-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Neretai Pietų Korėja painiojama su Šiaurės Korėja, viena uždariausių ir labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių. Taip yra todėl, kad Korėja – vienintelė pasaulyje valstybė, padalinta ideologinių konfliktų.
Pietų Korėja, priešingai nei jos šiaurinė kaimynė, yra viena pažangiausių ir inovatyviausių valstybių planetoje. Dėl spartaus ekonomikos augimo bei Korėjos „bangos“ (kitaip žinomos kaip „Hallyu“, reiškiančios populiariosios korėjietiškos kultūros – filmų, muzikos, serialų plitimą) šalis tampa vis žymesnė, o jos kultūra žavisi vis daugiau žmonių.
Populiarioji Pietų Korėjos kultūra neaplenkia ir Lietuvos. Čia irgi daugėja besidominčiųjų šia šalimi.
Vienas sėkmingiausių serialų „Netflix“ istorijoje „Kalmaro žaidimas“, pasaulinio pripažinimo sulaukęs filmas „Parazitas“, „Traukinys į Busaną“ bei pasauliniu mastu žinoma ir net su „The Beatles“ lyginama rekordininkė vaikinų grupė BTS – tai tik keletas pavyzdžių, atskleidžiančių globalų korėjietiškos kultūros plitimą, neaplenkiantį ir Lietuvos.
Be populiariosios kultūros, daugeliui gerai žinomi ir korėjietiški prekiniai ženklai, korėjietiška kosmetika ar korėjietiškas maistas.
Susižavėjęs korėjietiška kultūra, nusprendžiau, kad norėčiau Pietų Korėjoje tęsti savo mokslus.
Seulas, Inwangsan kalnas. A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
Baigęs bakalauro studijas Lietuvoje, gavau valstybinę Pietų Korėjos vyriausybės stipendiją magistro studijoms ir 2020-aisiais metais persikėliau į jos sostinę Seulą.
Mano akimis, Pietų Korėja, be abejonės, yra viena labiausiai technologiškai išsivysčiusių valstybių. Dauguma gyventojų, net ir senjorai, puikiai įvaldę išmaniuosius telefonus bei kitas moderniąsias technologijas. Valstybė ne tik moderni, bet ir labai greitai besikeičianti. Korėjiečiai nemėgsta laukti, o viena mėgstamiausių jų frazių yra „ppali ppali“, tai korėjiečių kalba reiškia „greitai, greitai“.
Ir nors valstybė vystosi labai greitai, o korėjietiška kultūra plinta po pasaulį žaibiškai, dar visai neseniai Korėja buvo viena skurdžiausių pasaulio valstybių su vienu žemiausių BVP.
Busan. Haeundae paplūdimys. A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
1910–1945 metais visas jos pusiasalis (iki tol Korėja buvo viena valstybė) buvo okupuotas Japonijos imperijos.
Šis laikotarpis Korėjoje prisimenamas su skausmu.
Japonijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, visos jos kolonijos buvo išlaisvintos, kartu ir Korėja, kuri 1945-ųjų rugpjūčio 15 dieną tapo nepriklausoma valstybe.
To meto galingiausioms pasaulio valstybėms nesutarus, kokia turėtų būti atkurta naujoji Korėja, 1948 metais šiaurinėje valstybės dalyje įkurta komunistinė Šiaurės Korėja, remiama Sovietų Sąjungos ir Kinijos, o pietinėje – demokratinė ir kapitalistinė Pietų Korėja, remiama JAV.
Praėjus vos keleriems metams po valstybės atkūrimo, įvyko didžiausia abiejų valstybių tragedija. 1950-aisiais, Šiaurės Korėjai užpuolus Pietų Korėją, prasidėjo trejus metus trukęs ir daugiau nei 3 milijonų gyvybių pareikalavęs karas.
Karas, kurio tikslas buvo „suvienyti Pietų ir Šiaurės Korėją“, ne tik nepasiekė pradinio tikslo, bet dar labiau paaštrino santykius tarp valstybių, kurie iki šių dienų labai įtempti.
Taikos sutartis tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos nebuvo pasirašyta, tad oficialiai tarp valstybių tebėra karo padėtis.
Korėjos karas laikomas vienu žiauriausių konfliktų šiuolaikinėje istorijoje, visiškai sugriovusiu abiejų valstybių socialinę ir ekonominę infrastruktūrą.
A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
Po karo, 1960-aisiais, Pietų Korėjos ekonomika buvo ištikta visiškos stagnacijos. Tuomet niekas valstybei neprognozavo šviesios ateities.
Situacija pradėjo keistis, kai į valdžią atėjo viena prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Pietų Korėjos istorijoje – Park Chung-Hee. Generolas, įtvirtinęs autoritarinį režimą valstybėje, kaip vieną svarbiausių tikslų iškėlė valstybės ekonominį atgaivinimą.
Pietų Korėja, nepasižyminti gausiais gamtiniais resursais, suprato, kad vienintelis būdas atkurti ekonomiką – eksportuoti. Viskas prasidėjo nuo itin primityvių tekstilės gaminių bei perukų. Su laiku pereita prie elektronikos prietaisų, laivų bei automobilių, daug investuota į „žmogiškuosius išteklius“, ypač svarbus buvo švietimo skatinimas.
Po kurio laiko Pietų Korėjos ekonomika pradėjo atsigauti.
1988-aisias sostinėje Seule surengtos olimpinės žaidynės, pelniusios valstybei tarptautinį pripažinimą.
Atsigavus ekonomikai, valstybė pradėjo investuoti į kultūrą, valstybės įvaizdį ir siekė pritraukti turistų iš užsienio. Dėl spartaus ekonomikos augimo Pietų Korėja praminta viena iš Azijos tigrų.
Karališkieji Gyeongbokgung rūmai Seule. A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
Pietų Korėjos pasididžiavimas yra sostinė ir didžiausias šalies miestas Seulas, šiuo metu turintis 9,9 mln. gyventojų.
Bene žymiausia ir būtina aplankyti vieta čia yra XIV amžiuje pastatyti karališkieji rūmai Gyeongbokgung.
Juos įprasta aplankyti išsinuomojus tradicinius korėjietiškus drabužius – hanbok.
Įdomus faktas, kad į bet kuriuos tradicinius rūmus įėjimas vilkint tokiu apdaru yra nemokamas. Hanbok drabužiai iš tiesų labai patogūs.
Apsilankymas pačiuose rūmuose taip pat suteikia neįkainojamos patirties.
Tokių architektūrinių stilių Europoje nėra, o čia dar ir tradiciniai korėjietiški rūbai. Pasijunti kaip karalius!
Seule taip pat verta aplankyti ant Namsan kalno esantį televizijos bokštą, nuo kurio atsiveria milijoninio miesto panorama.
Būnant Korėjoje, be abejonės, reikia įkopti bent į vieną kalno viršūnę.
Dėl spartaus ekonomikos augimo Pietų Korėja praminta viena iš Azijos tigrų.
Kopimas į kalnus yra vienas mėgstamiausių korėjiečių laisvalaikio leidimo būdų.
Tarp populiariausių kalnų Seule yra Inwangsan bei Bukhansan.
Leidžiantis į kalnus korėjiečiai nepamiršta įsidėti maisto ir gėrimų – tokia iškyla draugų būryje korėjiečiams yra neatskiriama kopimo dalis. Ir nors kalnuose korėjiečiai mėgsta paiškylauti, šiukšlių čia nėra. Visi jas tvarkingai susirenka.
Antras didžiausias šalies miestas yra pietinėje pusiasalio dalyje esantis uostamiestis Busanas. Kartais dar vadinamas Korėjos Majamiu, jis yra visai kitoks nei sostinė.
Tiek korėjiečių, tiek turistų šis miestas mėgstamas dėl įžymiųjų paplūdimių (Haeundae, Gwangalli), kuriuose yra rengiamos įvairios šventės bei festivaliai.
Čia verta aplankyti Gamcheon kultūrinį kaimelį bei ant vandenyno kranto esančią įspūdingą Haedong Yonggung budistinę šventyklą.
Patys korėjiečiai yra dideli patriotai, jie labai didžiuojasi savo valstybe, stengiasi su korėjietiška kultūra supažindinti užsieniečius bei sulaukti jų pripažinimo. Dėl to daug investuojama į turistinių vietovių infrastruktūros plėtrą ir reklamą.
Norint pasiekti Dokdo salą, reikia plaukti keltu apie pusantros valandos. A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
Viena įdomiausių ir unikaliausių vietų Korėjoje, neatskiriama šalies identiteto ir pasididžiavimo dalis, yra Dokdo sala.
Dokdo, nutolusi nuo Pietų Korėjos žemyninės dalies apie 215 km, yra smulkių uolėtų salų grupė Rytų jūroje.
Kelionė į šią salą gana sudėtinga. Norint ją pasiekti, iš pradžių tenka persikelti į Ulleungdo salą, o tik tuomet galima pasiekti pačią Dokdo.
Iš žemyninės Korėjos dalies persikėlus į Ulleungdo salą, kurioje gyvena 9 000 gyventojų, į akis krenta ypač ryškus kontrastas tarp žalios ir mėlynos spalvų.
Ant kalnų augantys medžiai ir kita augmenija ryškiai žali, o krantus skalaujantis vanduo ypač skaidrus ir ryškus. Iki šiol dar niekur neteko matyti tokio natūralių spalvų dueto.
Ulleungdo salos ramybė yra visiška priešingybė sostinei Seului.
Nenuostabu, kad daugelis korėjiečių, norinčių bent trumpam pabėgti nuo kasdienės rutinos, pasirenka kelionę į šią salą.
Tačiau Ulleungdo sala taip pat yra ir tiltas į Pietų Korėjai itin svarbią Dokdo salą, dėl kurios Pietų Korėja jau ilgą laiką konfliktuoja su kaimynine Japonija.
Korėjiečiams Dokdo sala yra tarsi pasaulio taikos simbolis. A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
Norint pasiekti Dokdo, reikia plaukti keltu apie pusantros valandos. Tačiau esant prastoms oro sąlygoms arba jeigu vandens lygis per aukštas, prisišvartuoti Dokdo gali ir nepavykti, todėl kartais net ir atplaukus gali tekti apsisukti ir plaukti atgal. Tokiu atveju ja tenka grožėtis per kelto langą. Dėl to apsilankymas šioje saloje yra savotiškai ypatingas.
Dokdo sudaro dvi salos ir maždaug 32 mažos uolos.
Turint omenyje Dokdo plotą ir faktą, kad žmonių gyvenimui ji nėra pritaikyta (šiuo metu oficialiai ten gyvena viena korėjietė), Dokdo gali pasirodyti kaip maža ir nereikšminga sala, tačiau iš tikrųjų ji turi gilesnę prasmę.
Korėjiečiams Dokdo sala susijusi su Japonijos okupacija bei šalies pažeminimu. Nors ši sala nuo 1953 metų yra administruojama Pietų Korėjos (saloje nuolatos budi Pietų Korėjos valstybės apsaugos tarnybos), pretenzijas į Dokdo yra pareiškusi Japonija, teigianti, jog tai jos teritorija (Japonijoje ši sala vadinama Takešima).
Korėjiečiams Dokdo sala nėra ginčų objektas. Korėjos vyriausybė taip pat laikosi pozicijos, jog Dokdo negali būti jokių diplomatinių derybų ar teisminio susitarimo su jokia kita šalimi objektas. Yra nemažai įrodymų, jog Dokdo yra Korėjos teritorija.
Praėjusių metų birželį, tuomečiam Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-Inui lankantis Senato bibliotekoje Madride, Ispanijoje, jam įteiktas senas žemėlapis, kuriame Dokdo pavaizduota kaip Korėjos teritorija. Be to, šiuo metu vienintelis būdas patekti į Dokdo salą yra per šalia esančią Korėjos Ulleungdo salą, priklausančią Gyeongsangbuk-do regionui.
„2022 Global Dokdo Reporter“ programos dalyviai. A. BLAUZDŽIO asmeninio archyvo nuotr.
Korėjiečiams Dokdo sala yra tarsi pasaulio taikos simbolis.
Iki šiol konfliktas dėl Dokdo salos ir toliau kelia įtampą tarp Korėjos ir Japonijos.
Iš tikrųjų teritoriniai konfliktai nėra būdingi Japonijai ir Korėjai. Tačiau korėjiečiams Japonijos pretenzijos į Dokdo salą yra priminimas apie Japonijos okupacinį periodą, kurio metu buvo prarastas šalies valstybingumas. Dėl to Korėjai Dokdo nėra tik eilinė maža sala Rytų jūroje, bet tarsi taikos simbolis Rytų Azijoje bei „pasaulio taikos“ pradžia.
Pasinaudojus „2022 Global Dokdo Reporter“ programos, skirtos užsieniečiams studentams supažindinti su Dokdo sala, galimybėmis, apsilankyti šioje saloje teko proga ir man, Pietų Korėjoje besimokančiam studentui.
Apsilankymas Dokdo saloje buvo iš tikrųjų labai įdomi ir neįkainojama patirtis. Visa sala nusėta Korėjos vėliavomis. Ir nors joje praleidome vos 20 minučių, spėjome šiek tiek pasivaikščioti ir įsiamžinti su čia budinčiais Pietų Korėjos pareigūnais.
Įspūdį paliko plaukiant į salą skambančios patriotinės dainos, iš kurių buvo galima pajusti, kokia svarbi ši sala yra korėjiečiams.
Iš Dokdo salos grįžome į Ulleungdo salą, o iš jos – į žemyninę Korėjos dalį.
Pietų Korėja, kuri mums dar nėra iki galo atrastas kraštas, turi iš tiesų labai įdomią istoriją. Kai kurie jos etapai gali priminti ir lietuviškąją.
O Dokdo sala yra vienas iš Korėjos istorijos liudininkų.
Pietų Korėja, be abejonės, yra vieta, kurią tikrai verta įtraukti į savo lankytinų šalių sąrašą. Čia pamatyti ir patirti galima tikrai daug.
