Prieš 38-erius metus šioje vietoje buvo palaidota apie 250 tūkst. kubinių metrų dumblo, tačiau Nevėžio upei pakreipus vagą, kyla grėsmė, kad šis kenksmingas dumblas gali būti išplautas. V. Bulaičio nuotr.

Nevėžis grasina ekologine bomba

Nevėžis grasina ekologine bomba

 

Dėl lietingos vasaros ir rudens Panevėžio rajone susiklostė itin ekstremali situacija. Lietus pridarė daugybę rūpesčių ne tik gyventojams. Patvinęs Nevėžis, keisdamas savo vagą, pradėjo graužtis ties „Aukštaitijos vandenų“ nuotekų valyklos pylimais, kur palaidotas kenksmingas dumblas. Iš sostinės atvykę ekspertai spręs, kokių veiksmų imtis, kad Nevėžis nebūtų užnuodytas pavojingomis medžiagomis.

Kaip pasakojo „Aukštaitijos vandenų“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška, dumblo talpykla Papušių kaime buvo įrengta prieš 38-erius metus. Ir iki pat 1984-ųjų čia buvo pilamas dumblas. Tais laikais nebuvo dumblo sausinimo technologijų, tad dumblas karjeruose buvo laidojamas skystas. Iš viso sukaupta 250 tūkst. kubinių metrų dumblo. Kai buvo sprendžiama, kur jį saugoti, Nevėžio upė tekėjo gerokai toliau ir nekėlė visiškai jokios grėsmės. Tačiau šiemet situacija kardinaliai pasikeitė.

„Jau šį pavasarį per polaidį pastebėjome, kad upė ėmė keisti vagą ir artėti link pylimo, kur supiltas dumblas. O rudenį, kai iškrito rekordinis kiekis kritulių, šis procesas dar labiau paspartėjo. Liko vos 3,5 metro iki pylimo šlaito krašto“, – „Sekundei“ teigė S. Mikeška.

Jeigu upė pasiektų pylimą, didžiulis kiekis teršalų patektų į ją. „Aukštaitijos vandenų“ atstovo teigimu, nors visi teršalai gal ir neištekėtų į upę, mat dalis jų yra žemiau upės lygio, tačiau padariniai būtų siaubingi.

Praėjo nemažai metų, kai buvo supilti pylimai, bet dumblas juose vis dar skystas. Tik paviršiuje jau sukietėjęs ir apaugęs žole. O viduje – skysta liūliuojanti masė. Tuo nesunkiai galima įsitikinti užlipus ant pylimo ir pašokinėjus – viskas pradeda judėti.

„Nežinia, kiek dar tęsis tokios liūtys ir kaip Nevėžis kreips savo vagą. Tačiau laukti nebegalima, reikia imtis kažkokių veiksmų čia ir dabar. Todėl kreipėmės į rajono Savivaldybę. Rajono vadovai su specialistais priėmė sprendimą skelbti ekstremaliąją padėtį. Nesu ekspertas, bet jeigu upės vanduo pragraužtų pylimą, jau būtų ekologinė nelaimė“, – pabrėžė S. Mikeška.

Natūralus reiškinys

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas „Sekundei“ patvirtino, kad situacija išties grėsminga. Penktadienį iš Vilniaus atvykę ekspertai, padarę grunto geologinius, vandens greičio bei kitus tyrimus, per savaitę pateiks išvadas, kokių darbų reikia imtis nedelsiant, kad būtų galima sustabdyti žalingus procesus. O vėliau – kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje.

Pasak V. Šležo, tai, kad upės keičia savo vagą, natūralus reiškinys. Vanduo, atsitrenkdamas į krantą, po truputį jį graužia. Šie procesai vyksta daugelį metų. Tačiau ši vasara buvo išskirtinė.

„Tokio potvynio neturėjome jau penkis dešimtmečius. Pavasariais kasmet būna didžiuliai potvyniai, tačiau tuo metu žemė įšalusi, tad šlaitui nieko neatsitinka. Jeigu vanduo atsimušęs į sušalusį šlaitą vieną kitą grumstelį nuplukdo, nieko tokio. Tačiau vasarą gruntas išmirkęs ir ištežęs, srovė didžiulė, ir šlaitas pradėjo slinkti“, – aiškino V. Šležas.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas V. Šležas teigė, kad siekiant išvengti ekologinės nelaimės, reikės keisti upės vagą ar imtis priemonių, kurios sumažintų vandens smūgį šlaitui. V. Bulaičio nuotr.

Siekiant išvengti ekologinės nelaimės, reikės keisti upės vagą ar imtis priemonių, kurios sumažintų vandens smūgį šlaitui. Šiais laikais yra daugybė techninių galimybių pakeisti upės vagą, tačiau tai gana brangu, todėl bus ieškoma ne tik efektyviausių, bet ir ekonomiškiausių variantų.

„Pats seniausias būdas, kuriuo teko dirbti ir pačiam, šlaitus apsaugoti akmenimis. Tik bėda, kad dabar akmenų sudėtinga būtų gauti, statybininkai pasakojo, kad juos vežasi net iš Ukrainos. Kitas dalykas – sintetiniai kilimai, plastikiniai atitvarai, poliai“, – kalbėjo operacijų vadovas.

Kiek tai galėtų kainuoti, pasak V. Šležo, labai sudėtinga apskaičiuoti. Apie kainas kol kas niekas dar nedrįsta kalbėti, mat darbus labai apsunkina ir privažiavimas prie vietos bei medžiagų transportavimas. Iš vienos pusės – upė, iš kitos – pylimas, kur supiltas nuotekų dumblas.

