Jau kitą savaitę prie kompiuterių ir išmaniųjų telefonų moksleiviai skubės ne žaisti ir ne bendrauti socialiniuose tinkluose, o mokytis.
Kaip pripažįsta kai kurių miesto ir rajono mokyklų vadovai, didesnė problema yra ne vaikų aprūpinimas išmaniaisiais įrenginiais, o mokytojų pasirengimas dirbti kitaip.
Vienos didžiausių Panevėžyje „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė neslepia: nuotolinis mokymas bus iššūkis visai bendruomenei, ypač pedagogams, kurie pastarąsias savaites dirba kone 24 valandas per parą. Anot jos, nuotolinis mokymas – ne savarankiško mokymo forma, kaip iš pradžių atrodė, ir neužteks mokiniui skirti užduotis, o vėliau patikrinti, kaip jas suprato.
Direktorė juokauja, kad pedagogams reikėjo vieną naktį permiegoti su mintimi, kad kelio atgal nebus, jau dabar vyksta mokymasis, kaip prisijaukinti išmaniąsias technologijas.
Pasak D. Valiukienės, pedagogai labiausiai baiminasi patyčių, kurioms elektroninėje erdvėje plisti daug atviresnis kelias.
„Mokymosi galimybes visada galėsime tobulinti, bet baiminamės, kad mokiniai neplatintų vaizdo konferencijų medžiagos, norėdami pasityčioti iš pedagogų. Todėl numatėme ir tėvų atsakomybę“, – sakė progimnazijos vadovė.
Panevėžio rajono mokyklose, preliminariais skaičiavimais, gali būti apie penkios dešimtys mokinių, neturinčių namuose išmaniųjų įrenginių bei interneto ryšio. Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas įsitikinęs, kad nuotolinio mokymosi sėkmė priklausys ne nuo išmaniųjų technologijų, o nuo pačių moksleivių noro mokytis.
Direktoriaus nuomone, didesnis iššūkis laukia ne vaikų, gimusių technologijų terpėje ir joje besijaučiančių puikiai, o vyresnio amžiaus pedagogų.
„Tuos mokytojus, kuriems teks pradėti nuo nulio, tikrai užjaučiu“, – sako A. Adašiūnas.
Visą straipsnį skaitykite kovo 24 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.