-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžyje dirbanti vaistininkė Jurga gyvena kaime ir turi tris vaikus. Moteris itin skrupulingai planuoja savo pirkinius bei virtuvės darbus, tad jos namuose, pasak pašnekovės, maisto išmesti netenka.
„Planuoju, ką pirksiu, ir visada žinau, ką valgysime kelioms dienoms į priekį. Gaminu namuose, pusgaminių neperku. Daržoves užsiauginame patys, kiaušinius deda laikomos vištos, nes taip ir sveikiau, ir pigiau. Nemažai produktų konservuoju žiemai. Domiuosi, kur ką galiu gauti pigiau“, – apie namų ekonomiją pasakojo Jurga.
Jos šeima priprato, kad maisto švaistyti nevalia. Mama patiekalą gamina tik tai dienai, o jei kas lieka, atiduoda šeimos augintiniams, daržovių atliekas kompostuoja.
Tačiau tokių pavyzdingų šeimų šalyje nėra daug. Lietuvos vartotojų instituto duomenimis, vienas namų ūkis per metus vidutiniškai išmeta 56 kg maisto. Didžioji dalis tautiečių netgi nesutinka, kad tai yra problema, nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad virtuvės atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.
Šiuo metu Lietuvoje maisto atliekos atskirai surenkamos tik iš viešojo maitinimo įstaigų. Tačiau nuo ateinančių metų sausio Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas numato, jog atskirų maisto atliekų surinkimo galimybė bus suteikiama ir didmiesčiams, kuriuose yra daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Atskirai surinkti maisto atliekas ruošiasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio savivaldybės.
Panevėžio mieste atliekas rūšiuojančios ir apdorojančios įmonės „Ekoatliekos“ duomenimis, praėjusiais metais biologiškai skaidžios maisto ir virtuvės atliekos atskirais mėnesiais sudarė nuo 12 iki 30 proc. visų mišriųjų komunalinių atliekų ir dažnai tai buvo didžioji dalis gyventojų išmetamų šiukšlių.
Panevėžio savivaldybė jau pradėjo įgyvendinti Lietuvos siekį suteikti žmonėms galimybę rūšiuoti maisto atliekas. Kaip tik šiuo metu pateikta paraiška pirkti 191 konteinerį, į juos bus galima krauti žaliąsias ir virtuvės atliekas. Naujos šiukšlių talpyklos jau kitų metų rudenį turėtų stovėti beveik visose aikštelėse, kur renkamos mišriosios komunalinės atliekos.
„Rūšiuoti reikia kuo daugiau – toks yra ES įpareigojimas mažinti mišriųjų komunalinių atliekų kiekį. Stovės ir žaliosioms bei virtuvės atliekoms skirti konteineriai, į kuriuos bus galima pilti bulvių lupenas, sugedusius vaisius ir kitus maisto likučius“, – aiškino Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Vilija Gylienė.
Iki kitų metų rudens Panevėžyje bus rekonstruotos 143 atliekų surinkimo aikštelės. Visose jų privalės būti trispalviai stiklo, metalo, popieriaus rūšiavimo konteineriai, tradiciniai konteineriai bendrosioms mišrioms atliekoms ir naujieji – maisto atliekoms.
Panašiai bus apstatytos ir dar 20 Panevėžyje planuojamų įrengti požeminių atliekų surinkimo aikštelių. Dešimtyje miesto vietų atsiras konteineriai ir tekstilei.
„Pirksime 80 požeminių ir 678 kitokius konteinerius. Jais aprūpinsime visas miesto aikšteles, kur jų trūko“, – dėstė V. Gylienė.
Iš viso Panevėžyje yra 261 atliekų surinkimo aikštelė. Dalis jų, kurių Savivaldybė nerekonstruos, liks kokios buvusios, o ateityje galbūt net bus panaikintos, nes kai kur tokie objektai, manoma, visai nereikalingi.
Tarptautinį visuomenės švietimo projektą inicijavęs Lietuvos vartotojų institutas ką tik baigė rengti tyrimą, kuriame apžvelgiama maisto švaistymo situacija 6-iose ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Mūsų šalies gyventojas vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėn., estas – 942 eurus. Tačiau lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg. Tokių atliekų dalys paprastai būna neišvengiamos ir išvengiamos. Pastarosios yra tai, ko nebespėjame suvartoti, kas nepatinka, neskanu ar per daug.
Šio instituto prezidentė Zita Čeponytė „Sekundei“ sakė, kad lietuviai pagal maisto švaistymą tarp kitų Europos valstybių užima viduriuką. Geriausiai šioje srityje gamtą tausoti sekasi austrams ir čekams. Jų namų ūkiai išmeta 10 kg mažiau maisto nei Lietuvoje.
„Svarbu didinti žmonių sąmoningumą mažinant maisto švaistymą bei gerinti infrastruktūrą tokiam tikslui pasiekti. Tuo ir užsiima didžiųjų miestų savivaldybės“, – teigė Z. Čeponytė.
Gyventojams patariama planuoti savo pirkinius. Taip pat svarbu tinkamai saugoti maisto likučius, kad jie nesugestų, arba panaudoti juos antrą kartą, planuoti maisto porcijas.
„Verdate ryžius – liko, panaudokite juos kitam patiekalui. Daržoves, vaisius kompostuokite“, – pataria Lietuvos vartotojų instituto vadovė.
Būtent namų ūkiai, anot jos, visoje maisto švaistūnų grandinėje ir užima pirmūnų vietą.
