-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Mes tikrai norėtume, kad kuo greičiau plėstųsi galimybės mokytis kitų kalbų. Ir tie skaičiai po truputėlį auga. Mes matome, kad auga vokiečių, prancūzų kalbos pasirinkimai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Vis tik, ministrė nuogąstauja, kad kitas kalbas pasirenkančių mokinių skaičius neauga taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi, pažymi ji, šiuo metu paprasčiausia pasamdyti būtent rusų kalbos mokytojus.
„Čia jau turbūt yra problema tokia įsisenėjusi, jog buvo nuo praėjusių laikų parengta daug rusų kalbos mokytojų ir turbūt čia buvo mokykloms ir savivaldybėms paprasčiausia“, – teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad sudėtingiausia antrąją pasirenkamąją kalbą pakeisti mažose mokyklose.
„Jei mes turime tokias klases, kuriose mokosi 5-8 mokiniai, supraskime, kad pasamdyti mokytojų, kurie mokytų prancūzų, vokiečių ar kitas kalbas yra sudėtinga. Tai renkamasi šiandien lengviausias kelias – tų mokytojų, kurių yra daugiausia“, – aiškino ministrė.
„Bet darysime viską, kad situacija keistųsi“, – pridūrė ji.
Komentarai
-
- na
- 15:20 2022.08.29
-
- Nuomonė
- 21:20 2022.08.29
-
- mokytoja
- 19:04 2022.08.30
-
- Alvyda V>
- 20:03 2022.08.30
-
- Edita visiškai Jums pritariu.
- 18:37 2022.08.31
-
- Rita
- 17:05 2022.08.31
-
- Eugenija
- 06:12 2022.09.02
-
- Dar tik ruošias, bus per vėlu
- 18:30 2022.10.14
Rodyti visus komentarus (8)gal vis delto planuoti reikia ne 1 metams i prieki o kiek ilgiau, musu valstybes geografine padetis yra tokia, kad rusu kalba bus reikalinga , putino rezimas nebus ilgaamzis, su rusija perspektyvoje prekiaus visa europa, tai dabar kirsti aklai, nezinau ar tai racionalu, verslui bet kuriuo atveju rusu kalba bus reikalinga, ar tik nereiks po tokiu reformu kokius 5 metus is naujo ieskoti rusu kalbos specialistu
Tai didžiausia nesąmonė. Priešo kalbą turi žinoti kiekvienas.
Rusų kalbos mokytojai dauguma jau pensininkai, bent jau mūsų rajone. Problema išsispręs savaime, nes nebus kas moko. Kaip ir vokiečių kalbos. Specialistų jau dabar nėra…
Kita varpinė: Įdomu tai, kad jauni mokytojai rusiškai nemoka, mokiniai ukrainiečiai prastai moka anglų, ir susikalbėt su jais gali tik vyresnės kartos pedagogai…
Niekaip nesuprantu kuo kalta yra kalba.Juk ir toliau reikės bendrauti su kitomis šalimis, kurios laisvai kalba rusiškai, logistikoje užsienyje dauguma rusakalbiai dirba. Ir šiaip slavų kalboje daug rusiškų žodžių, kur galima suprasti be vertėjo. Europa taip nepuola viską keisti, naikinti. Prieš ką darant reikia labai rimtai galvoti – savo galvą turėti, nejaugi mes neturime savo stuburo tai…..Putinas atėjo ir išeis, o rusų liaudis liks, kitos rusakalbės šalys liks. Baikim mes viską naikinti, nepasverdami ar tai tikslinga. Aš galvojau, kad daugumoje dirbantis jaunimas žiūri į ateitį ir mąsto.
Lietuviui naudingos 2 kalbos: anglų- jei turi reikalų į vakarus nuo Lietuvos ir rusų jei atsiras reikalų iš rytų.
Durnių laivas plaukia toliau.
Ukrainiečiai patys daug kas kalbėjo rusiškai, nebuvo ( arba mažai) ukrainiečių mokyklų, net Prezidentas baigė rusų mokyklą, tai jie ir nebenori rusų kalbos, nori mokytis savo gimtąja kalba. Todėl ir atsisako rusų kalbos, jie taip ar kitaip, bet mokės ir susikalbėti. Lietuva vėl nori pamėgdžioti, vėl neturi savo stuburo, kas neleido rinktis prancūzų, vokiečių? O specialistų antrakalbių visada truko, jų paprasčiausiai nebeliko, tai ta pati problema kaip ir kitų dalykų. Ilgai visiems buvo “ gera” ir nusispjauti į tai apie ką kalbėjo mokytojai! Nebeliko nei prancūzų, nei vokiečių, nei rusų kalbų mokytojų, iš kur atsiras kitų? Klausimas…
Greičiau reikia veikti, o ne svarstyti. Mokyti gali nuotoliu, iš bet kur. Mokiniai gali būt skirtingose mokyklose, svarbu greičiau