-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prieš kurį laiką nugraužę už europinę paramą atnaujintame parke pasodintas jaunas ievas, dabar aštriadančiai nusitaikė į senus stambesnių kamienų medžius.
Vieni jau nuversti, kiti, gerokai apgraužti, byloja apie toliau tebevykstantį būstų įsirengimo procesą.
Apie bebrus, vėl įsisukusius į Skaistakalnio parko medžius, miesto Savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė teigė šįkart informacijos dar negavusi.
Apie tai išgirdusi iš dienraščio korespondentės, specialistė patikino pati nuvyksianti įvertinti situacijos.
Anot jos, bus vertinama situacija ir aiškinamasi, ar pagraužtus medžius nupjauti ir išgabenti, ar juos dar bandyti gelbėti aptveriant vieliniu tinklu.
„Jei medžių nebegalima išgelbėti, juos reikėtų kuo greičiau nukirsti iš išgabenti, kol bebrai nesuvertė į vandenį. Ištraukti iš upės suverstus medžius gerokai sudėtingiau“, – dėmesį atkreipė R. Taučikienė.
Bebrai įniko į Nevėžio, tekančio per Skaistakalnio parką, pakrantės medžius. P. ŽIDONIO nuotr.
Ekologė patvirtino: bebrų triūsas mieste išties yra problema.
Pasak R. Taučikienės, racionaliausias būdas nuo aštriadančių apsaugoti medžius – juos paprasčiausiai aptverti metalinio tinklo aptvaru.
„Jei medžių nebegalima išgelbėti, juos reiktų kuo greičiau nukirsti iš išgabenti, kol bebrai nesuvertė į vandenį. Ištraukti iš upės suverstus medžius gerokai sudėtingiau.“
R. Taučikienė
Panevėžyje šalia Nevėžio upės taip aptaisytas jau ne vienas medis.
„Aptvėrus Nevėžio pakrantės medžius netoli Savitiškio gatvės užtvankos, bebrai savuosius urvus patvenkė toje vietoje augusių krūmų šakomis“, – pasakojo R. Taučikienė.
Šie žolėdžiai rudenį paskanavo jaunų ievų Skaistakalnio parke, prie Žagienio upelio.
Tris ievas, sodintas už Europos Sąjungos lėšas, gautas parkui sutvarkyti, bebrai nugraužė. Gelbstint nuo aštriadančių, kiti šioje vietoje augantys medeliai aptverti vieliniu tinklu.
Pasak R. Taučikienės, bebrai medžius verčia ir užtvankas renčia, kad pakrantėse išsikasti jų urvai atsidurtų po vandeniu.
Penkiolikos metų darbo patirtį turinti ekologė teigia, jog per tą laiką Savivaldybė nuolat gauna pranešimų apie bebrų nuverstus ar tebegraužiamus medžius Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parkuose, taip pat Rožyno ir Liekupio gyvenamųjų namų mikrorajonuose, kuriuos vagoja kanalizacijos grioviai.
„Pati gyvenu Liekupyje ir matau, kaip ten griovyje nuolat darbuojasi bebrai. Stengiamės jiems neleisti įsikurti išsiraustuose urvuose, ardome užtvankas, todėl griovį jie ima tvenktis vis kitoje vietoje“, – dėmesį atkreipė R. Taučikienė.
Aštriadančiams paskanavus Skaistakalnio parko ievų, šie medeliai imti saugoti aptvėrus kamienus metaliniu tinklu. P. ŽIDONIO nuotr.
Bebrų veikla – ne vien Panevėžio galvos skausmas. Šie darbštūs gyvūnai tvenkia daugelį miestų ar miestelių upių, melioracijos griovių. Pasak ekologės, tokie užtvankų inžinieriai buvo pridarę bėdų Rokiškio dvaro sodybai. Problema išspręsta, jos teritorijoje esančius medžius aptvėrus taip pat vieliniu tinklu.
„Esu girdėjusi atvejį, kai bebrų nuolat tvenktame melioracijos griovyje buvo paguldytas vamzdis. Taigi, bebrų nuversti medžiai vandens neužtvenkdavo – jis tekėdavo vamzdžiu. Gerokai pasidarbavę ir pamatę, kad jų triūsas veltui, bebrai statytis sau namų išsikraustė į kitą vietą“, – pasakojo ekologė.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Kazlauskas teigė, kad bebrų iš paupių taip lengvai neišprašysi, tad tenka su jų kaimynyste tiesiog sugyventi.
„Šiuo metu geriausia priemonė, apsauganti nuo bebrų, yra metalinis vielinis tinklas, kuriuo reiktų apsupti pakrančių medžius“, – teigė specialistas.
Rajono gyventojus, pamačiusius bebrų graužiamus medžius, jis ragino informuoti seniūnijų specialistus, o panevėžiečius – pranešti miesto Savivaldybei.
Pasak aplinkosaugininko, žmonių gyvenamose Lietuvos vietose bebrus leidžiama gaudyti spąstais, o tokius leidimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos skyriai.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius „Sekundei“ yra tvirtinęs, kad dantimis į paupių medžius paprastai kimba bebrai seneliai.
Šie gyvūnai gyvena šeimomis. Skirtingai nei žmonių pasaulyje, jaunikliams užaugus, bebrų šeimas palieka ir atskirai gyventi išsikelia vyriausieji.
Pasak gamtininko, bebrų šeima užaugina vaikus, gyvena visi kartu, bet kai šie irgi susilaukia bebriukų, seneliams nebelieka vietos, tad jie išsikelia į naujus būstus.
Komentarai
-
- Adomas
- 10:37 2024.01.07
Rodyti visus komentarus (1)Keista skaityt, sužinojo tik iš žiniasklaidos apie bebrų veiklą. Tai gal subinytes pakelkit nors retsykiais apvažiuokit ,apžiūrėkit. Ar duslintuvus ruošiates uostyt, gamta palauks, svarbu nubaust.