Nebaigta floristinė kompozicija išgąsdino ne tik valytojas

Nebaigta floristinė kompozicija išgąsdino ne tik valytojas

Panevėžio Laisvės aikštėje tarp iškilusios floristinės kompozicijos išvydę tuščią vazoną, panevėžiečiai sukėlė pasipiktinimo bangą dėl įvykdytos vagystės.

Socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio rytą pradėjo sklisti įrašas, jog iš kompozicijos vieno vazono pavogtos žydinčios gėlės.
„Tik vakar pastatė, o šiandien dingo! Toks jausmas Panevėžyje vien vagys“, – piktinosi internautai.
Kiti komentatoriai ragino viešosios tvarkos sergėtojus greičiau peržiūrėti aikštę stebinčių vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą.
Netrukus paaiškėjo, kad pasipiktinimas dėl vagystės buvo beprasmis.
Savivaldybės ekologės Rūtos Taučikienės teigimu, pilietiškus panevėžiečius suklaidino prie floristės Jurgitos Eimontaitės kuriamos kompozicijos atsiradęs dar vienas nebaigtas jos elementas – tuščias vazonas.
Šis skirtas įsmeigti Žemės vėliavai – Žemės dienos, kuriai paminėti ir papuošta aikštė, simboliui.
„Labai gerai, kad panevėžiečiai atkreipė dėmesį į kompoziciją ir susirūpino. Laimei, niekas nepavogta. Tiesiog pirmadienio vakarą buvo atvežtas tuščias vazonas ir šiandieną kompoziciją bus iki galo baigta kurti“, – teigė R. Taučikienė.
Anot jos, nerimo tuščias vazonas sukėlė ne tik praeiviams.
Labiausiai dėl vagystės išsigando ryte tvarkyti Laisvės aikštės atėjusios valytojos.

Jau antradienio rytą kompozicijos kūrėja vazoną papildė gėlėmis. Jame jau iškelta ir Žemės vėliava.

Kompozija „Virsmas“, pasak J. Eimontaitės, yra tarsi savotiška jungtis tarp praeities, dabarties ir kuriamos ateities.

„Mane jaudina senos, tuštėjančios mūsų senelių sodybos. Kai sulaukiau klausimo, ką galėčiau pasiūlyti Žemės dienai, iš karto pamaniau įgyvendinti seniai brandintą sumanymą“, – pasakoja floristė.

Kompozicijos pamatui ji panaudojo savo senelių sodyboje augančių senų medžių šakas, savotiškai bylojančias apie praeitį ir sodybos istoriją. Ryškiausia kompozicijos dalis sukurta iš raudonų bei geltonų sedulos vytelių, o ją užbaigia žydintys eleborai, dar vadinami žiemos rožėmis.

„ Seni medžiai – mūsų istorija, praeitis, mūsų pamatas, ryškios spalvos kompozicijoje simbolizuoja gyvybės šaltinį, iš kurio vėl išauga gyvybės žiedai“, – pasakoja J. Eimontaitė.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų