymas, kad būtų atkurta upėse tėkmė, „nes būtent ji formuoja upės vagos struktūrą (seklumas ir gilesnes zonas), išgrindžia skirtingus ruožus skirtingo dydžio grunto dalelėmis, tokiu būdu sukurdama įvairias mikrobuveines augalų ir gyvūnų rūšims.“

Agentūros atsiųstame atsakyme teigiama, jog dabartiniai Nevėžio aukštupio vagos parametrai yra neadekvatūs Nevėžio upę pasiekiančiam vandens kiekiui, todėl upė turi atkurti savo vagą, jos struktūrą. „Renatūralizuojant upes reikšmingą patvanką sudarantys slenksčiai taip pat ardomi, nes jie pažeidžia upės vientisumą, apriboja žuvų judėjimą. Slenksčių įtakos zonose vyksta nuosėdų kaupimasis, kuris neigiamai veikia vandens telkinio būklę. Susikaupusios organinės medžiagos dalelės skaidomos mikroorganizmų sunaudoja daug deguonies. Šiltuoju laikotarpiu stovinčio vandens masė smarkiau įšyla, maža prietaka neužtikrina vandens maišymosi, deguonies koncentracija vandenyje reikšmingai sumažėja, padidėja amonio, kuris gali būti toksiškas vandens organizmams, koncentracija. Padidėjęs vandens paviršius ir temperatūra taip pat padidina vandens praradimus dėl išgarinimo, tad mažiau jo nuteka. Slenksčiai buvo suskaidę upės ekosistemą į atskirus ruožus apribodami žuvų judėjimą“, – motyvuoja aplinkosaugininkai.

Agentūra tikina, jog dirbtinų vandens patvankų išardymas, vandens lygio nužeminimas ir laisvos tėkmės suformavimas pritekančio vandens kiekio nesumažins, todėl upių vagų išdžiūvimui įtakos nedarys. „Įgyvendinus darbus, vandens kiekis priklausys tik nuo gamtinių sąlygų ir nuo vietos gyventojų, kiek jie naudos Nevėžio ir kitų jo baseino upių vandens saviems poreikiams“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūra.

 

Galerija

Komentarai

  • Pirmiausia išaiškinkit kas iš gyventojų nuvedęs kanalizaciją į Nevėžį

  • Įdomu, ar aplinkosauginingai sugeba, ką nors gero padaryti. Galvoju ne, jie temoka tik griauti. O, kad seni medžiai griūva kapinėsė, šalia namų supuvę grasina užgriūti, jie to nemato.

  • Kai žmogus įsikiša į gamtos gyvenimą, tai lauk bėdos. Sovietmečiu keitėm upių vagas, platinom, siaurinom ir gavom užžėlusius griovius.

  • Panevėžys kažkodėl nevalo, o gal mažai valo upės vagą nuo užkritusių ,bebrų nugriaužtų medžių. Pažiūrėkit kokia baisi ta upė tekanti per patį miestą lyg tai yra krantinė pabetonuota, o apžėlusi meldais ir krūmais ir kt. Su vaga reikia dirbti nors pačiam centre. O gal ne ???????????//

  • Kreipkites į stambius ūkininkus, kodėl jūsų upė ne tokia, kaip seniau. Visa chemija iš laukų niekur nepradingsta, o į upes per melioraciją suplaukia. Nepaisant to, kad Kavarske niekas nebepumpuos vandens, Nevėžis pelkėja nuo trašų ir tipo išvalytų nuotekų pertekliaus.

  • Sunku patiketi jog vietiniai tokie abejingi, kiek eita aiskintis, viskas numesta ant „aplinkosaugininku“ peciu, o jie ka sako? „Reikia, kad zuvys migruotu…“ Kai uzduodamas klausimas, kada isgriaus ekrano mariu uztvanka, visi susipakuoja ir atsakymo nera, tikriausiai todel jog ten daug BAPKIU SUMERKTA. Lai rankos nudziuna jums gyvuliai, niokojate gamta ir zmoniu gerove! Seniunams ir kitiems pakalikams pritariantiems siai „idejai“, senai turejo buti iskeltos bilos. Prasmekite skradziai

  • O as galvojau kad pelkė

  • Tarybiniais laikais i upe pumpuodavo vandeni iš šventosios ,o to nebedaro senai .Melioracijos grioviai senai apauge medžiais ir melioracijos vamzdeliai užsineše žememis ir užauge žole ir krumais,todel upe nebegauna vandens.čia kaip su tvora pasoenyje , kol nera bedos , tai nieko ir nedarome .O išgriovus užtvankas bus kaip Velžyje ,nebebus kur pasmaudyti ,ir galėsit ,kaip Kristus praeiti upę.

  • nuseke kaip reikiant!(

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų