Realią galimybę Panevėžyje sumažinti šildymo kainas garantuojantis nepriklausomas šilumos tiekėjas susidūrė su barikadomis, suręstomis politinio užnugario sulaukusių individualių namų kvartalo gyventojų. Kodėl stojama prieš būsimą naują katilinę?
Naujo, nepriklausomo, šilumos tiekėjo bandymas įžengti į Panevėžį ir sudaryti konkurenciją centralizuoto šildymo monopolininkei Savivaldybės įmonei „Panevėžio energija“ sulaukė modernios biokuro katilinės kaimynystės besikratančių individualių namų gyventojų pasipriešinimo, palaikomo politinio užnugario.
Kelios dešimtys Stetiškių kvartalo ir aplinkinių gatvių gyventojų, stojančių prieš būsimą katilinę, surašė skundus įvairioms institucijoms. Jiems palaikymą rodo ir Savivaldybė, pagrindinė „Panevėžio energijos“ akcininkė. Praėjusį penktadienį surengusi susitikimą su gyventojais Savivaldybės administracija atvykusiems katilinės statytojams nesuteikė progos net išdėstyti savo plano visuomenei.
Kad verslininkams, užsimojusiems statyti smulkinta mediena kūrenamą katilinę, įkelti koją į Panevėžį nebus paprasta, susitikime leido suprasti ir protestuotojų pusėn stojęs Seimo narys Povilas Urbšys.
Pažeidimų nemato
Nors Panevėžio visuomenės sveikatos centras šiuo metu dar tik nagrinėja bendrovės „Infraplanas“ pateiktą būsimos katilinės poveikio sveikatai vertinimo ataskaitą, nuo jos už kelių šimtų metrų įsikūrusio individualių namų Stetiškių kvartalo bei aplinkinių gatvių gyventojai jau dabar kyla į kovą motyvuodami būsima milžiniška tarša ir triukšmu.
Skundą dviem Seimo komitetams, Sveikatos ir Aplinkos ministerijoms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio savivaldybės tarybai bei keliems Panevėžyje rinktiems Seimo nariams surašę Ramygalos ir Pilėnų gatvių gyventojai susitikime su miesto vadovais kaltino Savivaldybę ir verslininkus, esą katilinės statybas bandyta nuslėpti nuo visuomenės.
Slapukavimu valdininkus ir katilinės statytojus kaltino ir Seimo narys Povilas Urbšys.
Į Panevėžį koją keliančio naujo šilumos tiekėjo priešininkai sulaukė politinio palaikymo.
Visgi Savivaldybės specialistai tikina turintys įrodymų, kad visuomenė buvo informuota taip, kaip to reikalauja teisės aktai, ir netgi dar plačiau.
Viešinimo procedūros dėl sklypo detaliojo plano keitimo, pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Violetos Grinciūnienės, atliktos pagal visus teisės reikalavimus – informacija apie Savivaldybės internetinėje svetainėje ir Teritorijų planavimo informacinėje sistemoje.
„Nuo pat pradžių, kai tik iniciatoriai parašo prašymą dėl detaliojo plano procedūrų, viešinama visa eiga: administracijos direktoriaus įsakymai, sutartys“, – teigė V. Grinciūnienė.
Patys katilinės statytojai, kaip numato teisės aktai, apie sklypo paskirties iš komercinės į ūkinės veiklos keitimą registruotais laiškais informavo su juo besiribojančių sklypų savininkus. Tarp jų gyventojų nebuvo: katilinės teritorija apsupta pramonės objektų.
„Atlikti visi punktai, nurodyti viešinimo tvarkos apraše. Savivaldybės naujienas internetu užsiprenumeravę asmenys tą informaciją turėjo gauti, bet nesulaukta jokio visuomenės susidomėjimo. Mes laikomės reikalavimų, nes žinome, kad Teritorijų planavimo inspekcija itin preciziškai vertina, ar nepažeistos viešinimo procedūros“, – „Sekundei“ teigė V. Grinciūnienė.
