Kelios dešimtys Stetiškių kvartalo ir aplinkinių gatvių gyventojų, stojančių prieš būsimą katilinę, surašė skundus įvairioms institucijoms.

Naujam šilumos tiekėjui – kliūtys

Naujam šilumos tiekėjui – kliūtys

Realią galimybę Panevėžyje sumažinti šildymo kainas garantuojantis nepriklausomas šilumos tiekėjas susidūrė su barikadomis, suręstomis politinio užnugario sulaukusių individualių namų kvartalo gyventojų. Kodėl stojama prieš būsimą naują katilinę?

Naujo, nepriklausomo, šilumos tiekėjo bandymas įžengti į Panevėžį ir sudaryti konkurenciją centralizuoto šildymo monopolininkei Savivaldybės įmonei „Panevėžio energija“ sulaukė modernios biokuro katilinės kaimynystės besikratančių individualių namų gyventojų pasipriešinimo, palaikomo politinio užnugario.

Kelios dešimtys Stetiškių kvartalo ir aplinkinių gatvių gyventojų, stojančių prieš būsimą katilinę, surašė skundus įvairioms institucijoms. Jiems palaikymą rodo ir Savivaldybė, pagrindinė „Panevėžio energijos“ akcininkė. Praėjusį penktadienį surengusi susitikimą su gyventojais Savivaldybės administracija atvykusiems katilinės statytojams nesuteikė progos net išdėstyti savo plano visuomenei.

Kad verslininkams, užsimojusiems statyti smulkinta mediena kūrenamą katilinę, įkelti koją į Panevėžį nebus paprasta, susitikime leido suprasti ir protestuotojų pusėn stojęs Seimo narys Povilas Urbšys.

Pažeidimų nemato

Nors Panevėžio visuomenės sveikatos centras šiuo metu dar tik nagrinėja bendrovės „Infraplanas“ pateiktą būsimos katilinės poveikio sveikatai vertinimo ataskaitą, nuo jos už kelių šimtų metrų įsikūrusio individualių namų Stetiškių kvartalo bei aplinkinių gatvių gyventojai jau dabar kyla į kovą motyvuodami būsima milžiniška tarša ir triukšmu.

Skundą dviem Seimo komitetams, Sveikatos ir Aplinkos ministerijoms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio savivaldybės tarybai bei keliems Panevėžyje rinktiems Seimo nariams surašę Ramygalos ir Pilėnų gatvių gyventojai susitikime su miesto vadovais kaltino Savivaldybę ir verslininkus, esą katilinės statybas bandyta nuslėpti nuo visuomenės.

Slapukavimu valdininkus ir katilinės statytojus kaltino ir Seimo narys Povilas Urbšys.

Į Panevėžį koją keliančio naujo šilumos tiekėjo priešininkai sulaukė politinio palaikymo.

Visgi Savivaldybės specialistai tikina turintys įrodymų, kad visuomenė buvo informuota taip, kaip to reikalauja teisės aktai, ir netgi dar plačiau.

Viešinimo procedūros dėl sklypo detaliojo plano keitimo, pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Violetos Grinciūnienės, atliktos pagal visus teisės reikalavimus – informacija apie Savivaldybės internetinėje svetainėje ir Teritorijų planavimo informacinėje sistemoje.

„Nuo pat pradžių, kai tik iniciatoriai parašo prašymą dėl detaliojo plano procedūrų, viešinama visa eiga: administracijos direktoriaus įsakymai, sutartys“, – teigė V. Grinciūnienė.

Patys katilinės statytojai, kaip numato teisės aktai, apie sklypo paskirties iš komercinės į ūkinės veiklos keitimą registruotais laiškais informavo su juo besiribojančių sklypų savininkus. Tarp jų gyventojų nebuvo: katilinės teritorija apsupta pramonės objektų.

„Atlikti visi punktai, nurodyti viešinimo tvarkos apraše. Savivaldybės naujienas internetu užsiprenumeravę asmenys tą informaciją turėjo gauti, bet nesulaukta jokio visuomenės susidomėjimo. Mes laikomės reikalavimų, nes žinome, kad Teritorijų planavimo inspekcija itin preciziškai vertina, ar nepažeistos viešinimo procedūros“, – „Sekundei“ teigė V. Grinciūnienė.

Specialistė patvirtino, jog tokiu pačiu būdu visuomenei pranešama apie visas projektavimo, sklypų paskirties keitimo procedūras.

