Neturite sutikimo pasimylėjimui? Grės 3 metai nelaisvės

Sekundė
ELTA
Aktualijos
2022.11.24 10:57

Ketvirtadienį parlamentarė Morgana Danielė Seime užregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) 151 straipsnio įstatymo pakeitimą, kurio tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga.

Anot parlamentarės, Lietuvos Respublikos BK gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

„Šiuo metu keliamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis šalys siekia įtraukti sutikimo lytiškai santykiauti sąvoką į savo baudžiamuosius įstatymus, atspindi sutikimu grįstą teisėkūros modelį. Sutikimo sąvoka įstatyme prisideda prie naujo seksualinių nusikaltimų suvokimo visuomenėje – visų pirma, kad pastarieji gali būti vykdomi nenaudojant fizinio smurto ar aukai aktyviai nesiginant, pavyzdžiui, dėl psichologinio šoko būsenos, pasireiškiančios sustingimu“, – pranešime spaudai teigia pataisos iniciatorė M. Danielė.

Pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimo sąvoką.

BK 151 str. yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, kuris apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus. Įstatymo projektu siūloma papildyti BK 151 str. 1 dalį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti, be jau išvardintų nusikalstamos veikos požymių, yra ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu, rašoma pranešime.

Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą. Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia.

„Tai, kad seksualinių nusikaltimų aukos nesikreipia pagalbos, lemia ir sistemos spragos – nėra valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos, o egzistuojanti teisinės pagalbos sistema labiau primena atgrasymo sistemą, kai seksualinį smurtą patyrusi moteris patiria antrinį traumavimą teisėsaugos ir medicinos įstaigose“, – teigia parlamentarė.

Priėmus įstatymo projektą tikimasi, kad platesnė keičiamo straipsnio dispozicija padidins besikreipiančiųjų į teisėsaugą, tuo pačiu – ir išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skaičių. Taip pat tikimasi, jog pakeista formuluotė sustiprins prevencinį BK poveikį ir stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.

BK 151 str. įstatymo pakeitimas yra parlamentarių M. Danielės ir Ievos Pakarklytės paskelbto apsaugos nuo seksualinio smurto paketo paskutinioji dalis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.