P. Židonio nuotr.

Nauji konteineriai – bėda ir gyventojams, ir statytojams

Nauji konteineriai – bėda ir gyventojams, ir statytojams

Panevėžio savivaldybė paskelbė konkursą mieste pastatyti dar penkiolika naujų požeminių atliekų konteinerių aikštelių. Taip siekiama estetiškai sutvarkyti sąvartynus prie konteinerių ir motyvuoti panevėžiečius tvarkingai atsikratyti šiukšlėmis.

Tačiau jau antrus metus vykdomas projektas stringa kilus daugiabučių gyventojų nepasitenkinimui tiesiog po langais išdygusiais konteineriais.
Pačiame miesto centre, naujai rekonstruotos Panevėžio dailės galerijos pašonėje, esančio Respublikos g. 9 namo bendrija dar vasarą, pamačiusi, kad darbininkai trinkelėmis pradėjo grįsti jų išsinuomotoje žemėje aikštelę konteineriams, kreipėsi į Savivaldybę. Netrukus naujoji aikštelė buvo išardyta, o patys konteineriai sustatyti ant šaligatvio. Anot Respublikos gatvės 9-ojo namo pirmininko Mariaus Butkio, iki tol prie namo stovėjo vienas konteineris, skirtas mišrioms atliekoms, ir jo visiškai pakako. Jų name yra tik vienas nuolatinis gyventojas, kitos patalpos administracinės, tad ir atliekų daug nesusidaro. Tačiau atvežus konteinerius, skirtus rūšiavimui, per kelias dienas ši vieta virto šabakštynu – prie konteinerių pradėjo kilti senų baldų, dėvėtų drabužių ir kitų atliekų krūvos.
„Mes neprieštaraujame turėti vieną konteinerį bendroms atliekoms, bet nesutinkame, kad būtų rūšiavimo konteineriai. Jeigu namuose susikaupia antrinių žaliavų, jas galima nunešti toliau, pilnas miestas rūšiavimo konteinerių. Tačiau šią vasarą, tik pastačius rūšiavimo konteinerius, visi masiškai pradėjo vilkti savo atliekas ir krauti prie jų. Tokia graži gatvė virto sąvartynu“, – pasakojo M. Butkys.

Pasirašyti nesutinka

Gyventojus labiausiai papiktino, kad Savivaldybė naują atliekų aikštelę ėmėsi statyti bendrijos išsinuomotoje žemėje, už kurią jie moka nuomos mokestį. Praėjusiais metais gyventojai kieme įsirengė automobilių stovėjimo vietas, o šiemet planavo likusiame plotelyje pasėti žolę, pastatyti suoliukus, įrengti poilsio vietas.
„Norime susitvarkyti sau poilsio kampelį su suoliukais ir želdiniais, bet kuo jis virs, jeigu čia bus velkami seni baldai ir kiti rakandai? Manau, tikrai konteineriams buvo galima rasti vietą kitur“, – sakė namo pirmininkas.
Be to, tokiems statiniams, tarp jų ir konteinerių aikštelei, būtinas statybos leidimas, o tam reikalingas gyventojų sutikimas. Šie kategoriškai atsisako pasirašyti.
„Pamatė, kad yra laisvas žemės lopinėlis, ir sugalvojo čia įrengti konteinerius. Bet juk visai šalia Dailės galerija. Kaip atrodys, jeigu į miestą atvykusius turistus pasitiks smarvė nuo konteinerių ir krūvos atliekų? Visą gyvenimą užteko vieno konteinerio, o dabar jau nebeužtenka. Bet juk tai miesto centras, reprezentacinė vieta“, – tokiu pasirinkimu stebisi M. Butkys.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Varo iš kiemo

Prieš konteinerius kieme piestu stoja ir Kranto gatvės 2-ojo namo gyventojai. Kaip pasakojo šio namo pirmininkas Laimutis Vasilevičius, jis sutikęs, kad kieme, be mišrių komunalinių atliekų konteinerių, atsirastų ir rūšiavimo, tačiau šiuos pastačius kilo gyventojų pasipiktinimas. Mat ir taip nedideliame kieme ne tik sumažėjo vietų automobiliams – konteineriai išdygo tiesiai gyventojams po langais.
„Gyventojai, išmatavę, kad konteineriai stovi per arti namo ir taip pažeidžiami reikalavimai, sukilo. Surinko parašus ir įteikė pretenziją Savivaldybei. Pats centras, šalia akmuo „Raganos krėslas“, atsiveria nuostabi panorama į Senvagę, o tie konteineriai darko visą vaizdą. Be to, mūsų namo kiemas ir taip mažas, o dar ir pravažiuojamas, o dar sumažėja vietų automobiliams statyti“, – pasakojo L. Vasilevičius.
Pasak pirmininko, gyventojai sutiktų turėti rūšiavimo konteinerius tik tokiu atveju, jeigu jie būtų požeminiai, o griozdiški ir perkrauti konteineriai šios vietos tikrai nepuoš. Atliekų, neabejoja L. Vasilevičius, tik daugės – šalia jau baigiamas apgyvendinti naujai statytas daugiabutis, netrukus duris turėtų atverti praktiškai namo kieme įsikūrusi kavinė, kuri taip pat sukaupia itin daug atliekų.
„Niekas nenori konteinerių prie savo namo, bet požeminiai konteineriai būtų alternatyva – ir estetiška, ir nedarkytų bendro vaizdo“, – išeitį mato L. Vasilevičius.