„Registruoti laiškai niekada nesiuntinėjami niekam daugiau, išskyrus besiribojančių sklypų savininkams. Tačiau net ir šitaip iškyla problemų. Dažnai registruoti laiškai sugrįžta atgal neradus adresato“, – pripažįsta V. Grinciūnienė.

Skelbė, kur galėjo

Savivaldybės specialistai tikina, kad nuo visuomenės nebuvo nuslėpta ir informacija apie katilinės statytojų užsakymu parengtą poveikio sveikatai vertinimo ataskaitą.

Miesto infrastruktūros skyriaus darbuotojos Rūtos Taučikienės teigimu, informacija apie tokią ataskaitą buvo spausdinama dviejuose, nacionaliniame ir regioniniame, dienraščiuose, skelbiama Savivaldybės ir ataskaitos rengėjo bendrovės „Infraplanas“ internetinėse svetainėse. Maža to, apie tai net buvo pranešta pačių gyventojų išrinktai Pilėnų seniūnaitei. Pasak R. Taučikienės, visuomenei buvo sudarytos galimybės teikti savo pasiūlymus ir pastabas, tačiau balandžio 13-ąją į susitikimą su gyventojais atvykę verslininkai veltui valandą jų pralaukė – nė vienas visuomenės atstovas nepasirodė.

Protestuotojams pradėjus šaukti, esą jie neskaito laikraščių, neseka miesto naujienų Savivaldybės internetinėje svetainėje, jų pusėn stojo susirinkimui toną davęs Seimo narys P. Urbšys. Politikas apšaukė R. Taučikienę, esą į visuomenės problemą pažiūrėta formaliai, ir reikalavo visuomenę informuoti registruotais laiškais.

„Žmonės neskaito laikraščių, neprenumeruoja Savivaldybės portalo naujienų, net jų pačių rinkta seniūnaitė nieko nedaro, o paskui piktinasi, kad nebuvo pranešta“, – po susitikimo „Sekundei“ stebėjosi R. Taučikienė.

Sulaukė pastiprinimo

Į Savivaldybę susirinkusi maždaug 50-ies gyventojų grupė kaltino verslininkus parengus neišsamią ir neteisingą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, o planuojamos biokuro katilinės statybos esą prieštarauja daugeliui teisės aktų, ją pastačius esą labai pablogėtų arti gyvenančių panevėžiečių gyvenamoji aplinka. Gyventojai kaltino verslininkus jau pradėjus katilinės statybas.

P. Urbšys gyventojus ramino, esą sustabdyti statybas dar nepavėluota. Politikas kategoriškai reikalavo iš Savivaldybės pradėti iš naujo viešinimo procedūrą, o pats žadėjo gyventojams tarpininkauti kreipiantis į Aplinkos ministeriją siekiant, kad būtų atliktas ne tik poveikio sveikatai, bet ir poveikio aplinkai vertinimas, nors mažoms, iki 20 MW galios katilinėms, kokia turėtų iškilti Beržų g., teisės aktai jo nereikalauja.

Varžo įstatymai

Viltį, kad biokuro katilinę susiruošę statyti nepriklausomos šilumos gamintojai neįkels kojos į Beržų g., gyventojams suteikė ir naujasis Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, pareiškęs, jog visuomenės nuomonė gali būti lemtinga, o Savivaldybė gali pasinaudoti veto teise.

Direktorius mokė susirinkusiuosius su verslininkais patiems bylinėtis teisme, pripažindamas, kad šiuo atveju Savivaldybė nepajėgi sustabdyti statybų, jei verslininkai įstatymų nepažeidžia.

„Savivaldybė negali savanoriškai veikti vienaip ar kitaip. Veikiame pagal įstatymus. Kaip numato įstatymas, verslininkai informavo besiribojančių sklypų savininkus. Mes, kaip Savivaldybė, negalime pareikalauti nieko, nes jie neviršija įstatymo nustatytų ribų. Kritiniu atveju galime naudotis veto teise. Bet tai gresia teismais. Mes turime pareikalauti, kad verslininkai kalbėtųsi su žmonėmis“, – aiškino R. Pauža.

Vis dėlto susirinkimą moderavęs administracijos direktorius į jį atvykusiems būsimos katilinės statytojams neleido patiems paaiškinti ir pristatyti savo planų. Per pusantros valandos trukusį susirinkimą teisę stoti į tribūną turėjo tik gyventojai, Seimo narys, Savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centro atstovai, bet ne verslininkai.

„Nuo to niekas nepasikeičia. Jie išgirdo žmonių nuomonę“, – aiškino R. Pauža, paklaustas, kodėl nebuvo išklausyta ir kita pusė.

