-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi rūšiuoti ir tokias atliekas Aukštaitijos sostinės gyventojai pradės pratintis tik po kelių mėnesių. Mat kol kas jų kelias ir pasibaigtų konteineryje – Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras dar stato maisto atliekų rūšiavimo ir apdorojimo liniją.
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti iš bendrų atliekų atskirti maisto ir virtuvės atliekas.
Tad gyventojai savo virtuvėse turės dar vieną atliekų kibirą, o prie daugiabučių atsiras vien šioms atliekoms skirti rudi konteineriai.
Tokių atliekų konteinerius turės ir privačių namų gyventojai.
„Kibirėlius pradėsime dalinti metų pabaigoje. Jeigu dabar išdalintume, gyventojai gali iš karto pradėti rinkti maisto atliekas, o jų nebus kur vežti“, – sako Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.
Savivaldybė naujam rūšiavimui jau pasirengusi. Nupirktas 191 konteineris bioskaidžioms atliekoms prie daugiabučių, šio mėnesio pabaigoje į Panevėžį turėtų atkeliauti 7 580 konteinerių individualių namų valdoms. Savivaldybė jau turi įsigijusi ir daugiau nei 44 tūkst. septynių litrų talpos kibirėlių, kurie bus išdalyti panevėžiečiams.
Tačiau pirmiausia Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRAC) sąvartyne Dvarininkų kaime turi atsirasti maisto atliekų rūšiavimo linija.
Panevėžio savivaldybė jau kurį laiką vykdo eksperimentą.
Nuo praėjusių metų vasario 1-osios maisto atliekas rūšiuoja kone 70 daugiabučių tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio, V. Alanto gatvių.
Tam šiame mikrorajone gyventojams buvo išdalinti kibirai, šiukšlių maišelių komplektas, pastatyta 10 rudos spalvos konteinerių. Pasak R. Taučikienės, į šiuos eksperimentinius konteinerius gyventojai gali mesti tik augalinės kilmės atliekas – daržovių lupenas ir pan.
„Renkamos tik biologiškai skaidžios augalinės atliekos, kurios į sąvartyną vežamos kaip žaliosios ir ten rankomis išrūšiuotos kompostuojamos“, – sako specialistė.
Sąvartyne pradėjus veikti rūšiavimo linijai, gyventojai į rudus konteinerius jau galės mesti ir gyvulinės kilmės maistą. Tarkime, mėsos atliekas, kaulus, taip pat pieno produktus.
Pasak R. Taučikienės, per pirmąjį šių metų pusmetį iš dešimties projekte dalyvaujančių konteinerių surinkta 28,6 tonos atliekų.
Jas išrūšiavus paaiškėjo, kad juose buvo 15,91 t maisto atliekų, o 12,96 tonos – įvairios kitos: įvairios pakuotės, komunalinės, statybinės atliekos, kurias draudžiama pilti į rudus konteinerius.
Gintautas Ulys tikina, kad jau kitų metų pradžioje Dvarininkų kaime pradės veikti naujoji maisto atliekų rūšiavimo linija. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Dar liepos pabaigoje Vyriausybė leido suteikti iki 167 tūkst. eurų paskolą maisto atliekų tvarkymo linijai statyti Panevėžio regiono sąvartyne Dvarininkų kaime. Iš viso jos kainuos daugiau nei 2 mln. eurų.
PRAC direktoriaus Gintauto Ulio teigimu, maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo linija šiuo metu statoma ir iki metų pabaigos planuojama ją baigti.
„Su Savivaldybe kalbėta, kad šios atliekos būtų pradėtos rinkti nuo kitų metų pradžios“, – sako G. Ulys.
Anot jo, laiko reikėjo projektavimo darbams, surasti rangovą ir pan.
„Dalis naujajai linijai reikalingos įrangos jau atvežta, dalį dar turime gauti. Stengiamės darbus užbaigti, kaip numatyta mūsų planuose. Tikimės, kad nuo kitų metų pradžios galėsime startuoti“, – žada G. Ulys.
Pasak G. Ulio, mieste atsiradus rudiems konteineriams, į sąvartyną bus atvežamos atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos. Į tuos konteinerius galės būti metamos ir žaliosios atliekos, pavyzdžiui, nuvytusios gėlės.
Planuojama, kad per pirmuosius metus bus išrūšiuota ir sutvarkyta apie 3 000–4 000 tonų maisto ir žaliųjų atliekų, o vėliau – bent jau netoli 6 000 tonų.
Gyventojai maisto atliekas mes su šiukšlių maišeliais. Jie gali būti paprasti plastikiniai, kompostuojami ar popieriniai. Sąvartyne šie maišeliai bus plėšomi ir perrūšiuojamos atvežtos atliekos.
„Ateityje tikimės, kad daugės biologiškai skaidžių maišelių, kurie galės suirti, tad plastiko kiekis turėtų mažėti“, – tikisi G. Ulys.
Bioskaidžios išrūšiuotos atliekos pirmiausia bus kraunamos į fermentavimo tunelius. Ten vyks pasterizacija – tam tikroje temperatūroje sunaikinami visi galimi patogenai, išgaunamos dujos. Vėliau atliekos bus brandinamos, maišomos, kol bus subrandintas kompostas. Išsijotas jis bus tinkamas naudoti – kaip ir pagamintas iš žaliųjų atliekų.
Atidarius naują liniją, planuojama sukurti papildomai iki trijų naujų darbo vietų.
G. Ulio teigimu, sunku prognozuoti, kiek panevėžiečiai bus linkę rūšiuoti maisto atliekas bei kaip greitai šis procesas įsibėgės. Jo tvirtinimu, kitų patirtys rodo, kad idealiu atveju netinkamų priemaišų prie maisto ir virtuvės atliekų būna apie 10 proc. prastesniu – 20–25 proc.
„Eksperimentas Panevėžyje parodė, kad priemaišų yra vos ne pusė. Tokie rodikliai – įspėjimo signalas, kad dar turime tobulėti“, – pabrėžia G. Ulys.