Gyventojų patogumui

Panevėžyje per dvejus metus jau įrengta 20 požeminių ir rekonstruotos 143 antžeminės atliekų aikštelės. Šiuo metu paskelbti viešieji pirkimai įrengti dar 15-ai požeminių atliekų aikštelių Parko, Kranto bei kitose centrinėse miesto gatvėse.

Savivaldybės Investicijų projektų skyriaus projekto vadovė Violeta Lauraitienė teigė, kad iki 2023-iųjų visame mieste bus baigtos atnaujinti atliekų konteinerių aikštelės. Tiesa, ji pripažįsta, kad iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas kiek stringa dėl pačių gyventojų, kategoriškai atsisakančių į daugiabučių kiemus įsileisti atliekų. Konteinerius.
„Teks arba bylinėtis teismuose, arba palikti visai neįrengtas atliekų konteinerių aikšteles. Vieni gyventojai galvoja, kad jeigu jau išsinuomojo žemę, tai yra bendrijos sklypas, ir prieštarauja, jog čia atsirastų konteineriai. Kiti neišsirenka jiems tinkamos vietos statyti ar kitos priežastys. Tikrai atsižvelgiame į norus ir pageidavimus, esame net naujai projektavę aikšteles, nes jas ir statome gyventojams. Tačiau vis atsiranda tokių, kurie atliekų aikšteles siūlo statyti bet kur, kad tik ne prie jų namo“, – kalbėjo V. Lauraitienė.
Anot jos, konteinerių išdėstymo schema sudaryta seniai ir numatyta miesto detaliajame plane. Tačiau kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip ir Panevėžyje naujai statomose konteinerių aikštelėse turi būti numatyta vieta ir rūšiavimo konteineriams. Jų yra gerokai daugiau, todėl paprastai senosiose vietose tokiems nebepakanka vietos. Tam yra aukojamos automobilių stovėjimo vietos ar žaliosios vejos, dėl to dažnai ir kyla gyventojų nepasitenkinimas, pasipila skundai įvairioms tarnyboms.
„Tokių atvejų nėra daug, bet atsiranda. Gyvenant mieste nuo atliekų konteinerių nelabai yra kur pasislėpti. Šiukšlių tvarkymas taip pat yra svarbi paslauga, o automobilių statymo problemas galima kiek lanksčiau spręsti. Kartais koją kiša principai, kaprizai ir nenorėjimas spręsti problemos“, – mano V. Lauraitienė.

Arčiau namų

Miesto švara besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė atkreipia dėmesį, kad kuo mieste daugiau antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių, tuo jų surenkama yra daugiau. Nors tinkamai rūšiuoti atliekas ir jų nekrauti šalia konteinerių panevėžiečiams sekasi dar gana sunkiai, tačiau progresas visgi matyti. Praėjusiais metais buvo pastatyta antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių šešiolikoje naujų vietų. To rezultatas – išaugę surenkami šių atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2020 m., lyginant su 2019 m., apie 11 proc. išaugo popieriaus, 21 proc. – plastiko bei 17 proc. stiklo atliekų.
„Gerokai sumažėjo bendrų atliekų skaičius, nes žmonės vis daugiau rūšiuoja. Kiekviena nauja antrinių žaliavų surinkimo aikštelė turi įtakos šių žaliavų surinkimo kiekiui. Žmogui labai svarbu patogumas, motyvacija rūšiuoti yra daug didesnė, kai atliekas galima išmesti šalia savo namų ir nereikia ieškoti, kur tai galima padaryti. Kuo tokių antrinių žaliavų aikštelių mieste bus daugiau, tuo daugiau atliekų bus galima perdirbti“, – tvirtino J. Vingilytė.

 

Komentarai

  • Jo mūsų kieme rekonstravo konteinerių aikštelę. Buvo šaligatvio plytelės, padarė trinkeles ir konteinerius vietomis sukeitė. O pinigų turbūt nurašė keles dešimtis tūkstančių. Ir ką davė tokia rekonstrukcija.

  • man tada idomu paklausti tu namu gyventoju, o i kokius konteinerius jus iki siol savo siuksles pylete, jai jusu kieme jusu nebuvo , kaimynu kieme i ju konteinerius vertete at po langais krovete

  • Nesuprantu! Tampame tokie aukštos kultūros ir intelekto vakarietiška visuomenė, o atsiranda kažkokie nesusipratimai. Gal imkimės įprasto gero veiksmo – neviešinkime kas netinka. Kaip ir zeneko vakcina, kuri vakaruose vos nedraudžiama, kam virš 85, o pas mus brukama senoliams ir valdžios reklamuojama kaip puikus vaistas.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų