Organizatorių nuotr.

Šaltibarščiai panevėžiečiams pelnė laurus

Šaltibarščiai panevėžiečiams pelnė laurus

Vasara neįsivaizduojama be stalo karalių šaltibarščių. O skaniausius Lietuvoje šaltibarščius gamina Panevėžio Jaunuolių dienos centro kolektyvas bei Panevėžio rajono šeimininkės.

Radviliškio rajone, Pakiršinyje, vykusiame respublikiniame šaltibarščių gaminimo čempionate prie Panevėžio miesto ir rajono komandų stalų driekėsi ilgiausios eilės norinčiųjų paragauti šaltos sriubos.

Tradicinių šaltibarščių kategorijoje skaniausią patiekalą pagamino ir pirmąją vietą laimėjo Panevėžio jaunuolių dienos centro komanda „Solidarumo samtis“.

Įstaigos socialinės darbuotojos padėjėja Dovilė Marcinkevičienė juokiasi, kad svarbiausias jų šaltibarščių ingredientas – daug meilės ir gerų emocijų.

Visgi Jaunuolių dienos centro šaltos sriubos skonio paslaptis kur kas pragmatiškesnė – specialus kefyras, raudonieji krienai ir česnakas.

Į šaltibarščių kefyrą šeimininkai pjaustė agurkų, burokėlių, svogūnų laiškų. Viską gardino kiaušiniais, krapais, raudonaisiais krienais bei česnaku.

Net penkiolika litrų pagamintų šaltibarščių nuo stalo dingo tiesiog akimirksniu.

I. Žaromskytės-Morkuckienės nuotr.

O netradicinių šaltibarščių kategorijoje antrąja vieta įvertinta Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos komanda.

Pasak vienos iš Panevėžio rajonui atstovavusių šeimininkių, Trakiškio gyventojų bendruomenės pirmininkės Jolantos Silgienės, jų slaptas ingriedentas – grūdėta varškė.

Šį tradicinį lietuvišką patiekalą šeimininkės paįvairino tuo, ką užaugino savo daržuose.

Pripjaustė ridikėlių, susmulkino agurkų, gausiai bėrė svogūnų laiškų, gardino krapais, pylė grūdėtos varškės, rūgpienio, šiek tiek pieno, bėrė druskos ir žiupsnį cukraus.

„Cukraus beriu ir į raudonus šaltibarščius. Jis padeda išgauti gerą, gaivų skonį“, – pataria J. Silgienė.
Čempionate Panevėžio rajono šeimininkės prie šaltibarščių patiekė iešmelių su suvertais pačių marinuotais burokėliais, išpjaustytais širdelės forma, virtais putpelių kiaušinukais ir mažomis virtomis, keptuvėje apkepintomis bulvytėmis, o apetitui sužadinti vėrinuką papuošė baziliko lapeliu.

„Siūlėme paragauti ir japoninio šalavijo išbrinkintų sėklų. Nors skonio jos nesuteikia, bet gerina apetitą, suteikia energijos“, – pasakojo J. Silgienė.

Vieni tas sėklas bėrė į šaltibarščių dubenį, kiti valgė be jų, bet visi gyrė, kad labai skanu, o prie Panevėžio rajono šeimininkių stalo nusidriekė ilgiausios eilės, moterys vos spėjo į dubenėlius pilstyti savąjį skanėstą.

Čempionatui pagaminti maždaug 40 litrų šaltibarščių ir tiek pasirodė neįtikėtinai mažai.

Netradicinis receptas Panevėžio rajono komandai pelnė antrąją vietą.

Praėjusiais metais tų pačių šeimininkių gaminti šaltibarščiai taip pat buvo įvertinti antrąja vieta. Pernai panevėžietės čempionato dalyvius vaišino tradicine sriuba, kokią nuo seno valgė ir ponai, ir vargšai. Senolių receptą moterys papildė šiuolaikiškais skoniais. Dubenį su tradiciniais šaltibarščiais papuošė iešmeliais su vėrinukais: virtomis ir svieste pakepintomis krevetėmis, bazilikų lapeliais, šviežiu agurkėliu ir virtu putpelės kiaušiniu.

Pakiršinio dvare respublikinis šaltibarščių gaminimo čempionatas organizuotas trečią kartą.

Šio renginio tikslas – gaminti tradicinius ir netradicinius šaltibarščius, juos ragauti ir išrinkti tų metų tradiciškiausius ir netradiciškiausius šaltibarščius.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų