-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iki šiol tai galėjo padaryti vos kelių mokyklų auklėtiniai.
Tokia naujove ne itin džiaugiasi maitinimo organizatoriai, mat net ir už trisdešimt centų kainuojančią sriubos lėkštę dalį sumos teks atseikėti bankams.
Du mokyklinio amžiaus vaikus auginanti panevėžietė Milda mano, kad mažesnieji pirmiausia turintys išmokti elgtis su grynaisiais pinigais. Kai supras jų vertę, tuomet galima galvoti ir apie banko kortelę.
„Dukra bus antrokė, mokykloje dar gaus nemokamą maitinimą. Per dieną planuojame skirti iki dviejų eurų. Aš nieko prieš, kad galimybė atsiskaityti kortelėmis būtų sudaryta ir pradinukams, bet taip pat turėtų likti galimybė mokėti grynaisiais“, – svarsto mama.
Ji sutinka, kad gimnazijose, kur mokosi vyresni vaikai, banko kortelės netgi būtinos.
„Būna dienų, kai piniginėje nėra ne tik smulkių monetų, bet ir apskritai grynųjų pinigų. Pervesti lėšų vyresniam sūnui tiesiai į kortelę būtų daug paprasčiau, nei pulti ieškoti bankomato“, – naudą įžvelgia Milda.
Paauglę dukrą ir trimetį sūnų auginantis Domas taip pat įsitikinęs, kad šiuolaikiniai vaikai, užaugę su technologijomis, daug greičiau pripranta prie naujovių. Jo dukra jau nuo devynerių metų turi banko kortelę, kurioje taupo tėvų ar senelių dovanotus pinigus. Mokyklos valgykloje atsiskaityti kortele jai būtų daug patogiau.
„Tėvams tik geriau dėl to, kad galės matyti, kur vaikai išleido pietums skirtus pinigus – valgykloje ar artimiausioje parduotuvėje traškučiams“, – mano tėtis.
Jau nuo kitų mokslo metų moksleiviai mokyklų valgyklose galės atsiskaityti banko kortele arba elektroniniu mokinio pažymėjimu. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė teigia, kad pirmas žingsnis link bankinių atsiskaitymų mokyklų valgyklose buvo žengtas pačių moksleivių.
Jų atstovai, dalyvaujantys Savivaldybės švietimo taryboje, jau anksčiau išreiškė tokį pageidavimą. Panevėžyje tik kelios mokyklų valgyklos yra sudariusios galimybę atsiskaityti kortelėmis.
„Panevėžys pasirinkęs „Pramonė 4“ strategiją, tad turime visose srityse eiti modernizavimo keliu.“
S. Sėrikovienė
Taip sutapo, kad Lietuvos finansų ministerija paskelbė konkursą diegti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose, tad nepasinaudoti tokia proga, anot Švietimo skyriaus vedėjos, būtų neatsakinga.
„Panevėžys pasirinkęs „Pramonė 4“ strategiją, tad turime visose srityse eiti modernizavimo keliu. Tai ne tik galimybė, bet ir būtinybė“, – įsitikinusi S. Sėrikovienė.
Pasak Silvijos Sėrikovienės, mokyklų valgyklose bus galima atsiskaityti keliais būdais. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Pasak vedėjos, numatyta, kad mokyklų valgyklose bus galima atsiskaityti keliais būdais: grynaisiais pinigais, banko kortele arba elektroniniu mokinio pažymėjimu, kurį bus galima naudoti ir bankiniams atsiskaitymams.
„Vyresnieji vaikai dažnai jau turi banko korteles, o mažiesiems tokia galimybė atsirastų kartu su elektroniniu mokinio pažymėjimu. Tėvams irgi būtų patogiau – užtektų reikiamą sumą pervesti į banko kortelę ar mokinio pažymėjimą“, – kalbėjo S. Sėrikovienė.
Dvejus metus iš šio projekto bus finansuojamos visos išlaidos skaitytuvams ir programinei įrangai įsigyti.
Planuojama, kad projekte dalyvaus dvi dešimtys Panevėžio mokyklų. Įdiegtos įrangos išlaikymas Savivaldybei kainuos preliminariai apie 35 tūkst. eurų per metus.
„Su maisto tiekėjais esame aptarę šias naujoves. Valgyklos patirs šiek tiek papildomų išlaidų, bet skaičiuojame, kad jos nebus didelės“, – teigė vedėja.
Viena pirmųjų galimybes atsiskaityti banko kortelėmis valgykloje sudarė Kazimiero Paltaroko gimnazija.
Kaip teigė jos vaikų maitinimu besirūpinančios individualios įmonės savininkė Irutė Strolienė, jau prieš trejus metus buvo galima už pietus mokėti ne tik grynaisiais, bet ir kortele.
Pasak verslininkės, kortele naudojasi gana nemažai moksleivių.
Anot jos, nepatogumas tas, kad banko skaitytuvas nėra toks greitas kaip žmogus – atsiskaitymas kortele užtrunka gerokai ilgiau nei grynaisiais. Kad vaikai spėtų per pertrauką pavalgyti ir nereikėtų stumdytis ilgose eilėse, jau nusistovėjusi tvarka, kad moksleiviai pirmiausia papietauja, o tik po to prie bufeto susimoka.
„Pas mus yra vaizdo kameros, o ir vaikus pažįstame. Dar nebuvo atvejų, kad iš valgyklos išeitų nesusimokėję“, – pasakojo valgyklos vedėja.
Tačiau didžiausias atsiskaitymo kortelėmis minusas, anot I. Strolienės, kad už kiekvieną atliktą operaciją bankas nuskaito tam tikrą sumą. Jeigu dabar reikėtų pasirinkti, ar priimti mokėjimus kortele, ji labai gerai pagalvotų.
„Mes nesame parduotuvė, apyvartos pas mus visai kitokios. Pavyzdžiui, sriubos lėkštė ir vienas blynas kainuos apie eurą, iš kurio dar turime iki dešimties centų atiduoti bankui. Finansiškai mums naudingiau, kai vaikai atsiskaito grynaisiais. Pirmokai ir antrokai gauna nemokamą maitinimą, tad jų sąskaitos būna labai mažos – dažniausiai ateina lankantieji pailgintos dienos grupę“, – pasakojo I. Strolienė.
Anot jos, yra mokyklų, kuriose nurodoma, kad kortele galima atsiskaityti tik tuomet, kai bendra pietų suma viršija eurą.
„Bet negi kiekvienai mamai aiškinsiu, kodėl vaikas negali kortele sumokėti 60 centų už pietus“, – sakė verslininkė.
