Paliūniškio maudykloje maudytis negalima jau kelintas mėnuo, nes čia plaukia kažkieno dažnai pilamos fekalijos. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Nesibaigiantis fekalijų triatlonas Lėvenyje

Nesibaigiantis fekalijų triatlonas Lėvenyje

Paliūniškiečiai siunta – šią vasarą iš jų pavogė nuolat mikrobiologinės taršos lygius viršijusi vietos maudykla. Tačiau linksma neturėtų būti ir kitiems rajono gyventojams – mat per Paliūniškį plaukiantis Lėvuo į jį ištisai leidžiamas fekalijas neša tolyn.

Nušienautą, sutvarkytą ir svečių anksčiau dažnai lankomą Paliūniškio paplūdimį prie Lėvens jau kelintas mėnuo puošia tik skelbimas, kad čia maudytis draudžiama dėl padidėjusio mikrobiologinio upės užterštumo. Apie tai nuolat informuojama ir Paliūniškio bendruomenės internetinėje svetainėje.

„Įsismarkavo nuo pat vidurvasario. Kaip pradėjome liepą iš seniūnijos gauti pranešimus, kad draudžiama maudytis, tai vieną paskui kitą. Dieną kitą jau leidžia ir vėl tarša“, – pasakojo Paliūniškio bendruomenės pirmininkė Lijana Kubilienė.

Paskutinį kartą ji skundą dėl naujos taršos Lėvenyje, tarp abiejų gyvenvietės tiltų, kur įrengtas paplūdimys, išgirdo praėjusį šeštadienį. Paskambinęs vietos gyventojas pirmininkę patikino, kad upe plaukia fekalijų krūvos. Bjaurų reginį matė ir daugiau žmonių, kurie ilsėjosi ar žvejojo pakrantėje.

Vaizdas, pasak liudininkų, buvo toks, lyg vienu metu būtų paleistas didelis kiekis srutų. Baisi smarvė netruko pasklisti krantuose.

„Aš pati viso to nemačiau, bet žmonės pasakojo, kad aišku, kokie teršalai plaukė Lėveniu. Paprašiau nufotografuoti, jog paskui galėtume pateikti įrodymus atsakingoms tarnyboms“, – teigė L. Kubilienė.

Nors Paliūniškio paplūdimys nėra oficiali maudykla, gyventojai jį tvarko savo iniciatyva, įrengta tinklinio aikštelė.

Pavargo nuo teršalų

Bendruomenės pirmininkė ir kiti Paliūniškio gyventojai stebisi, kaip per visą vasarą nesugebėta nustatyti šlykščios taršos šaltinio.

„Kažkas ateina, tyrimus padaro, o kas turi ieškoti šaltinio, nė nežinau. Kai tokia situacija, būtina sėsti į baidares, perplaukti rimtai ir surasti, kas mus nuodija. Dabar niekas nieko nežino. Neturime įrodymų, bet žmonės spėja, kad viskas plaukia nuo Kaubariškio sodų“, – įtaria pirmininkė.

Jai pritarę gyventojai tvirtina, kad kai kurie minėtos sodininkų bendrijos gyventojai neturi kanalizacijos ir savo tualetų turtą paleidžia tiesiai į upę.

„Visų sodų niekas nepatikrins. Be to, Lėvuo mūsų rajone teka nuo pat Akmenių. Gal teršėjas net Kupiškio rajone. Tad negali sakyti, ar čia Kaubariškis, ar kas kitas. Ne taip paprasta rasti“, – kalbėjo Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė.

Seniūnė taip pat patvirtino, kad Paliūniškio maudykla šią vasarą buvo užteršta ne kartą. Ji tikisi, kad vietos gyventojai sąmoningi ir į įspėjimus reaguoja, nelipa maudytis į nešvarų vandenį.

„Tarša pastebima ruožais – švaru, švaru ir pasipila. Pernai tokių dalykų nebuvo“, – sakė R. Jaškūnienė.

Kalbinti Paliūniškio gyventojai teigia girdėję, kad panaši tarša šią vasarą pastebėta ir prie Piniavos. Žmonės prisipažįsta siuntantys dėl tokios ekologinės situacijos savo aplinkoje, o dar labiau todėl, kad jos niekas tiek laiko nesutvarko.

