-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pažeidėjais jie tapo, kai įsigijusi dūmus leidžiantį įrenginį bendrovė ėmėsi tikrinti nuotekų sistemą.
Tuomet ir paaiškėjo, kad ne vienas į ją leidžia lietaus vandenį.
Gyventojai nė neslepia, kad nuo stogų nubėgantį vandenį nukreipia į bendrus nuotakynus, nes kitos išeities tiesiog neturi. Prie gėdos stulpo kalami žmonės guodžiasi, jog Savivaldybės įmonė, užuot ieškojusi galimybių Rožyne įrengti lietaus nuotakyną, grasina baudomis ir palieka mirkti balose.
Savo vardo nenorėjęs viešinti Rožyno mikrorajono gyventojas pasakojo, kad tokių grasinamų laiškų sulaukė nemaža dalis Girelės ir aplinkinių gatvelių gyventojų.
Laiške primygtinai raginama nebeleisti lietaus vandens nuo stogų į nuotekų sistemą, antraip sulauks baudų.
Panevėžietis pasakoja, jog tuo metu, kai buvo statomas šis kvartalas, jokios nuotekų sistemos nebuvo. Gyventojai patys savo lėšomis įsirengė buitinių nuotekų tinklus, o lietaus nuotakyno nėra ir šiandien. Jo žiniomis, detaliuosiuose planuose jis nenumatytas ir artimiausiais metais, nors aplink dygsta nauji gyvenamieji namai.
„Šioje vietoje niekur nėra lietaus nuotekų sistemos. Nuvedimus nuo stogų žmonės pasidarę tiesiai į bendrą kanalizaciją – anais laikais taip buvo leidžiama“, – patikino Rožyno senbuvis.
Tačiau aplink daugėjant naujakurių, esama nuotekų sistema, ypač po gausesnio lietaus, nebesugeba tinkamai perpumpuoti vandens. Į pagalbą skęstantiesiems kviečiamos įvairios tarnybos. Todėl, anot pašnekovo, „Aukštaitijos vandenys“ pradėjo karą su tais, kurie leidžia vandenį į kanalizacijos tinklus.
„Betgi lietaus vanduo – ne gyventojų, o gamtos palikimas. Kodėl gyventojai palikti vieni su šia problema? Mes atsijungsime, bet tuomet pradėsime skęsti. Anų laikų gyvenamieji namai buvo statomi su rūsiais, jei lietaus nuotekos nesurenkamos, namai tvinsta“, – kalbėjo panevėžietis.
Dėl šios problemos Rožyno gyventojai jau anksčiau yra kreipęsi ir į Panevėžio savivaldybę, tačiau sako pagalbos nesulaukę. Kol kas jiems vienintelis pasiūlymas iš „Aukštaitijos vandenų“ – prisijungti prie rekonstruojamos Smėlynės gatvės lietaus nuotakyno.
Tą girdėdami rožyniečiai griebiasi už galvų – tai visiškai nerealu, mat atstumai nuo jų namų iki gatvės dideli. Iki jos tektų kastis per kitų sklypus, bet retas kuris taip dabar leistų rausti savo kiemus. Be to, tai kainuotų nemažus pinigus.
Pernai Savivaldybės pagalbos sulaukė to paties Rožyno kitos, Pelkių, gatvės gyventojai, irgi ne vienerius metus skendę po didesnių liūčių.
„O mums nesiūlo nieko – lietaus vanduo turi būti leidžiamas tik į lietaus nuotakyną ir baigta. Tai visiškai suprantama ir logiška, bet ką daryti, jei to nuotakyno nėra? Jau ne pirmus metus prašome jį įrengti, bet tik girdime pažadus, o dabar ir grasinimus baudomis. Vadinasi, dabar gyvensime balose, nes niekas mums padėti nenori“, – guodžiasi Girelės gatvės gyventojas.
„Aukštaitijos vandenys“ motyvuoja, jog lietaus nuotekas į bendrą sistemą leidžiantys Rožyno gyventojai šitaip skandina kaimynus, mat persipildžius vamzdynams nebeįmanoma naudotis net kanalizacija. P. Židonio nuotr.
Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė pasakoja, kad kitoje Rožyno mikrorajono pusėje prieš keletą metų buvo įrengtas lietaus nuotakynas. Ar kokybiškai tai buvo padaryta, kitas klausimas, bet didelė dalis čia gyvenančiųjų bent jau turi galimybę prisijungti prie lietaus nuotekų tinklų. Tačiau dabar grasinimų baudomis sulaukusių Girelės ir aplinkinių gatvių žmonių šis projektas nepalietė.
Pasak R. Šerplienės, iki atsirandant lietaus nuotakynui, dauguma gyventojų nuotekų problemas sprendė savarankiškai – dažniausiai tam išsikasdavo specialias duobes-šulinius, kuriems prisipildžius atvykęs specialus transportas ištuštindavo. Kai kurie šias duobes naudoja iki šiol.
„Mano kieme irgi likusi tokia duobė. Vasarą tai buvo tikras išganymas – galėjome daržus laistyti nemokamu lietaus vandeniu. Juk ir dabar galima įsirengti tokį šulinį ir į jį leisti lietaus vandenį“, – išeitį kaimynams siūlo R. Šerplienė.
Pasak R. Šerplienės, kai kurių Rožyno gyventojų kiemuose iškastos duobės specialiai lietaus vandeniui surinkti. „Sekundės“ nuotr.
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius Saulius Venckus tvirtina, jog niekada nebuvo galima lietaus vandens leisti į buitinių nuotekų tinklus. Anot jo, toks draudimas ne iš piršto laužtas – nuotekų tinklai suprojektuoti taip, kad galėtų perpumpuoti tam tikrą kiekį nuotekų. Todėl gausiau palijus sistema nebepajėgi susitvarkyti su dideliu kiekiu vandens ir dalis gyventojų visai nebegali naudotis kanalizacija.
„Nežinau, kam čia reikėtų labiau piktintis, nes kol vieni lietaus nuotekas leidžia į bendrą kanalizaciją, kiti dėl to skęsta“, – teigė S. Venckus.
Kad Girelės ir aplinkinių gatvių gyventojai masiškai lietaus nuotakas leidžia į bendrą kanalizaciją, paaiškėjo šią vasarą.
Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ įsigijo specialų dūmų generatorių. Paleidus dūmus nuotakyno sistemoje, matyti, kuris gyventojas nuo stogo nutekantį vandenį nuleidžia į bendrą nuotekų sistemą. Pasak direktoriaus, patikrinti visų gyventojų nėra galimybių, todėl bendrovės specialistai imasi tik įtarimą keliančių atvejų. Girelės gatvė į tikrintojų akiratį pateko, nes beveik po kiekvieno gausesnio lietaus toje miesto dalyje kildavo nemenkų bėdų.
„Pradėjome tikrinti nuo Girelės kvartalo, nes ten ypač bloga situacija – visai nėra lietaus nuotekų sistemos. Bet jas leisti į bendrus nuotekų tinklus ne išeitis. Pirmiausia geranoriškai prašome nebeleisti. Jei to nebus padaryta, visus duomenis perduosime Panevėžio savivaldybei, kuri ir gali skirti baudas“, – įspėjo S. Venckus.
„Aukštaitijos vandenų“ direktorius mato tik vieną išeitį – lietaus vandenį leisti ant daržų ar žaliosios vejos.
„Tegul leidžia nuotekas ant žolės ar į daržą. Nėra taip paprasta atsakyti, kas lietaus nuotekomis turi rūpintis. Nelabai suprantama, kai žmonės namus perka ir skundžiasi, kad neišasfaltuotas kelias ar nėra apšvietimo. Taip ir šiuo atveju – nepagalvojo, kad bus reikalinga lietaus nuotekų sistema. Reikia suprasti, kad viskam pinigų neužtenka, bet leisti lietaus nuotekas į buitinius nuotakynus – blogiausias pasirinkimas“, – teigė S. Venckus.
