-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip teigė Panevėžio tarybos nariams klausimą dėl Savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo centro steigimo pristačiusi Savivaldybės Sporto skyriaus specialistė Živilė Užtupaitė, naujo darinio pagrindinis tikslas – Savivaldybės nekilnojamojo turto tinkama priežiūra.
Naujoji įstaiga prižiūrėtų ne tik sporto, bet ir švietimo, kultūros, mokslo, neformaliojo ugdymo bei kitų įstaigų turimus pastatus.
„Mieste daugėjant modernių pastatų, aktualu, kad šis turtas būtų eksploatuojamas ir prižiūrimas tinkamai. Planuojame, kad sukoncentravę kompetentingus darbuotojus į atitinkamus padalinius, pasieksime visapusiškai kokybiškesnių rezultatų“, – teigė Ž. Užtupaitė.
Pasak jos, įsteigus naują įstaigą, parengti jos strategiją bus patikėta naujajam centro vadovui su darbo grupe.
Visgi miesto Tarybos opozicijai kilo klausimas, ar tikrai Savivaldybės įstaigų turtas dabar nėra tinkamai prižiūrimas, jeigu kyla tokio centro steigimo būtinybė.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna patvirtino, kad iš tikrųjų kartais pritrūksta ūkiškumo.
„Kai kuriais atvejais išties turtas prižiūrimas ne visai taip, kaip turėtų būti. Ir taip yra ne tik sporto, bet ir kitose Savivaldybei priklausančiose įstaigose. Kai vadovas atsakingas ir už savo pagrindinę veiklą, ir už ūkinę dalį, dažnai nukenčia būtent ūkinė. Vadovai yra savo srities profesionalai, jie atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą. Siūloma, kad ūkine dalimi rūpintųsi naujai įsteigtas centras“, – argumentavo administracijos direktorius.
Vienas pagrindinių klausimų buvo ir finansinė šio centro steigimo pusė – kiek tai padės sutaupyti lėšų ir kokia šio sprendimo ekonominė logika.
Pasak T. Juknos, kai buvo rengiamasi centralizuoti visų biudžetinių įstaigų buhalteriją ir steigiamas Apskaitos centras, skaičiavimai buvo atliekami gal pusmetį, tačiau staigiai pasikeitus ekonominei situacijai, jie prarado aktualumą.
Administracijos vadovo nuomone, būtų neracionalu atlikti skaičiavimus dėl planuojamo Nekilnojamojo turto centro, kol nėra Tarybos sprendimo dėl jo įsteigimo. Mat tokie skaičiavimai pareikalautų daug administracinių ir žmogiškųjų resursų.
„Norime pasiūlyti kitą modelį – pirmiausia nuspręsti, ar tokia įstaiga reikalinga, tuomet etapais pereiti prie nekilnojamojo turto valdymo, eksploatacijos ir priežiūros. Pagal etapus bus planuojamas ir biudžetas. Tada ir bus galima kalbėti apie tikslius skaičius ir pagrindimą, kodėl reikalingi būtent tokie asignavimai“, – komentavo T. Jukna.
Savivaldybės administracijos atstovų argumentai opozicijos neįtikino.
Politinio komiteto „Panevėžio labui“ atstovė Viktorija Vidžiūnienė pareiškė abejojanti, ar kuriama miestui reikalinga įstaiga, ar kažkam – darbo vietos.
„Administracijos direktorius sako, kad sprendimo priėmimas grindžiamas ne ekonomika, o kažkokia kita logika. Negirdime nei paskaičiavimų, nei kiek darbuotojų bus atleista, kiek lėšų reikės jų išeitinėms, kiek naujų darbuotojų bus įdarbinta, kaip bus komunikuojama su įstaigomis ir kaip greitai jos galės gauti paslaugas. Manau, kad neatlikus analizės, neturint strategijos ir naujosios įstaigos veiklos gairių, statome vežimą prieš arklį“, – kalbėjo V. Vidžiūnienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vitalijus Satkevičius susirūpino, ar pokyčiai netrukdys sportininkams siekti meistriškumo aukštumų. Jo nuomone, Savivaldybei pavaldus Sporto centras valdomas puikiai, nesunkiai administruojamas, o naujos įstaigos atsiradimas gali atnešti sumaišties, apsunkinti pačią sporto veiklą.
„Gali atsirasti nesusikalbėjimo tarp dviejų įstaigų faktorius, naujajame centre dirbantys darbuotojai bus atsakingi už didesnę darbų apimtį, galimai sulėtės sprendimų priėmimas, o tai neigiamai gali atsiliepti sportininkų pasiekimams ir rezultatams. Neseniai įsteigtas Apskaitos centras – akivaizdus to pavyzdys“, – mano V. Satkevičius.
V. Satkevičiui oponavusi politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovė Birutė Valkiūnienė įsitikinusi: sprendimas steigti įstaigą, kuri rūpintųsi naujais ir moderniais miesto pastatais, – pačiu laiku.
Politikę nustebino konservatorių-krikščionių demokratų atstovo bandymas susieti sportininkų pasiekimus su pastatų priežiūra.
„Jeigu langus nuvalytų ne Marytė, bet Onutė, ar sportininkams tai turėtų įtakos? Čia ir dabar turi pradėti veikti įstaiga, kuri tinkamai prižiūrėtų modernius ir sudėtingus pastatus. Šis sprendimas nėra apie ekonomiką ir ne apie kiekybę, o kokybę“, – argumentavo B. Valkiūnienė.
Opozicijos lyderis, TS-LKD atstovas Ignas Gaižiūnas siūlė klausimą dėl naujos įstaigos steigimo atidėti.
„Savivalda kaip institucija turi būti arčiausiai žmonių, bet šis klausimas nebuvo derintas su bendruomenėmis. Labai keista, kad nėra parengti skaičiavimai, girdžiu argumentus, kad skaičiavimai ilgai trunka, bet taip ir veikia demokratija, valstybė, kad iš pradžių reikia pagrįsti sprendimus, o ne argumentuojant, jog vėliau bus galima nuspręsti, skirti pinigų ar ne. Tai yra savotiška apgaulė“, – posėdyje kalbėjo jauniausias Tarybos narys.
Jo nuomone, dėl klausimo nėra visapusiškai diskutuota.
„Nors idėja fundamentaliai gali būti teisinga ir priimtina, mes, kaip Tarybos nariai, esame statomi į labai nepatogią poziciją, ir neteisinga, kai be argumentacijos ir ekonominės logikos turime priimti sprendimus“, – teigė I. Gaižiūnas.
Visgi politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narys Aleksas Varna įsitikinęs: naujasis centras ne tik būtinas, bet ir palengvintų visų Savivaldybei priklausančių įstaigų vadovų darbą.
„Dabar įstaigų vadovai atsakingi ne tik už tiesioginę savo veiklą, bet ir jiems patikėto nekilnojamojo turto priežiūrą. Darbų jiems išties daug, o reikalavimai tik griežtės. Kas yra susidūręs su nekilnojamojo turto vystymu ir priežiūra, žino, kad šis sprendimas yra teisingas“, – pabrėžė A. Varna.
Naujai biudžetinei įstaigai – Nekilnojamojo turto valdymo centrui – duotas startas. Už jo steigimą
balsavo 17 Tarybos narių, trys susilaikė ir keturi buvo prieš.
Planuojama, kad nauja įstaiga galėtų pradėti veikti jau rugpjūtį arba rugsėjį. Pirmiausia šis centras perimtų sporto įstaigų valdomus objektus. Vėliau su savo ūkvedžiais atsisveikintų ir švietimo, kultūros bei neformaliojo ugdymo įstaigos.
Panevėžio savivaldybė nėra pirmoji Lietuvoje, savo pastatų priežiūrą sutelkianti vienose rankose.
Tokios centralizacijos keliu nuėję ir kiti didieji Lietuvos miestai.