Specialistė patvirtino, jog tokiu pačiu būdu visuomenei pranešama apie visas projektavimo, sklypų paskirties keitimo procedūras.
„Registruoti laiškai niekada nesiuntinėjami niekam daugiau, išskyrus besiribojančių sklypų savininkams. Tačiau net ir šitaip iškyla problemų. Dažnai registruoti laiškai sugrįžta atgal neradus adresato“, – pripažįsta V. Grinciūnienė.
Skelbė, kur galėjo
Savivaldybės specialistai tikina, kad nuo visuomenės nebuvo nuslėpta ir informacija apie katilinės statytojų užsakymu parengtą poveikio sveikatai vertinimo ataskaitą.
Miesto infrastruktūros skyriaus darbuotojos Rūtos Taučikienės teigimu, informacija apie tokią ataskaitą buvo spausdinama dviejuose, nacionaliniame ir regioniniame, dienraščiuose, skelbiama Savivaldybės ir ataskaitos rengėjo bendrovės „Infraplanas“ internetinėse svetainėse. Maža to, apie tai net buvo pranešta pačių gyventojų išrinktai Pilėnų seniūnaitei. Pasak R. Taučikienės, visuomenei buvo sudarytos galimybės teikti savo pasiūlymus ir pastabas, tačiau balandžio 13-ąją į susitikimą su gyventojais atvykę verslininkai veltui valandą jų pralaukė – nė vienas visuomenės atstovas nepasirodė.
Protestuotojams pradėjus šaukti, esą jie neskaito laikraščių, neseka miesto naujienų Savivaldybės internetinėje svetainėje, jų pusėn stojo susirinkimui toną davęs Seimo narys P. Urbšys. Politikas apšaukė R. Taučikienę, esą į visuomenės problemą pažiūrėta formaliai, ir reikalavo visuomenę informuoti registruotais laiškais.
„Žmonės neskaito laikraščių, neprenumeruoja Savivaldybės portalo naujienų, net jų pačių rinkta seniūnaitė nieko nedaro, o paskui piktinasi, kad nebuvo pranešta“, – po susitikimo „Sekundei“ stebėjosi R. Taučikienė.
Sulaukė pastiprinimo
Į Savivaldybę susirinkusi maždaug 50-ies gyventojų grupė kaltino verslininkus parengus neišsamią ir neteisingą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, o planuojamos biokuro katilinės statybos esą prieštarauja daugeliui teisės aktų, ją pastačius esą labai pablogėtų arti gyvenančių panevėžiečių gyvenamoji aplinka. Gyventojai kaltino verslininkus jau pradėjus katilinės statybas.
P. Urbšys gyventojus ramino, esą sustabdyti statybas dar nepavėluota. Politikas kategoriškai reikalavo iš Savivaldybės pradėti iš naujo viešinimo procedūrą, o pats žadėjo gyventojams tarpininkauti kreipiantis į Aplinkos ministeriją siekiant, kad būtų atliktas ne tik poveikio sveikatai, bet ir poveikio aplinkai vertinimas, nors mažoms, iki 20 MW galios katilinėms, kokia turėtų iškilti Beržų g., teisės aktai jo nereikalauja.
Varžo įstatymai
Viltį, kad biokuro katilinę susiruošę statyti nepriklausomos šilumos gamintojai neįkels kojos į Beržų g., gyventojams suteikė ir naujasis Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, pareiškęs, jog visuomenės nuomonė gali būti lemtinga, o Savivaldybė gali pasinaudoti veto teise.
Direktorius mokė susirinkusiuosius su verslininkais patiems bylinėtis teisme, pripažindamas, kad šiuo atveju Savivaldybė nepajėgi sustabdyti statybų, jei verslininkai įstatymų nepažeidžia.
„Savivaldybė negali savanoriškai veikti vienaip ar kitaip. Veikiame pagal įstatymus. Kaip numato įstatymas, verslininkai informavo besiribojančių sklypų savininkus. Mes, kaip Savivaldybė, negalime pareikalauti nieko, nes jie neviršija įstatymo nustatytų ribų. Kritiniu atveju galime naudotis veto teise. Bet tai gresia teismais. Mes turime pareikalauti, kad verslininkai kalbėtųsi su žmonėmis“, – aiškino R. Pauža.
Vis dėlto susirinkimą moderavęs administracijos direktorius į jį atvykusiems būsimos katilinės statytojams neleido patiems paaiškinti ir pristatyti savo planų. Per pusantros valandos trukusį susirinkimą teisę stoti į tribūną turėjo tik gyventojai, Seimo narys, Savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centro atstovai, bet ne verslininkai.
„Nuo to niekas nepasikeičia. Jie išgirdo žmonių nuomonę“, – aiškino R. Pauža, paklaustas, kodėl nebuvo išklausyta ir kita pusė.
Apsiginti negavo teisės
Tokia Savivaldybės pozicija stebino būsimos nepriklausomas šilumos tiekėjos, bendrovės „Biokuro energija“ direktorių Almantą Viniką, kuris per visą susitikimą su gyventojais taip ir liko tik pašaliniu stebėtoju.
„Po susirinkimo spėjome pasišnekėti su keletu gyventojų, paaiškinti, ką planuojame statyti. Atrodo, kad jų pozicija pasikeitė. Gal jei ir kiti būtų išgirdę iš mūsų apie tą objektą, būtų susidarę objektyvią nuomonę. Bet mums nebuvo suteikta galimybė“, – „Sekundei“ teigė A. Vinikas.
Įmonės vadovui keista, jog ir pati Savivaldybė nerodė didelio suinteresuotumo, kad verslininkai atvyktų į susitikimą. Kad valdžia su gyventojais kalbėsis apie katilinę, pasak A. Viniko, jie sužinojo atsitiktinai, kai architektas, užsukęs į Savivaldybę, pamatė kabantį skelbimą.
Tiesa, A. Vinikas teigia vėliau sulaukęs pranešimo iš Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės, tačiau, direktoriaus žodžiais, jis labiau priminė sausą informaciją nei oficialų Savivaldybės kvietimą atvykti paaiškinti panevėžiečiams, ką statysiantys.
„Labiausiai esame nustebę dėl susitikime dalyvavusio Seimo nario aršios pozicijos, esą pažeidėme viešinimo procedūrą, nors viską atlikome, kaip reikalauja įstatymai. Su katilinės teritorija gyventojų sklypai nesiriboja“, – kalbėjo A. Vinikas.
Direktorius paneigė bendrovei mestą šešėlį, esą pradėjusi katilinės statybas neturėdama tam leidimo. Jis tvirtina, jog katilinės teritorijoje kalami poliai būsimai įrenginių saugojimo aikštelei.
„Katilinės statyba galima tada, kai bus pakeistas sklypo detalusis planas ir gautas leidimas statyti“, – garantavo bendrovės vadovas.
Įtaria konkurentų žaidimą
Panevėžiečiams pasiūlę realią galimybę sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą naujos biokuro katilinės statytojai pripažįsta nesitikėję susidurti su tokiu didžiuliu pasipriešinimu. Tokia reakcija į naują rinkos žaidėją jiems dar keistesnė dėl to, jog iki tol niekam nebuvo įdomu, nei dėl ko keičiama sklypo paskirtis, nei poveikio sveikatai vertinimas, nors apie tai buvo skelbiama viešai.
A. Vinikas neslepia įtariantis, jog visuomenės interesų gynimas gali būti savotiška katilinės priešininkų priedanga turint kitų interesų.
„Pasipriešinimas iš dalies nustebino. Susidaro įspūdis, kad ta priešiška nuomonė tarsi kažkieno būtų suformuota. Panevėžys vienas iš miestų, kuriame galima nepriklausomų šilumos gamintojų plėtra, taigi ar priešprieša negali būti konkurentų darbas?“ – svarstė direktorius.
Viena iš pagrindinių būsimos biokuru kūrenamos vandens šildymo katilinės konkurentų, pasak A. Viniko, yra pačios Savivaldybės įmonė „Panevėžio energija“. Galiojantys teisės aktai ją įpareigoja supirkti šilumą iš nepriklausomų tiekėjų, jei šioji pigesnė nei pačios gaminama.
