P. Židonio nuotr.

Nevėžio pakrantę vadavo nuo šiukšlių

Pirmąjį vasaros šeštadienį panevėžiečiai sutiko švarindami Nevėžio pakrantę. Per visą pasaulį nuvilnijusi iniciatyva „River Cleanup“ įtraukė kelias dešimtis neabejingų ekologijai panevėžiečių. Pirštinėmis ir maišais apsiginklavę dalyviai teigė, kad didžiausias malonumas yra pasivaikščioti nuostabia pakrante, o kartu ir prisidėti prie švaresnio miesto

Suderino malonumą ir naudą

Panevėžiečiai galėjo rinktis tvarkymo vietas. Šiukšlės buvo renkamos Kultūros ir poilsio parke bei nuo „Ekrano“ marių paplūdimio link Tinklų g. O tvarkdariai su baidarėmis bei kanojomis buvo laukiami Taikos alėjos aikštelėje prie prieplaukos.

Bene daugiausia dalyvių susirinko Kultūros ir poilsio parke. Savotišką pramogą, kuri kartu būtų ir prasminga bei naudinga veikla, sugalvojo „Vilties“ progimnazijos penktokų klasė. Kartu su tėvais ir auklėtoja jie šeštadienį nusprendė paskirti Nevėžio pakrantės švarinimui. Kaip pasakojo viena iš akcijoje dalyvavusių mamų Silvija Lukošiūnaitė, vaikai vis dar mokosi nuotoliniu būdu, tad tokia bendra veikla visiems tapo savotiška švente – po tiek daug laiko vėl visa klasė galėjo susitikti. O kartu pabėgti nuo kompiuterių ekranų.

„Kažkas iš tėvelių pasiūlė šią idėją. Tai puiki proga visiems išeiti į gamtą, pabūti kaip klasei kartu, o ir nuveikti naudingą darbą. Be to, vaikams po tokio ilgo nesimatymo laiko buvo labai smagu susitikti“, – sakė S. Lukošiūnaitė.

Klasės auklėtoja Rita Gendvilaitė antrino, kad dalyvavimas švarinimosi akcijoje – dviguba nauda jos auklėtinaims, mat taip jie viena diena susitrumpins ir mokslo metus.

„Visapusiška nauda tiek ir vaikams, tiek mums visiems. Tik kad vietomis žolė nepjauta, vaikams iki pažastų, tad ne visur galėjome praeiti – nesinori, kad kokių erkių į namus parsineštume. O ir šiukšlių tokioje aukštoje žolėje nesimato“, – pasakojo R. Gendvilaitė.

Moterų akimis, Nevėžio pakrantė palyginus tvarkinga, tačiau įvairių skardinių, plastiko pakuočių vis dar pasitaiko. Tarp įdomesnių radinių – kažkieno paliktos kelnės.

Žvejų ir narkomanų palikimas

Jau antrus metus prie šios akcijos prisijungia ir „Romantic“ viešbučio kolektyvas. Kaip teigė verslininkė Dovilė Šipelienė, jiems yra gana artimos ekologinės idėjos, todėl jeigu tik leidžia galimybės, tokiose akcijose aktyviai dalyvauja.

„Jeigu lygintume su Olandija ar Anglija, pas mus tikrai gerokai švariau. Bet iki idealumo dar labai toli. Jeigu mieste šiukšlių ir mažiau, tai nuvažiavus kur į gamtą galima rasti kalnus įvairiausių atliekų“, – pastebi D. Šipelienė.

Daugiausia, anot D. Šipelienės, palei Nevėžį galima aptikti vienkartinių kavos puodelių, plastiko maišelių. Pernai šios akcijos metu pamatytas vaizdas ją pribloškė – po tiltais aptiktos krūvos vienkartinių panaudotų švirkštų. Dar kita šiukšlintojų kategorija – žvejai. Kaip ji juokauja, jų meniu visai nesunku atspėti. Po žvejų pasisėdėjimų visuomet palikta alaus butelių ar skardinių, traškučių pakelių ir nemažos nuorūkų krūvelės.

„Kažkaip tikiuosi, kad žmonės sąmoningės. Matydami, kaip kiti renka jų numetamas šiukšles, gal ir patys pagalvos, prieš jas mesdami“, – mano D. Šipelienė.

Šokiruojantys radiniai

Nevėžio pakrantes iš baidarės valiusi baidarių ir kanojų irklavimo trenerė Edita Simonaitytė teigė, kad dažniau jai tenka paskui savo auklėtinius skubėti dviračiu, tačiau ne taip retai Nevėžio vandenis skrodžia ir baidare. Šis pavasaris išskirtinis tuo, kad Nevėžis itin patvinęs, o srovė stipri. Būtent ji tikriausiai ir gerokai apšvarino upę.

„Daug šiukšlių srovė tiesiog nunešė, nes praeitos vasaros gale vaizdas tikrai buvo nekoks. Tik šiukšlės niekur nedingo – jos tiesiog buvo išneštos į kitus vandenis. Kartais praplaukiant tenka rasti ir nemažas šiukšlių sankaupas kur įsipainiojusias į žoles“, – teigė E. Simonaitytė.

Trenerės teigimu, upės paviršiuje paprastai plūduriuoja tik lengvas plastikas. Didžioji dalis atliekų tiesiog nuskęsta upės dugne. Kartais besitreniruojantiems vaikams tenka atrasti ir itin sukrečiančių radinių ar net į žoles įsipainiojusių skenduolių.

„Mano auklėtiniai yra radę ir skenduolių. O pastaraisiais metais gana daug aptinkame bebrų gaišenų. Galbūt juos kažkas naikina, nes tokie radiniai net pernelyg dažni“, – pastebi E. Simonaitytė.

Tobulėti yra kur

Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Alvidas Savickas ne tik padėjęs organizuoti, bet ir pats aktyviai įsitraukęs į iniciatyvą „River Cleanup“ teigė, kad žmonės darosi sąmoningesni, šiukšlių pastebimai mažėja, tačiau vis dar neišmokome gerbti gamtos ir aplinkos, kurioje gyvename.

„Jeigu lygintume su kokiu dešimtmečiu atgal, kai dalyvavau tokioje akcijoje, situacija išties pasikeitusi į gera. Tuomet tiek vandenyje, tiek ir prie kranto buvo galima matyti šiukšlių sankaupų. Žinoma, ir dabar dar upės pakrantėse galima pririnkti plastiko pakuočių, įvairios taros ar net prekybos centro vežimėlių. Kur tobulėti dar turime“, – sakė A. Savickas.

Anot Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės, kaip ir pernai metais, šiemet į pakrančių švarinimosi iniciatyvą įsitraukė per šešios dešimtys panevėžiečių. Tiesa, patvinęs Nevėžis pakišo koją povandeninės žūklės mėgėjams narams, nors jie visuomet aktyviai prisideda, įvairias žmonių išmestas atliekas traukdami iš upės dugno.

„Ši iniciatyva paplitusi visame pasaulyje. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas upių pakrančių valymui, kad kuo mažiau šiukšlių patektų į vandenynus. Džiugu, kad ir panevėžiečiai neliko abejingi tam, kad gyventume švaresniame pasaulyje“, – teigė R. Taučikienė.

River Cleanup

„River Cleanup“ – tai Belgijoje gimusi iniciatyva, vis labiau populiarėjanti tiek Europoje, tiek ir už jos ribų. Kasmet 8 000 000 000 kilogramų atliekų patenka į vandenynus. 80 proc. atkeliauja upėmis. Šios iniciatyvos tikslas – ne tik skatinti žmonių sąmoningumą dėl vandens telkinių taršos, bet ir pakviesti juos prisidėti prie šios problemos sprendimo. Šia iniciatyva siekiama užkirsti kelią atliekų patekimui į jūras ir vandenynus.