„Pirmiausia turime stabilizuoti padėtį ir tą turime padaryti kuo greičiau. O vėliau, gal jau kitą vasarą, kai tik leis oro sąlygos, teks imtis kitokių priemonių, kad tokios situacijos daugiau nesikartotų“, – tvirtino V. Šležas.

Dairosi į dangų

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Sigita Bivainienė teigė, kad apie susidariusią kritišką situaciją jie sužinoję tik praėjusią savaitę. Kiek laiko bus paskelbta ekstremalioji situacija rajone, kol kas sunku prognozuoti.

„Nuo ekologinės nelaimės skiria labai plona linija, bet net neleidžiame sau galvoti, kad ji gali įvykti. Dabar turime dėti visas pastangas, kad sustabdytume kylančią grėsmę. Ir su nerimu žvalgomės į dangų. Šiuo metu Nevėžio vanduo šiek tiek nuslūgęs, bet artimiausiomis dienomis jau vėl žada lietų, tad delsti nebegalima“, – sakė ekologė.

Jos teigimu, analizuoti, ar dumblas buvo palaidotas tinkamoje vietoje, visiškai netikslinga, nes prieš tris dešimtmečius buvo visai kita situacija. Tokios problemos gali iškilti bet kuriame Lietuvos mieste, mat visos nuotekų valyklos yra įrengiamos prie upių, kad būtų galima išleisti išvalytą vandenį.

Didesnė problema, kaip pasiekti nelaimės vietą, nes prie jos ne tik kad sunku privažiuoti, bet ir įmirkęs gruntas. O jeigu vėl prasidės lietingas laikotarpis, darbus atlikti bus sudėtingiau. Vis dėlto specialistė pripažino, jog jai dar neteko girdėti, kad tokia situacija būtų susiklosčiusi kur kitur.

„Dabar turime galvoti tik apie tai, kaip išspręsti susidariusią kritišką situaciją. Situacija ekstremali, tad lėšos gali būti paimtos iš kelių finansinių šaltinių. Pagaliau ten palaidotas ir miesto nuotekų dumblas, tad pagalbos būtų galima kreiptis ir į miesto Savivaldybę“, – mano S. Bivainienė.

Penktadienį atvykę ekspertai nesiryžo įvardinti, kiek kainuos gelbėjimo operacija. Priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, kaina gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki milijono eurų.

Su gamta nejuokaujama

Bendrovės „Sweco Lietuva“, kurios ekspertai parengs gelbėjimo planą, viceprezidentas Irmantas Gudonavičius teigė, kad pačiu laiku buvo pastebėta pavojų kelianti situacija. Ekspertų vertinimu, situacija grėsminga, bet išsprendžiama.

„Situacija nėra linksma, su gamta nepajuokausi. Jeigu ji nebūtų bloga, ekstremalioji situacija nebūtų paskelbta. Tačiau pastebėta pačiu laiku ir imantis priemonių viskas išsprendžiama. Žmonės ir į Mėnulį nuskrenda, tad Nevėžio krantą sutvarkyti nebus taip sudėtinga“, – kalbėjo I. Gudonavičius.

Kiek kainuos gelbėjimo operacija, jis nesiryžo įvardinti. Priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, kaina gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki milijono eurų. Kitos savaitės pabaigoje bus tyrimų rezultatai ir sudarytas veiksmų planas, tada bus aiški ir darbų kaina.

„Gamtos dalykų nenumatysi, bet, mūsų akimis, dumblo pylimai buvo įrengti per arti upės, jeigu būtų bent kiek tolėliau, nebūtų ir šios situacijos. Bent jau šią minutę padėtis dar nėra labai bloga. Pavojingiausia bus per ledonešį pavasarį, bet iki to laiko tikimės problemą išspręsti“, – „Sekundei“ tvirtino I. Gudonavičius.

Galerija

Komentarai

  • O kam rasyt apie ta sokinejima ant liulancio pilymo. Atsiras kas nores isbandyt, o ten prasmekt nebus galima kurioj nors vietoj?

  • Taip viskas aišku,bus keliamos kainos už vandenį ir nuotekas,bet „idomiausia tas ,kad iškart ekspertais yra kviečiama kažin kokia,tai „privati kontora“kuri ir paskaičiuos,nuspres,kiek tai kainuos,o kur „valdiški“ šimtai specialistų su visais savo universitetiniais diplomais iš ,aukštaitijos vandenų,savivaldybių,`departamentų,ministerijų,vyriausybės, tai ka jie tik tam,kad kas mėnesį gaytų didžiulius atliginimus,jų priedus,premijas ir važinėtu po komandiruotes ,patirtimi dalintis ir kvalifikacijas kelti,ar tik tam kad taškytu mūsų pinigus?

    • Pritariu Jūsų mintims.Jeigu kiekvienu sudėtingiausiu klausimu samdomi specialistai iš šalies-tai velniam reikalingas toks administracinis aparatas,kurio „ale specialistai“ nė velnio nenutuokia

  • Pakelkit Nevėžio krantą ties Berčiūnų tiltu, nes kasmet, o šįmet labai užliejo dviračių taką , kuriuo darbininkai ir moksleiviai vyksta į darbą,mokyklą mieste.

    • Atsakyti
  • sausinkit tą dumbla ,dabar jau mokat jau seniai 30metu tikrai.buvo jau ten avarija apie vieną tiksliai žinau( 30 metų)ir nieko negalvojat spec.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų