Panevėžyje kuriančio mokslininko D. Viržonio teigimu, mokslo suklestėjimui didelę įtaką turi ir vietos verslas bei pramonė. Kol šie labiau pasitiki kitų šalių inovatyviais produktais, lietuvių mokslininkai savo darbus siūlo Vakarų verslams. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Neišnaudotos galimybės – Panevėžio mokslininkų išradimai

Neišnaudotos galimybės – Panevėžio mokslininkų išradimai

Dujų jutikliai, matuojantys ne tik patalpų oro būklę, bet ir stebintys žmogaus gyvybines funkcijas ar net atpažįstantys iškvepiamus virusus, tarp jų ir koronaviruso, – ne tolima ateitis, o Panevėžio mokslininkų išradimai, prie kurių jie pradėjo darbuotis dar prieš prasidedant pandemijai.

Pasauliniai atradimai

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesorius daktaras Darius Viržonis teigia, kad nors pandemija ir mokslo pasaulį privertė spausti stabdžius, tačiau kartu šiuo sunkiu metu mokslas žengia septynmyliais žingsniais, tai atveria dar didesnes galimybes inovacijoms, ypač susijusioms su medicina.
Pasak mokslininko, šiais laikais atstumai ar geografinė padėtis nebėra kliūtis moksliniams atradimams. Buvimas Panevėžyje nesuteikia jokio išskirtinumo, kaip ir buvimas bet kuriame kitame mieste, kur telkiami dideli mokslo centrai ar slėniai.
„Negali būti profesionaliu mokslininku, jeigu nesi pasaulinių smegenų kolektyvo narys. Tačiau šiuolaikinis mokslas jau nėra priklausomas nuo geografijos, tad juo gali būti gyvendamas ir dirbdamas iš bet kurio žemės kampelio“, – pastebi D. Viržonis.
Vienas paskutiniųjų Kauno technologijos universiteto Mikroelektromechaninių sistemų modeliavimo, kūrimo ir taikymo mokslinės grupės, kuriai vadovavo pats profesorius, išradimų – kartu su JAV atmosferos chemijos ekspertais iš Lehigh universiteto patentuoti gravitaciniai dujų jutikliai. Pasak D. Viržonio, didžioji darbo dalis vyko Lietuvoje, o amerikiečiai mokslininkai padėjo savo žiniomis ir idėjomis bei testavo lietuvių sukurtus jutiklius.
„Atstumas tikrai ne kliūtis, gal tik reikia prie laiko skirtumų prisitaikyti, bet kartais ir tie laiko skirtumai veikia pozityviai, kai mes darbo dienos pabaigoje pavargstame, kolegos Amerikoje būna žvalūs ir toliau sėkmingai gali dirbti prie išradimų“, – šypsosi D. Viržonis.

Žingsniai į ateitį

Visgi, pripažįsta D. Viržonis, pandemija apribojo mokslininkų fizinį judėjimą. Daugelis bando pralaukti šį sunkų laikotarpį dirbdami prie jau pradėtų savo darbų. Kita vertus, pasaulį apėmusi pandemija medicinos moksluose atvėrė naujų galimybių. Vienos vakcinos nuo koronaviruso yra kuriamos pagal analogišką technologiją jau sukurtų, o kitos – pasitelkiant visiškai naujas genų inžinerijos technologijas, kurios iki šiol iš laboratorijų nebuvo išėjusios. Iki šiol su žmogumi susijusių genetinės inžinerijos produktų buvo vengiama.
„Galima laikyti, kad tai mokslo proveržis, kuris turės teigiamų pasekmių ir kitose srityse, ne tik vakcinų kūrimo. Šitie metodai, kuriais kuriamos vakcinos, remiasi genų inžinerija. Tai, kad šios technologijos išėjo iš laboratorijos, sukuria precedentą kitiems genetiniams produktams. Bijau būti neatsargiu pranašu, bet toks proveržis ateityje leis kalbėti ir apie genetinę terapiją“, – kalbėjo vienas žymiausių Panevėžio mokslininkų.

Įrankis virusams aptikti

Panevėžio mokslininkai prie bandymų kurti vakciną neprisideda, tačiau ieško kitų inovatyvių sprendimų, kurie padėtų suvaldyti pandemiją. Vienas įdomesnių – modernesnės konstrukcijos plaučių ventiliatoriams tobulinti. Kol kas vyksta derybos su bendrove, gaminančia plaučių ventiliatorius, ir ieškoma finansavimo, mat dabar šių prietaisų poreikis visame pasaulyje labai didelis.
Pats D. Viržonis su mokslininkų komanda toliau triūsia tobulindamas dujų jutiklius, kurie skirti žmogaus bei visuomenės sveikatai sekti. Pagal jau sukurtą technologiją tobulinami dviejų tipų jutikliai. Vieni jų skirti atpažinti tam tikras dujas, kiti gali būti naudojami virusams aptikti.