Apsiginti negavo teisės

Tokia Savivaldybės pozicija stebino būsimos nepriklausomas šilumos tiekėjos, bendrovės „Biokuro energija“ direktorių Almantą Viniką, kuris per visą susitikimą su gyventojais taip ir liko tik pašaliniu stebėtoju.

„Po susirinkimo spėjome pasišnekėti su keletu gyventojų, paaiškinti, ką planuojame statyti. Atrodo, kad jų pozicija pasikeitė. Gal jei ir kiti būtų išgirdę iš mūsų apie tą objektą, būtų susidarę objektyvią nuomonę. Bet mums nebuvo suteikta galimybė“, – „Sekundei“ teigė A. Vinikas.

Įmonės vadovui keista, jog ir pati Savivaldybė nerodė didelio suinteresuotumo, kad verslininkai atvyktų į susitikimą. Kad valdžia su gyventojais kalbėsis apie katilinę, pasak A. Viniko, jie sužinojo atsitiktinai, kai architektas, užsukęs į Savivaldybę, pamatė kabantį skelbimą.

Tiesa, A. Vinikas teigia vėliau sulaukęs pranešimo iš Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės, tačiau, direktoriaus žodžiais, jis labiau priminė sausą informaciją nei oficialų Savivaldybės kvietimą atvykti paaiškinti panevėžiečiams, ką statysiantys.

„Labiausiai esame nustebę dėl susitikime dalyvavusio Seimo nario aršios pozicijos, esą pažeidėme viešinimo procedūrą, nors viską atlikome, kaip reikalauja įstatymai. Su katilinės teritorija gyventojų sklypai nesiriboja“, – kalbėjo A. Vinikas.

Direktorius paneigė bendrovei mestą šešėlį, esą pradėjusi katilinės statybas neturėdama tam leidimo. Jis tvirtina, jog katilinės teritorijoje kalami poliai būsimai įrenginių saugojimo aikštelei.

„Katilinės statyba galima tada, kai bus pakeistas sklypo detalusis planas ir gautas leidimas statyti“, – garantavo bendrovės vadovas.

Įtaria konkurentų žaidimą

Panevėžiečiams pasiūlę realią galimybę sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą naujos biokuro katilinės statytojai pripažįsta nesitikėję susidurti su tokiu didžiuliu pasipriešinimu. Tokia reakcija į naują rinkos žaidėją jiems dar keistesnė dėl to, jog iki tol niekam nebuvo įdomu, nei dėl ko keičiama sklypo paskirtis, nei poveikio sveikatai vertinimas, nors apie tai buvo skelbiama viešai.

A. Vinikas neslepia įtariantis, jog visuomenės interesų gynimas gali būti savotiška katilinės priešininkų priedanga turint kitų interesų.

„Pasipriešinimas iš dalies nustebino. Susidaro įspūdis, kad ta priešiška nuomonė tarsi kažkieno būtų suformuota. Panevėžys vienas iš miestų, kuriame galima nepriklausomų šilumos gamintojų plėtra, taigi ar priešprieša negali būti konkurentų darbas?“ – svarstė direktorius.

Viena iš pagrindinių būsimos biokuru kūrenamos vandens šildymo katilinės konkurentų, pasak A. Viniko, yra pačios Savivaldybės įmonė „Panevėžio energija“. Galiojantys teisės aktai ją įpareigoja supirkti šilumą iš nepriklausomų tiekėjų, jei šioji pigesnė nei pačios gaminama.

Reali galimybė sumažinti kainą

Naujoji katilinė „Panevėžio energijai“ per metus patiektų 20 MW šilumos energiją. A. Viniko teigimu, tai būtų reali galimybė Panevėžyje sumažinti šildymo išlaidas galutiniam vartotojui – miesto gyventojui.

Savivaldybės administracijos direktorius R. Pauža neigia matantis konkurentą „Panevėžio energijai“. Jis sako, jog katilinės pajėgumui per maži, kad turėtų įtakos šilumos kainai. Tačiau A. Vinikas tikina, kad toks argumentas būtų pagrįstas, jei katilinė dirbtų tik vasarą.

„Žiemą Panevėžys beveik 50 proc. apsirūpina šiluma, gaunama iš dujų. Biokuru kūrenamos katilinės šiluma bus kur kas pigesnė ir parduodama „Panevėžio energijai“ turės nemažą įtaką ir jos šildymo sąnaudoms“, – aiškino verslininkų atstovas.