Reali galimybė sumažinti kainą
Naujoji katilinė „Panevėžio energijai“ per metus patiektų 20 MW šilumos energiją. A. Viniko teigimu, tai būtų reali galimybė Panevėžyje sumažinti šildymo išlaidas galutiniam vartotojui – miesto gyventojui.
Savivaldybės administracijos direktorius R. Pauža neigia matantis konkurentą „Panevėžio energijai“. Jis sako, jog katilinės pajėgumui per maži, kad turėtų įtakos šilumos kainai. Tačiau A. Vinikas tikina, kad toks argumentas būtų pagrįstas, jei katilinė dirbtų tik vasarą.
„Žiemą Panevėžys beveik 50 proc. apsirūpina šiluma, gaunama iš dujų. Biokuru kūrenamos katilinės šiluma bus kur kas pigesnė ir parduodama „Panevėžio energijai“ turės nemažą įtaką ir jos šildymo sąnaudoms“, – aiškino verslininkų atstovas.
Šiuo metu „Panevėžio energija“ maždaug 23 proc. šilumos superka iš nepriklausomų gamintojų, veikiančių Kėdainiuose, Kupiškyje bei Pasvalyje. Planuojama biokuru kūrenama katilinė būtų pirmasis nepriklausomas šilumos gamintojas Panevėžyje.
Panevėžyje priešinantis jo atėjimui, valstybė centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje tik skatina gamintojų konkurenciją, kuri, pasak Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėjos Aistės Griškonytės, savaime yra laikytina kaip priemonė užtikrinti galimą mažiausią šilumos kainą vartotojams.
„Esamas teisinis reguliavimas užtikrina, jog dėl šilumos, pagaminamos nepriklausomų šilumos gamintojų, šiluma vartotojams nebrangtų“, – „Sekundei“ teigė A. Griškonytė.
„Panevėžio energija“ didžiąją dalį šilumos vis dar pagamina naudodama gamtines dujas. Todėl, anot A. Griškonytės, naujai atsiradęs nepriklausomas šilumos gamintojas, šilumą gaminantis iš pigesnio, palyginti su gamtinėmis dujomis, biokuro, ne tik sumažins „Panevėžio energijos“ sunaudojamų gamtinių dujų kiekį, bet, tikėtina, bus konkurencingas ir galės pasiūlyti mažesnę šilumos kainą.
„Išvardintos priežastys leidžia manyti, kad atsiradus minėtam nepriklausomam šilumos gamintojui dėl intensyvesnės konkurencijos šilumos kaina vartotojams nedidės, bet dar ir galbūt sumažės“, – pabrėžė A. Griškonytė.
Garantuoja dėl saugumo
Būsimoje katilinėje planuojama įdarbinti 10 žmonių, dar papildomai būtų sukurta darbo vietų biokuro tiekėjams Panevėžio regione. A. Vinikas užtikrina, kad katilinė, pastatyta garažų, bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ bei kitų įmonių bazių supamoje teritorijoje Beržų g., nesukels diskomforto aplinkinių kvartalų gyventojams. Katilinėje dūmai, iki patekdami į aplinką, pereis per valymo įrenginius: kondensaciniam ekonomaizeriui ant dūmų pilant lietų išplaunamos kietosios dalelės, vadinamieji suodžiai.
Pasak rangovės bendrovės „Enerstena“ projektavimo ir projektų derinimo skyriaus vadovės Vaivos Paulauskienės, iš tokios katilinės kamino kyla ne dvokiantys ir teršiantys aplinką dūmai, o garai, kaip kad iš šeimininkės puodo virtuvėje.
Naujosios katilinės poveikio sveikatai vertinimą atlikusios bendrovės
„Infraplanas“ Poveikio aplinkai vertinimo grupės vadovo Dariaus Pratašiaus teigimu, katilinės skleidžiamas triukšmas neviršys 35 decibelų, o tiek siekia šnabždesys arba tyli kalba.