-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už sienos butą turėjęs savininkas ėmė ir nusipjovė savo namo dalį.
„Dabar tik reikia daugiau sniego ir tikrai ras mane po lentomis“, – dar bando šypsotis klaikiame šaltyje gyvenantis 64-erių Vytautas Latvėnas, pakvietęs „Sekundės“ žurnalistus apžiūrėti, kas liko iš jo varganų namų.
Šių metų pradžioje, vasario 5-ąją, Vytautas ramiai gulėjo savo kambaryje ant lovos ir žiūrėjo televizorių, kai jam ėmė svaigti galva nuo iš lauko besiveržiančių dūmų. Kieme sklido benzininio pjūklo garsai.
„Girdėjau, kad kažkur pjauna, bet sujudau, kai į kambarį pradėjo veržtis dūmai. Pagalvojau, kad krosnis užsidegė, šokau prie jos. O čia žiūriu: namo sienas pjausto“, – netikėtą momentą prisimena V. Latvėnas.
Išėjęs lauk, sunkiai vaikštantis Vytautas pamatė savo kaimyną su dviem pagalbininkais. Trijulė įnirtingai dorojo savąją namo dalį.
„Ėmė ir nugriovė pusę namo. Nieko kaimynas man nepaaiškino, nieko neįspėjo, tik man grįžtant į kambarį dar pasijuokė, kad reikėtų ir mano kaminą nugriaut“, – pasakoja V. Latvėnas.
Beveik prieš metus, dar nepasibaigus žiemai, jis liko gyventi beveik lauko sąlygomis. Menkutė medinių lentelių ir tinko pertvara tarp kaimyninių butų liko kaip namo lauko siena. Dabar per jos plyšius vėjas kiaurai perpučia. Šeimininkas stengiasi apsišildyti, apkamšęs skyles skudurais.
Per lubas ant šito buto teka lietaus, tirpstančio sniego vanduo. Nuo drėgmės ir griovimo darbų, pasak pašnekovo, jau pasislinko likusio pastato konstrukcijos, išklypo vidaus durys.
„Kai lyja, koridoriuje balos telkšo. Vonios durys nebeužsidaro, medžio drožlių plokštės staktos nuo vandens išsipūtė, tuoj supus ir nubyrės visai. Visa troba po žiemos išsiskės – čia jau avarinė situacija“, – nuogąstauja neįgalus panevėžietis.
Vasarą jis dar šiaip ne taip ištvėrė. Bet dabar, kad nesušaltų į ragą, krosnį tenka kūrenti dieną naktį.
Nedidelio medinio namo dalyje gyvenantis neįgalus panevėžietis vieną dieną pabudo nuo pjūklo garsų ir neberado namo sienos. P. ŽIDONIO nuotr.
Daug metų neįgaliam, socialinę pagalbą gaunančiam Vytautui padeda globėjas, kuris sutvarko kambarius, padaro valgyti, užkuria krosnį.
„Paprastai pakakdavo 5–6 erdmetrių malkų žiemai. Dabar nebežinau, ar su tiek išsiversiu“, – atsidūsta V. Latvėnas.
Vytautui taip ir neteko su kaimynu pakalbėti, kas čia vyksta. Po griovimo darbų pastarasis jau išsiliejo naujus pamatus savo dalyje. Beje šie, pasak V. Latvėno, didesni, nei buvo.
„Ėmė ir nugriovė pusę namo. Nieko kaimynas man nepaaiškino, nieko neįspėjo, tik man grįžtant į kambarį dar pasijuokė, kad reikėtų ir mano kaminą nugriaut.“
V. Latvėnas
Vytauto butas 64 kvadratiniai metrai, kaimyno – apie 30 „kvadratų“.
„Anksčiau čia gyveno moteris. Prieš trejus metus ji mirė ir namo dalį paliko broliui. Jis mane ilgai spaudė parduoti savo žemę prie namų, po 100 eurų už arą mieste. Aš turiu 5 arus, o jis – tik 3. Nepaėmė kiemo, tai namus nugriaus“, – išsigandęs vyras.
Kaimynas, anot jo, negyveno paveldėtoje namo dalyje. Bet kad turėjo dėl jos planų, Vytautas teigia supratęs, kai buvo paprašytas pasirašyti ant leidimo į pastatą įvesti dujas.
„Neturiu sveikatos tokiems dalykams aiškintis, tiesiog pasitikėjau ir pasirašiau“, – pasakoja panevėžietis, svarstydamas, ar nebuvo apgaule pakištas koks leidimas griauti pastato dalį.
P. ŽIDONIO nuotr.
Tuoj po griovimo darbų, dar vasarį, panevėžietis kreipėsi į atsakingas institucijas. Apie įtartinus įvykius V. Latvėnas teigia pranešęs Panevėžio miesto savivaldybei bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).
Iš Savivaldybės išgirdęs, jog kaimynas išties savivaliauja. Iš VTPSI inspektorių atsakymo esą negavo.
Vasarą panevėžietis kreipėsi ir į teisininkus, kurių paprašė padėti išsireikalauti žalą už sugadintus namus.
„Šitie namai yra mano sūnėno. Gyvenu čia su jo oficialiu įgaliojimu, sudarytu iki 2025 metų. Giminaičiai pakraupę dėl tokių įvykių, visa gatvė negali patikėti, kad taip gali būti“, – patikina Vytautas.
Jau 10 metų jis laukia eilėje socialinio būsto iš Savivaldybės. V. Latvėnas viliasi vieną dieną apsigyventi naujai įrengtame socialiniame daugiabutyje Aldonos gatvėje.
Tačiau tokie pokyčiai greit nevyksta, tad V. Latvėnas baiminasi, kaip reikės ištverti šitą žiemą.
Jo advokatas Česlovas Černiauskas teigė apie šią situaciją daugiau duomenų nei pats klientas neturintis. Šiuo metu, anot teisininko, vyksta dokumentų ruoša dėl namo savininko pretenzijų kaimynui ir reikalavimų atlyginti padarytą žalą.
Ar pasieks ši byla teismą, pasak advokato, anksti kalbėti.
Kad ne viskas taip paprasta, kaip pjūklu sieną nupjauti, pritaria ir Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
„Manau, kad šiuo atveju yra nesutarimai tarp bendraturčių, dėl ko turime tokią situaciją“, – prasitaria Savivaldybės atstovas.
Leidimas pastatui Šiaulių gatvėje rekonstruoti, vedėjo duomenimis, yra išduotas praėjus pusmečiui nuo griovimo darbų – liepą – ir esant bendraturčių tarpusavio susitarimui.
Kilus tarp kaimynų ginčui, pasak S. Glinskio, dėl statybos leidimo teisėtumo ar galimai dėl tarpusavio nesutarimų, leidimo bei statybos teisėtumo klausimą nagrinėjo ir VTPSI. Rugpjūčio 26-ąją inspekcija konstatavo, kad leidimas statyti išduotas teisėtai.
„Kodėl nevykdomi ar blogai vykdomi statybos darbai, galėtų paaiškinti tik patys statytojai“, – teigė vedėjas.
„Sekundė“ antrojo gyvenamojo namo savininko pavardę ir vardą žino, bet jo rasti nepavyko. Pats V. Latvėnas kaimyno kontaktų neturi, o į šią istoriją įtrauktos institucijos tokių duomenų suteikti neturi teisės dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo.
Komentarai
-
- Antanas
- 20:57 2021.12.19
-
- Kad ne atvirkščiai jis tiesa Jis teisus
- 21:09 2021.12.20
-
- KKK
- 23:05 2021.12.20
Rodyti visus komentarus (3)Tai kad viskas atvirkščiai invalidas-reketininkas pats užvertė institucijas skundais ir trugdo statyti, ir štai dar nusamdė žurnaliūga kuris parašė šy straipsni.
Teisus neigalus
Teisus neigalus!