-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio savivaldybės projektų vadovo Tado Stanikūno teigimu, aikštės rekonstrukciją numatyta užbaigti iki Naujųjų. Nors sutartis su rangovu pasirašyta dar pernai vasarį, ilgą laiką statybininkams ten nebuvo galima kelti kojos, kol savo tyrimų neužbaigė archeologai.
Amžiams bėgant ne kartą ir veidą, ir vardą keitusi Nepriklausomybės aikštė po rekonstrukcijos atrodys vėl gerokai kitaip. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS nuotr.
Jau dabar matyti, kaip už maždaug 2 mln. eurų baigiama rekonstruoti aikštė su prieigomis tampa kitokia: išklota šviesia danga, pėstiesiems ir dviratininkams skirtas takas sudėliotas specifiniu raštu iš šviesių ir tamsesnių plytelių. Aikštėje įrengiamos medinės terasos poilsiui. Pasak T. Stanikūno, mažesnės stovės arčiau Sodų gatvės, o didesnės bus išdėstytos pietinėje ir šiaurinėje aikštės dalyje – arčiau Švč. Trejybės bažnyčios ir tako link Panevėžio muzikinio teatro.
O senasis aikštės fontanas teliko nuotraukose. Įrengiamas naujasis turės dvi zonas, vandens čiurkšles reguliuos besikeičiančios programos. Ar pavyks naują fontaną pabaigti dar šiemet, priklausys nuo oro sąlygų.
Nepriklausomybės aikštės prieigose atsiras daugiau automobilių stovėjimo vietų.
Priešais M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą, įsukus iš J. Tilvyčio gatvės, bus 27 naujos vietos statyti automobiliams, dar aštuonios vietos įrengiamos Sodų gatvėje.
Pačioje aikštėje po remonto bus daugiau šviesos – daugiau šviestuvų, apšviesta ir pati bažnyčia.
Kitokį vaizdą kuria ir nauji želdynai. Pasak T. Stanikūno, netoli Muzikinio teatro jau pasodinti keli raudonlapiai bukai.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Kitiems želdiniams numatytos vietos netoli medinių terasų, aikštės pakraščiuose – stengiamasi, kad jų neužgožtų senieji medžiai.
Užbaigus visus darbus, aikštė bus gerokai pasikeitusi.
„Nepriklausomybės aikštę atras tie lankytojai, kurie norės ramybės, gal net sakralumo – šalia juk bažnyčia.“
T. Stanikūnas
„Tai nėra kažkokia vaikų žaidimo aikštelė, bet ir augantys medžiai, ir terasos, ir fontanas, ir pati aplinka bus patrauklesni. Nepriklausomybės aikštę atras tie lankytojai, kurie norės ramybės, gal net sakralumo – šalia juk bažnyčia. Ir Muzikinis teatras joje galėtų kažką organizuoti“, – svarsto T. Stanikūnas.
PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS nuotr.
Šiuo metu jau iš esmės baigta tvarkyti atkarpa nuo bažnyčios link Ramygalos gatvės. Šioje vietoje teliko pabaigti patekimą į Muzikos mokyklą. Pasak T. Stanikūno, laiptai sutvarkyti, tačiau pradinis projektas negalėjo būti įgyvendintas dėl techninių kliūčių, tad reikėjo surasti kitą variantą, kuris tiktų ir neįgaliesiems, ir nepažeistų šilumos tinklų apsaugos zonų.
„Darbai buvo užstrigę, bet dabar sprendinys aiškus. Ir neįgalieji, ir mamos su vaikų vežimėliais galės patogiai pakliūti į mokyklą. Anksčiau to nebuvo – pandusai buvo per daug statūs ir neatitiko reikalavimų“, – teigė projektų vadovas.
Kitaip atrodo ir viešasis tualetas – perdažytas ir uždengtas jo fasadas.
I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Nepriklausomybės aikštė amžiams bėgant ne kartą keitė ne vien pavadinimą, bet ir išvaizdą. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkauskas teigimu, tai viena senesnių miesto aikščių, minima jau XVIII amžiuje, o jos istorija siejama su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Pasak istoriko, carinės okupacijos metais aikštė buvo vadinta Cerkvės ir čia gana dažnai vykdavo carinės Rusijos kariuomenės paradai, taip pat ir vietinių karinių dalinių pratybos.
„Dalis aikštės cariniais laikais buvo skirta ir turgui – čia vyko prekyba arkliais“, – pasakoja istorikas.
Po 1831 metų sukilimo bažnyčia buvo atimta iš katalikų ir paversta cerkve. Katalikai ją susigrąžino tik 1919 metais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi rusų karo belaisviai. Pasak D. Pilkausko, atkūrus nepriklausomą valstybę, aikštė gavo Vytauto vardą.
PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS nuotr.
Rūpintasi ir jos apželdinimu. Pasak istoriko, 1923 metų pavasarį Panevėžyje vyko medelių sodinimo šventė, per kurią Miškų technikų mokykla apsodino medeliais katalikų kapines ir aplink Vytauto aikštę. 1925 metais Lietuvai pagražinti draugijos iniciatyva aikštėje pasodintas „Aušros“ laikraščiui skirtas uosis. Be to, pasak muziejininko, iš tarpukario spaudos žinoma, kad aikštėje buvo žaidžiamas futbolas. Beje, remiantis tarpukario spauda, aikštė gana ilgą laiką buvo netvarkyta, vėjas nešiodavo smėlį.
„Minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvės ir aikštės pervadintos su Nepriklausomybe susijusiais simboliniais pavadinimais. 1934 metų vasario 11-ąją Vytauto aikštė tapo Nepriklausomybės“, – pasakoja D. Pilkauskas.
Šioje aikštėje vykdavo nemažai renginių – kariuomenės paradai, 1939 metais – didelis visuomeninių organizacijų mitingas Vilniaus atgavimo proga. 1944 metų vasarą iš miesto besitraukdami vokiečiai išsprogdino aikštėje buvusias kareivines.
1948-aisiais, jau sovietinės okupacijos metais, Nepriklausomybės aikštė tapo Komjaunimo. Čia 1979 metais buvo atidarytas kino teatras „Versmė“, jo vietoje dabar įsikūręs Muzikinis teatras. Savo tikrąjį vardą aikštė susigrąžino 1990 metais.
