Nevėžio gelbėjimo planą parengs iki Naujųjų

Kaip apsaugoti prie užteršto nuotekų dumblo saugyklos pavojingai priartėjusį Nevėžį nuo ekologinės katastrofos, išeities ieškanti Panevėžio rajono savivaldybė pasiūlymų iš ekspertų sutinka laukti iki metų pabaigos.

„Sprendimų būdų šiandien nėra“, – pripažįsta Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Vakar į posėdį dėl prieš savaitę Panevėžio rajone paskelbtos ekstremalios situacijos susirinkę Savivaldybės, įmonės „Aukštaitijos vandenys“ bei iš Vilniaus atvykę bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovai sutarė, kad pastaroji atliks inžinerinius-geologinius tyrimus. Jais remiantis „Sweco Lietuva“ iki sausio 1-osios Savivaldybei turi pateikti Nevėžio kranto ir dumblo saugyklos pylimo stabilizavimo priešprojektinius pasiūlymus.

„Išrinkus vieną iš sprendinių bus daromas techninis projektas ir tuo pačiu metu organizuojami neatidėliotini darbai“, – „Sekundei“ teigė E. Lunskis.

Anot jo, bent paruošiamuosius darbus būtina suspėti atlikti iki pavasarinio potvynio.

Kiek kainuos Nevėžio gelbėjimo darbai, administracijos direktorius teigia kol kas negalintis įvardyti net preliminarios sumos. Anot jo, vien projektiniai pasiūlymai atsieis 19 tūkst. Eur.

Anksčiau buvo teigta, jog darbų bendra kaina gali siekti ir iki milijono eurų.

Dėl lėšų sudėtingai ekologinei operacijai ekstremalią situaciją paskelbusi Panevėžio rajono savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybės rezervo fondą.

Įtampą kelia krituliai

Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirto Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo teigimu, vandeniui nusekus, šiuo metu tiesioginės grėsmės, kad užterštas dumblas gali patekti į upę, neliko. Per savaitę vandens lygis Nevėžio upėje nuslūgo apie 1,70 m. Vis dėlto ekstremali situacija išlieka neatšaukta.

„Ekstremali situacija galėtų būti atšaukta tik atlikus pirmuosius kranto stabilizavimo darbus. Ji gali išlikti iki pat ledonešio“, – sako V. Šležas.

Operacijų vadovas neslepia, jog įtampą kelia kiekvienas meteorologų pranešimas apie artėjančius kritulius.

„Jau buvau išsigandęs dėl iškritusios gausios tirštos šlapdribos, laimė, nieko nenutiko. Praneša ir lietų, bet guoskimės, kad jį praneša ne Viešpats Dievas, o tik mūsų sinoptikai, kuriems pastaruoju metu ne itin sekasi numatyti orus“, – teigė V. Šležas.

Jei ištvinusio Nevėžio upės vaga prasigraužtų iki nuotekų dumblo saugyklos, ekologinė katastrofa ištiktų ne tik Panevėžio rajoną. Užterštam dumblui patekus į Nevėžį, didelė tikimybė, kad jis pasiektų ir Nemuną, ir gal net jūrą.

„Žinant, kad tame dumble – visa Mendelejevo lentelė, pasekmės būtų baisios. Tai tikrai nėra tik Panevėžio rajono bėda“, – pabrėžė V. Šležas.

Kol ekspertai ieško sprendimų, kaip ne tik dabar padėti Nevėžiui, bet tokios ekologinės tragedijos išvengti ir ateityje, upę ties nuotekų dumblo talpyklos pylimais stebėti pavesta „Aukštaitijos vandenų“ specialistams. Jie bent du kartus per dieną matuos vandens lygį, stebės, ar neatsirado naujų įgriuvų, nulūžusių medžių ir, jei situacija vėl keistųsi, informuos sudarytą ekstremalios situacijos komisiją.

Kol kas upę bandoma gelbėti pačiomis elementariausiomis priemonėmis. Šią savaitę Nevėžyje pašalintos kliūtys, kad vandens lygis greičiau nukristų ir vaga atsitrauktų nuo dumblo saugyklos pylimo. Kad padidėtų pralaidumas, darbininkai, vadovaujami V. Šležo, net viduryje upės iš valties pjovė didžiulius medžius, kliudžiusius srovei.

Neapskaičiavo atstumo

Ekstremali situacija Panevėžio rajone susiklostė dėl šįmet iškritusių itin gausių kritulių. Po pavasario polaidžio upei pragraužus vagą, Nevėžio krantas link nuotekų valyklos pylimo pasislinko net per tris metrus. Šiuo metu upę nuo jai grėsmingo užteršto nuotekų dumblo talpyklos pylimo teskiria vos 3,5 metro.

Jei Nevėžis toliau kreips savo vagą, vanduo gali pragraužti pylimą ir sovietmečio talpyklos senas dumblas plūstelėtų į upę.

Ši talpykla Papušių kaime įrengta prieš 38-erius metus. Čia dumblas buvo pilamas iki 1984-ųjų. Tais laikais nebuvo dumblo sausinimo technologijų, todėl dumblas karjeruose laidotas skystas. Iš viso talpykloje sukaupta 250 tūkst. kubinių metrų seno nuotekų dumblo. Per tiek metų tik jo paviršius sukietėjo ir apaugo žole, tačiau po ja – vis dar liūliuojanti skysta masė.

Prieš tris dešimtmečius dumblas Nevėžiui nekėlė jokios grėsmės – upė nuo talpyklos tekėjo gerokai toliau. Situacija grėsmingai pasikeitė tik šį pavasarį, upei ėmus keisti vagą ir artėti prie pylimo, už kurio supilta šimtai tūkstančių tonų aplinkai kenksmingo dumblo.