Sodininkai nesiskundžia

Kaubariškio gyventoja Asta, gyvenanti visai netoli Lėvens, tvirtina, kad Paliūniškyje upe plaukiančių teršalų savo apylinkėse nepastebėjo.

„Ir maudytis einam, ir nieko panašaus nejaučiam“, – teigė pašnekovė.

Astos šeima savo namuose turi kanalizacijos valymo įrenginius, tad iš jos valdų nuotekos į aplinką pakliūti negali. Taip, pasak moters, gyvena ir kaimynai.

Kaubariškio sodų bendrijos vadovas Algirdas Mingėla neslepia, kad kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir jo gyvenvietėje nuotekų bėdos – tos pačios: kas turi valymo įrenginius, kam lauko tualetus išsiurbia samdyti automobiliai, o kažkas gal visą bjaurybę paleidžia į aplinką.

Tačiau A. Mingėla tikina, kad šią vasarą taršos Lėvenyje ties Kaubariškiu irgi nepastebėjęs.

„Nesiginame, kad mes tikrai neleidžiame taršos – didelis miestelis, visko nepamatysi. Bet mus nuo Paliūniškio skiria 5 kilometrai, gal reikia pas juos pačius ieškoti kaltų, gal maudosi ir teršia. O jei mums bėdą meta, reikėtų ir mūsų upės atkarpoje vandenį ištirti ir tik paskui išvadas daryti“, – siūlo sodininkų bendrijos vadovas.

Jei taršos šaltinis, anot jo, toks didelis, gal reikėtų pirmiausia vietos ūkininkus, kurie laiko gyvulių fermas, patikrinti.

Paliūniškio gyventojai pasiruošę patys sėsti į baidares ir rasti jų maudyklą teršiantį niekdarį. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Aplinkosaugininkų nedomina

Be Paliūniškio maudyklos, kitos upės atkarpos Karsakiškio seniūnijoje netikrinamos. Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė informavo, kad iš viso Panevėžio rajone kiekvienais metais pagal rekomendacijas nuo gegužės 15-os iki rugsėjo 15 d. tikrinama 14 vandens telkinių. Oficialiai jie neturi maudyklų statuso.

Paliūniškio paplūdimys – vienas tokių. Pernai čia buvo švaru, o šiemet keturis kartus ėmę vandens mėginius specialistai juose vis rasdavo viršytas žarnyno enterokoko normas.

Paprasčiau tariant, pasak R. Valantinienės, tai fekalijos, kurios žmogui gali sukelti įvairias infekcijas.

Paskutinis tyrimas Paliūniškyje atliktas pirmadienį. Jo rezultatai bus aiškūs šios savaitės pabaigoje.

„Kalbėjome su seniūnija apie tai, bet rasti tą taršos šaltinį sudėtinga, – apgailestauja rajono Savivaldybės gydytoja. – Gal ir aplinkos apsauga turėtų ieškoti?“

Tačiau Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius patikino, kad bakterijos vandenyje – ne aplinkosaugininkų darbo sritis. Šie specialistai tiria tik organinę aplinkos taršą – tai gali būti naftos, biocheminiais produktai užteršta gamta. Taip pat aplinkosaugininkai matuoja deguonies kiekį vandens telkiniuose.

„Čia jau rūpesčiai dėl bakterijos. Jos, kaip matome, Baltijos jūroje baisias ligas gali sukelti. Mes tokios taršos netiriame. Savivaldybės pareiga tikrinti maudyklų vandenį“, – aiškino Panevėžio valdybos viršininkas.

Paliūniškio paplūdimys nėra oficiali maudykla. Ją gyventojai patys prižiūri, tvarko savo iniciatyva, įrengta tinklinio aikštelė.

Prieš 7 ar 8 metus šioje vietoje dėl saugumo už Panevėžio rajono pinigus įrengtas naujas pėsčiųjų tiltas. Vietos bendruomenė norėtų valstybinėje žemėje esantį nedidelį paplūdimį perimti į savo rankas, kad galėtų jame šį tą daugiau įrengti, mat jauki vieta – ne tik vietinių traukos centras, čia atvyksta pasimaudyti ir svečių iš kitur.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų