-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos, šiuo metu laikinai vadovaujančios darbo biržai, Audronės Biguzienės, nuosekliai mažėjęs nedarbas, baigiantis rudeniui, dėl darbo rinkos sezoniškumo paaugo.
„Kaip visada metų gale nedarbas padidėja, o vėl pradeda mažėti maždaug apie kovo mėnesį, nes metų pabaigoje baigiasi terminuoti, viešieji darbai“, – „Sekundei“ teigė A.Biguzienė.
Sausio 1 dieną Panevėžio mieste nedarbas siekė 7,8 procento, o rajone – 8,8 procento. Per 2016 metus Panevėžio miesto savivaldybėje nedarbas sumažėjo 0,8 procento, o rajono – 1 procentu.
Pernai Darbo biržos specialistai nedirbantiems žmonėms galėjo pasiūlyti 9,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Tiesa, darbo jėgos poreikis, palyginti su 2015 metais, smuktelėjo 3,5 procento – tuomet buvo siūloma 9,4 tūkst. laisvų darbo vietų.
Geriausios galimybės įsidarbinti lieka tarptautinių krovininių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, virėjams, pardavėjams, suvirintojams, pardavimo vadybininkams. Sunkiau įsidarbinti sekėsi teisininkams, socialiniams darbuotojams ir konsultantams, auklėtojams, socialiniams pedagogams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.
Pasak A. Biguzienės, pernai užimtumas suteiktas daugiau kaip 16,4 tūkst. asmenų. Padėta įsidarbinti beveik 8,5 tūkst. asmenų. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki pusės metų, pradėjo 5,6 tūkst. asmenų, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,4 tūkst. darbo ieškojusių asmenų.
Jaunimas, registruotas Darbo biržoje pusmetį ir ilgiau, o visi kiti – ilgiau nei metus – laikomi ilgalaikiais bedarbiais. A. Biguzienės teigimu, nėra termino, kiek laiko galima būti registruotiems Darbo biržoje, tačiau bedarbius stengiamasi kuo greičiau sugrąžinti į darbo rinką.
„Yra europiniai projektai ir stengiamės žmones kuo greičiau nusiųsti į darbą, kad nebūtų ilgalaikių bedarbių, aišku, natūraliai visada jų kažkiek išliks“, – sako A. Biguzienė.
Jos teigimu, kai kurie žmonės ieško tam tikro darbo, o kiti galbūt registruojasi ir dėl pašalpų, tad nėra suinteresuoti dirbti, o kai kam susirasti darbą sukliudo sveikatos problemos ar kitos priežastys. Tačiau, palyginti su krizės metais, ilgalaikių bedarbių mažiau.
„Tokių, kurie galėtų dirbti ir stovėtų Darbo biržoje metai iš metų, nėra. Nebe tas laikas. Darbo vietų yra labai daug ir jau dabar tas vietas siūlome, nebelaukiame, kol žmogus ateis kažkurią dieną. Tiesiog jei yra tinkama darbo vieta, ir kviečiamės. Darbdaviai jau ant mūsų ir pyksta, kad neaprūpiname darbo jėga. Jiems nėra kada sėdėti Darbo biržoje“, – tvirtino A. Biguzienė.
PAIEŠKA. A. Biguzienės teigimu, darbo vietų daug ir bedarbiams užsisėdėti namuose dažniausiai nėra kada – stengiamasi greičiau surasti darbo. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Dalis žmonių darbo ieško ir užsienyje. Panevėžio darbo biržos Eures biuro vyriausioji specialistė Jurgita Trapuilienė sako, kad sausio mėnesį būna mažiausiai darbo užsienyje pasiūlymų, nes tai ir atostogų metas, ir pošventinis laikotarpis, tačiau vėliau jų pradeda gausėti.
Jos teigimu, šiuo metu sezoniniams darbams dar ankstoka. Daugiausia tokių pasiūlymų būna vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Dabar yra tik vienas pasiūlymas sezono metu skinti braškes Švedijoje, taip pat jau ieškoma sezoninių darbuotojų Pietų Europos šalyse – Graikijoje, Italijoje, Kipre.
Šiose šalyse ieškoma restoranų darbuotojų, pramogų organizatorių, lengvojo kultūrizmo, šokių trenerių, animatorių ir pan. Eures vyriausiosios specialistės teigimu, šiems darbams atrankos pradedamos vykdyti jau dabar, nes tai užtrunka.
J. Trapuilienės pastebėjimu, žmonės ieško nebūtinai sezoninio darbo. Darbo užsienyje paieškos vyksta ištisus metus, kaip ir darbo pasiūlymų gaunama ištisus metus. Lietuvius labiausiai domina Skandinavijos šalys, tačiau iš jų gaunama mažai pasiūlymų dirbti sezoninį darbą. Būna nebent skinti braškes Švedijoje. Skandinavijos darbdaviai dažniau siūlo ilgalaikį kvalifikuotą darbą, kurį norint dirbti reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją, keliami reikalavimai mokėti kalbą.
„Užtenka anglų kalbos. Aišku, jeigu moki tos šalies kalbą, tai jau didelis privalumas“, – sako specialistė.
Lietuviai vyrai užsienyje dairosi darbo statybų sektoriuje. Darbo užsienyje pasiklausinėja ir tolimųjų reisų vairuotojai. Vis dėlto daugeliui žmonių susirasti kvalifikuotą darbą užsienyje koją pakiša anglų kalbos žinių trūkumas.
Pasak J. Trapuilienės, daug žmonių ieško mažiau kvalifikuotų darbų, kur kalbos žinios būtų nelabai reikalingos, nekeliami ypatingi kvalifikacijos reikalavimai. Dauguma ieško valytojo, sandėlio darbuotojo darbo.
Kalbant apie kvalifikuotus darbus, labai populiari statybų sritis. Tarkime, elektrikai, stogdengiai.
Pasak specialistės, užsienyje darbo ieško labai įvairaus amžiaus žmonės – ir ką tik baigusieji studijas, ir priešpensinio amžiaus. Dalis žmonių nori trumpalaikio darbo – užsidirbti ir grįžti. Kiti nori išvykti ilgam. Yra ir tokių, kurie dirbti į užsienį išvyksta pirmą kartą, bet labai daug ir tokių, kurie jau turi tokios patirties.
Darbo pasiūlymų gaunama iš įvairių šalių – Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Italijos, Graikijos, Kipro, Airijos ir kt.
Mūsų darbdaviai taip pat ieško darbuotojų užsienyje. Eures vyriausiosios specialistės J. Trapuilienės teigimu, pernai apskrityje buvo išduoti 175 leidimai dirbti trečiųjų šalių piliečiams ir 52 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos poreikiams. Dėl pastarojo sprendimo darbdaviai dažniausiai kreipiamasi, kai baigiasi darbo leidimas ir prašoma jį pratęsti. Tad iš viso minėtų leidimų buvo 227, daugiausia Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams.
Apskrityje daugiausia įsidarbina tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, taip pat įsidarbino ir virėjų, suvirintojų. 2015 metais buvo išduoti 159 leidimai ir būta 15 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos poreikiams.
