-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Skųstis Lietuvos paštui yra tas pats kaip stulpui“, – tiesmukai rėžė Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos vadovas Virginijus Šležas.
Kad valstybės įmonės pagrindinė problema – tragiška jos komunikacija, pritaria ir Panevėžio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė. Ji ir kaip privatus asmuo, ir kaip direktorė ne kartą veltui ieškojo nepristatytų leidinių.
O priemiestinės Trakiškio gyvenvietės bendruomenė, praėjusį savaitgalį surengusi visuotinį susirinkimą, veltui iki paskutinės minutės laukė į jį kviesto Lietuvos pašto atstovo.
Panevėžio rajono, Trakiškio gyventojai praėjusį šeštadienį į visuotinį bendruomenės susirinkimą būriais traukė turėdami daug klausimų Lietuvos paštui. Bendruomenės pirmininkė Jolanta Silgienė teigia dar likus porai savaičių iki susirinkimo paskambinusi į pašto Panevėžio skyrių kviesdama atvykti jo atstovą susitikti su trakiškiečiais.
„Kai paskambinau, pirmiausia manęs išklausinėjo, kodėl norime kviestis atstovą, kokių klausimų jam turime. Daug tų klausimų. Šįmet mūsų krašto žmonės turi labai daug problemų dėl pašto paslaugų: nuolat negauna spaudos, pensijų, siuntų. Laikraščiai pasidarė kaip loterija: vieną dieną atneša, kitą – nebe, vienu metu net kelias dienas iš eilės jų nebuvo ir vėliau niekas tų leidinių nebeatnešė. Kitas nesulaukė siuntinio iš užsienio. Paaiškėjo, kad siuntinys pasiekė paštą, bet nebuvo pristatytas adresatui ir išsiųstas atgal. Dar kita moterytė negavo pensijos. Kai vaikai pradėjo kelti triukšmą, paaiškėjo, kad jos pinigai nunešti kitam žmogui. Mūsų krašto žmonės paštu labai pasipiktinę“, – pasakojo J. Silgienė.
Anot jos, telefonu atsiliepusi pašto darbuotoja jai pažadėjusi prašymą perduoti vadovams ir perskambinti.
„Bet niekas man taip ir neperskambino, o susirinkime nepasirodė“, – nusivylimo neslėpė trakiškietė.
Anot J. Silgienės, gyventojai atkreipė dėmesį, kad problemos dėl nepristatomos korespondencijos prasidėjo pasikeitus laiškininkams. Anksčiau šį kraštą aptarnavęs pašto darbuotojas buvo pelnęs žmonių pasitikėjimą, spaudą pristatydavo visada laiku, o kad būtų kilę problemų dėl negauto leidinio, niekas net nepamena. Tačiau šiais metais kaimo žmonės laiku nesulaukia ne tik spaudos – jų nepasiekia siuntiniai, netgi sąskaitos.
„Vienam vienaip paaiškina, kitam – kitaip. Stebimės, kodėl nepristatyti laikraščiai taip ir dingsta. Visgi jei laiku neatnešė, tegul bent kitą dieną atneša. Kartą pati sutikusi laiškininkę klausiau, kas čia vyksta. Pareiškė, kad jie gauna į kompiuterius nurodymus, kam ir ką nešti. Bet čia ne paaiškinimas. Matome didelį Lietuvos pašto nenorą bendrauti su žmonėmis“, – valstybinės įmonės darbo kokybe stebėjosi J. Silgienė.
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas ironizuoja, kad Lietuvos paštas jį tuoj paskelbs nepageidaujamu asmeniu. Mat per vargus gavęs Panevėžio skyriaus telefoną, vietiniams paštininkams seniūnas nuolat neduoda ramybės.
„Pensijos vėluoja tikrai ne vienam. Toje pačioje gatvytėje vienam atneša, kitą praeina. Spaudos irgi nėra. Būtų galima nepykti, jei tai būtų pavieniai atvejai, bet matome, kad toks pašto darbas jau tapo sistema. Per vargus gavau Panevėžio skyriaus vadovės telefoną, dabar ją nuolat terorizuoju. Klausiu, ką man sakyti žmonėms, ar tokia sistema ir bus, ar visgi išmoksit dirbti. Man garantijų, kad išmoks, nesuteikė. Atsiprašyti gali, kai netyčia žmogui ant kojos užlipa, bet kai per savaitę penkis kartus jam mina, koks begali būti atsiprašymas?“ – pasipiktinęs seniūnas.
V. Šležas sako iš paštininkų pasigendantis elementarios profesinės kompetencijos. Jam keista, kad pensijas nešiojantis laiškininkas, regis, nė nededa pastangų, kad pinigai gyventojus pasiektų laiku.
„Dvidešimt metų senukai buvo įpratę namuose gauti laiku pensijas. Į tą rinką Lietuvos paštas įsibrovė neturėdamas pajėgumų, prisigaudė abejotinų veikėjų, kurie net nesugeba paskambinti seniūnui paklausti, kur žmogus gyvena. Aš pats Panevėžio skyriaus vadovei sakau: duokit mano telefoną laiškininkui, jei kokios problemos, tegul skambina. Niekas neskambina!“ – pagalbą siūlo seniūnas.
Jį stebina, kad į Panevėžio rajoną nešioti pensijų atsiųstas žmogus iš kito Lietuvos krašto, kuriam šios vietos – svetimos ir nepažįstamos.
„Mūsų kraštą aptarnauja berniukas iš Kauno rajono. Kodėl ne iš Šalčininkų ar kokių Pagėgių? Net negalėčiau sakyti, kad jis pensijas nešioja – greičiau bando nešioti“, – rėžė V. Šležas.
Lietuvos paštui pliūpsnį kritikos žeria ir leidinių nesulaukiantys Panevėžio rajono bibliotekininkai.
Rajono Savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė irgi tvirtina esanti priversta bartis su paštu.
„Nuolatinės bėdos dėl korespondencijos pristatymo. Laiškininkai dažnai keičiasi, turbūt tai nėra prestižinis darbas“, – kalbėjo direktorė.
Anot jos, bibliotekininkai privalo registruoti kiekvieną gaunamą užprenumeruotą leidinį – atsiskaityti už prenumeratai išleistas rajono Savivaldybės biudžeto lėšas. Leidinius privalu saugoti mažiausiai metus. Pastaruosius porą mėnesių neretai negaudami spaudos, bibliotekininkai ironizuoja, jog į archyvus vietoje neatnešto laikraščio teks segti tuščius lapus.
R. Bagdonienė sako galinti pateisinti pandemijos sukeltus trukdžius, suprastų, kad laiškininkus galėjo išguldyti COVID-19, kuo teisinasi Lietuvos paštas, tačiau ji teigia matanti, jog tokia netvarka išties virsta kasdienybe. Blogiausia, pasak direktorės, kad Lietuvos paštas nesuteikia jokios informacijos.
„Kol vietose veikė pašto skyriai, jų viršininkės suvaldydavo situaciją. Kai skyrius panaikino, prisiskambinti viešai skelbiamu trumpuoju telefonu neįmanoma, o jei pavyksta – jokios naudos. Komunikacija yra pati silpniausia Lietuvos pašto vieta“, – tvirtina R. Bagdonienė.
Tuo ji sako įsitikinusi ir kaip bibliotekos direktorė, ir kaip privatus asmuo. Mat pačiai teko ne kartą ieškoti neatnešto prenumeruojamo žurnalo.
„Jokių galų nebuvo įmanoma surasti. Jei prekybos centre nusipirkusi laikraštį rasčiau išplėštus lapus, parduotuvė man grąžintų pinigus. O paštui, atrodo, visai tas nerūpi. Pastebėjau, kad ten, kur laikraščių redakcijos turi savo platintojus, tokių problemų nekyla. Su spaudą platinančiu verslu daug paprasčiau nei su valstybės įmone, kuri visą gyvenimą tik tuo ir užsiima“, – pastebi R. Bagdonienė.
Lietuvos pašto atstovė Monika Pulokė sutinka, jog Panevėžyje situacija išties sudėtinga.
„Panevėžyje turime vis dar gana įtemptą situaciją dėl laiškininkų sergamumo bei izoliacijos. Praėjusią savaitę trūko daugiau nei trečdalio laiškininkų. Darėme viską, kad klientai pajustų kuo mažiau nepatogumų – keitėme darbo grafikus, laiškininkai dirbo ilgiau, aptarnauja kelias apylinkes“, – aiškino pašto atstovė.
Anot jos, šią savaitę jau daugelis laiškininkų grįžo į darbą.
„Taip pat esame labai susitelkę įmonės viduje – į pagalbą Panevėžio laiškininkams atvyksta rajoną aptarnaujantys mobilieji laiškininkai, darbuotojai iš kitų miestų, vadovai, administracijos kolegos, intensyviai ieškome ir papildomų darbuotojų – per šią savaitę susikaupę laiškai bei siuntos turėtų būti pristatyti“, – žada M. Pulokė.
Jos teigimu, nuo kitos savaitės situacija Panevėžio krašte turėtų galutinai stabilizuotis.