„Verslas ir pramonė yra labiau linkę pasitikėti įvežtinėmis technologijomis. Esame turėję vos vieną kitą projektą su Panevėžio pramone, diegiant skaitmenizavimo, robotizavimo procesus.“
D. Viržonis

„Mes kuriame technologinę galimybę, o kokią genetinę medžiagą tas jutiklis atpažins, priklausys nuo to, kaip jis bus modifikuotas. Mūsų sukurta technologinė platforma gali būti įvairiai modifikuojama ir pritaikoma tiek gripo virusui, tiek pačiai koronavirusinei infekcijai ar vėžinėms bei imuninėms ligoms atpažinti. Manome, šis mokslinis atradimas taip pat sulauks nemažai dėmesio. Medicinos sritis labai produktyviai jungiasi su technologijomis ir tai yra vienas iš ateities pasaulio požymių“, – kalbėjo D. Viržonis.

Verslo ir mokslo dialogas

Kalbėdamas apie Panevėžio perspektyvas tapti stipriu mokslo lopšiu, D. Viržonis neslėpė, kad kol kas tai tik iliuzija. Panevėžyje jau penkiolika metų veikia Mechatronikos centras, jame dirbantiems mokslininkams priklauso ne vienas inovatyvus išradimas, tačiau specialistų trūkumas ir moksle yra viena labiausiai stabdančių kliūčių, dėl ko mokslo projektai ir idėjos gana sunkiai skinasi kelią.
„Gabaus jaunimo su moksliniais laipsniais turime, bet tai daugiau kiekybės klausimas. Lietuvoje studentų daug, bet tų, kurie rinktųsi technologinius mokslus, labai trūksta. Todėl ne tik verslas stokoja specialistų, bet ir mokslas stokoja medžiagos, iš kurios būtų galima auginti jaunus mokslininkus“, – konstatuoja profesorius.
Be to, kaip jis juokauja, toli gražu ne iš kiekvieno norinčio galima išauginti mokslininką. Noras ir motyvacija mokslininkui yra privaloma, bet talentas arba atsiskleidžia, arba ne.
„Aš pats savęs irgi nelaikau talentingu, bet tokiu atveju turi dirbti gerokai daugiau. Kita vertus, jei esi labai talentingas, mokslas taip įtraukia, kad daugiau niekam kitam ir nebelieka laiko“, – šypsosi D. Viržonis.
Jo teigimu, kita problema, kodėl Panevėžyje ir apskritai Lietuvoje mokslas nesivysto tokiu tempu, kaip norėtųsi, yra tai, kad vietinis verslas ir pramonė inovacijomis daugiau domisi žodžiais ir šūkiais, o ne imasi realių darbų.
„Kol verslas neduos darbo mokslininkams, tol didesnio mokslinio centro ir neverta tikėtis. Kaip mokslininkai mes puikiai save realizuojame, tik klausimas, kam mes reikalingi – vakariečiams, kurie su džiaugsmu ima mūsų sukurtus produktus, ar Lietuvai, kuri investuoja nemažus pinigus į mokslininkų auginimą, bet nesukuria sistemos, kuri sudarytų galimybes pasiimti maksimumą naudos“, – retoriškai klausia D. Viržonis.

Daugiau kalbų nei darbų

Tai, kad Panevėžys yra užsibrėžęs ambicingą tikslą tapti inovatyvios pramonės centru regione, įgyvendinant Pramonės 4.0 vystymui skirtas veiklas, anot mokslininko – išties puikiai apgalvota ir šiam miestui labai reikalinga kryptis. Bet ar tai duotų impulsą suklestėti mokslui Aukštaitijos sostinėje, anot profesoriaus, didelių diskusijų klausimas. Jo nuomone, tai priklausys tik nuo to, kiek vietinis verslas ir pramonė pasiryžę investuoti į mokslinius atradimus ir juos pritaikyti savo veikloje.
„Verslas ir pramonė yra labiau linkę pasitikėti įvežtinėmis technologijomis. Esame turėję vos vieną kitą projektą su Panevėžio pramone, diegiant skaitmenizavimo, robotizavimo procesus. Tad ir Pramonės 4.0 krypties sėkmė priklausys ne nuo to, ką darys pramonė, bet kaip – ar stengsis pagriebti tas galimybes, kurios šiandien yra, ar investuos į protą ir kūrybinius pajėgumus kurti kažką tvaresnio ir ilgaamžiškesnio“, – pastebi D. Viržonis.
Kol Panevėžio verslas vangiai naudojasi Panevėžio mokslo potencialu, anot panevėžiečio, mokslo galimybės ir perspektyvos daug priklauso nuo valstybės finansavimo.
„Geras klausimas, ar apskritai Lietuvai reikia mokslininkų ir mokslo centrų. Kol tik bus kalbama apie mokslo reikalingumą, naivu tikėtis, kad mokslas augs dideliais tempais“,– sakė D. Viržonis.

 

Komentarai

  • Straipsnis apie nieką. Visų nepatepsi. Visų pinigų nepasisavinsi.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų