Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kasmet birželį apvažiuoja visą miestą, tikrindami, ar nėra nešienaujamų sklypų.
Į apleistųjų sąrašą įtraukiami tokie, kuriuose veši aukštesnė nei 20 cm žolė. Taip pat ir tie, kuriuose suverstos statybinės, aplinką teršiančios medžiagos, šiukšlės, stovi netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, nenaudojami statybiniai vagonėliai ir pan.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, jau patikrinta maždaug pusė miesto. Inspektoriai netvarkomais pripažino 54 sklypus ir tai gali būti dar ne pabaiga – patikrinimai vyks iki Joninių.
Tokių sklypų savininkai sulauks įspėjimų per nustatytą laiką susitvarkyti ir pateikti to įrodymus Savivaldybei.
Vėliau šie žemės plotai vėl bus tikrinami. Į perspėjimus nesureagavę savininkai sulauks sankcijų.
Jų duomenys bus perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri už Savivaldybės nurodytą sklypą skaičiuos jau gerokai didesnį – 4 proc. nuo sklypo vertės žemės mokestį.
„Kai kurių sklypų savininkams šis mokestis gali padidėti ir keliais šimtais eurų“, – sako T. Martinaitis.
T. Martinaičio teigimu, pernai į preliminarų netvarkomų sklypų sąrašą buvo įtrauktas 101 sklypas. Beveik ketvirtadalis jų savininkų – 24 – į Savivaldybės raginimus taip ir nesureagavo. Jiems už apleistą turtą teko susimokėti daugiau.
Vedėjas pažymėjo, jog mieste yra ir tokių savininkų, kurie jau ne vienerius metus už apleistą savo turtą moka didesnius mokesčius, tačiau ir toliau nesitvarko.
Pasak T. Martinaičio, mieste yra sklypas, priklausantis keliems paveldėtojams, tarpusavyje nesusitariantiems dėl jo priežiūros. Kiti apleistų miesto plotų šeimininkai gyvena užsienyje ir nekreipia dėmesio į apžėlusį savo turtą.
Tokių apleistų sklypų tikrintojai aptinka ne tik miesto pakraščiuose. Nemažai jų privačių namų rajonuose, netgi pačiame Panevėžio centre.
Apleisti žemės sklypai bėda ir rajone.
Kaimo bendruomenės „Pažagieniai“ pirmininkė Elena Stanienė savaitgalį bendruomenės „Facebook“ paskyroje kreipėsi į dviejų nešienaujamų sklypų savininkus.
Nei seniūnija, nei bendruomenė neturi teisės savavališkai imtis tvarkyti svetimo turto. E. Stanienė pasakoja su vieno sklypo savininkais jau susisiekusi, išgirdo atsiprašymą ir gavo pažadą netrukus susitvarkyti.
Padėti surasti kito apleisto sklypo savininką E. Stanienė paprašiusi Panevėžio seniūnijos.
Ji pati sako jau pavargusi nuo savininkų nesupratimo, kad savo turtą būtina prižiūrėti.
Pasak pirmininkės, ties vienu nešienautu sklypu kaip tik sukasi 16-ojo maršruto autobusas. Bendruomenė tik apipjovė metrą pakraštyje, kad žolės nevirstų.
„Dabar ten žolė iki kelių, tikras šabakštynas“, – savininko apsileidimu stebėjosi E. Stanienė.
Bendruomenės pirmininkė sako sulaukianti daug gyventojų skundų, nuotraukų, net priekaištų dėl apleistų šitų sklypų.
Pažagieniuose prieš kelerius metus būta ir daugiau apleistų sklypų – dvi didelės nešienaujamos pievos prie pat įvažiavimo į gyvenvietę. Dabar šis sklypas kone blizga. Jį tvarkyti apsiėmė ūkininkas.
Pirmininkės teigimu, gyvenvietėje galvos skausmas buvo ir šiukšlių kalnai, sukraunami šalia konteinerių. Jų neliko įrengus vaizdo stebėjimo kamerą.
„Ne kartą su seniūnaite esame gaudžiusios šiukšlintojus, net į namus važiavom, kad susirinktų savo atliekas ir negautų baudos“, – sako aktyvi bendruomenės vadovė.
Kur dabar sukasi autobusas, anksčiau žmonės buvo įpratę krauti žaliąsias atliekas – šakas, nupjautą žolę, lapus.
E. Stanienės teigimu, prireikė ne vienerių metų, kol pavyko šią vietą paversti reprezentacine. O paslaptis labai paprasta. Toje vietoje bendruomenė ėmė sodinti gėles.
„Jau kokius ketverius metus ten nebėra nė vienos šiukšlės“, – džiaugiasi E. Stanienė.