Šiuo metu „Panevėžio energija“ maždaug 23 proc. šilumos superka iš nepriklausomų gamintojų, veikiančių Kėdainiuose, Kupiškyje bei Pasvalyje. Planuojama biokuru kūrenama katilinė būtų pirmasis nepriklausomas šilumos gamintojas Panevėžyje.

Panevėžyje priešinantis jo atėjimui, valstybė centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje tik skatina gamintojų konkurenciją, kuri, pasak Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėjos Aistės Griškonytės, savaime yra laikytina kaip priemonė užtikrinti galimą mažiausią šilumos kainą vartotojams.

„Esamas teisinis reguliavimas užtikrina, jog dėl šilumos, pagaminamos nepriklausomų šilumos gamintojų, šiluma vartotojams nebrangtų“, – „Sekundei“ teigė A. Griškonytė.

„Panevėžio energija“ didžiąją dalį šilumos vis dar pagamina naudodama gamtines dujas. Todėl, anot A. Griškonytės, naujai atsiradęs nepriklausomas šilumos gamintojas, šilumą gaminantis iš pigesnio, palyginti su gamtinėmis dujomis, biokuro, ne tik sumažins „Panevėžio energijos“ sunaudojamų gamtinių dujų kiekį, bet, tikėtina, bus konkurencingas ir galės pasiūlyti mažesnę šilumos kainą.

„Išvardintos priežastys leidžia manyti, kad atsiradus minėtam nepriklausomam šilumos gamintojui dėl intensyvesnės konkurencijos šilumos kaina vartotojams nedidės, bet dar ir galbūt sumažės“, – pabrėžė A. Griškonytė.

Garantuoja dėl saugumo

Būsimoje katilinėje planuojama įdarbinti 10 žmonių, dar papildomai būtų sukurta darbo vietų biokuro tiekėjams Panevėžio regione. A. Vinikas užtikrina, kad katilinė, pastatyta garažų, bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ bei kitų įmonių bazių supamoje teritorijoje Beržų g., nesukels diskomforto aplinkinių kvartalų gyventojams. Katilinėje dūmai, iki patekdami į aplinką, pereis per valymo įrenginius: kondensaciniam ekonomaizeriui ant dūmų pilant lietų išplaunamos kietosios dalelės, vadinamieji suodžiai.

Pasak rangovės bendrovės „Enerstena“ projektavimo ir projektų derinimo skyriaus vadovės Vaivos Paulauskienės, iš tokios katilinės kamino kyla ne dvokiantys ir teršiantys aplinką dūmai, o garai, kaip kad iš šeimininkės puodo virtuvėje.

Naujosios katilinės poveikio sveikatai vertinimą atlikusios bendrovės

„Infraplanas“ Poveikio aplinkai vertinimo grupės vadovo Dariaus Pratašiaus teigimu, katilinės skleidžiamas triukšmas neviršys 35 decibelų, o tiek siekia šnabždesys arba tyli kalba.

 

Komentarai

  • „Infraplano“ ataskaitoje rašo, kad: Susidarančių dūmų dujų tūris – 14,89 m3/s. Tai jei veiks visą parą kiek dūmų bus.

    • Atsakyti
  • Kodėl pasirinkta vieta taip arti gyvenamųjų namų bei mokyklų, darželių? Naujo nepriklausomo šilumos gamintojo atėjimas yra pageidautinas, bet tik ne sveikatos sąskaitą. Pavyzdys iš Kauno prieš 3 metus. Pradžioje irgi katučių plojo kaip bus švaru ir pigu: http://www.delfi.lt/grynas/aplinka/nauja-biokuro-katiline-nuodija-kauniecius.d?id=64317966. Statykite, bet prašom toliau nuo gyvenamųjų namų. Juolab toliau nuo individualių gyvenamųjų namų, nes žadamu privalumu – pigesne šiluma – mes vis tiek nesinaudosime, o taršos riziką turėsime prisiimti.

    • Atsakyti
  • Jei naujasis administracijos direktorius, Seimo narys ir kiti pasisakiusieji daro išvadas neišklausę kitos pusės, tai normalaus proto juos vadinti būtų per drąsu 🙂

  • Kad kainos už šilumą aptiks per pusę,tai liečia apie 50 ar 60 tuks.Panevėžio miesto gyventojų.Manau ,kad yra labai šaunu.

    • Kaip gali atpigti šildymas per pusę, jei ta katilinė pagamins tik 3 procenrus visos reikiamos energijos.

    • Kai po tavo langais pastatys ta nuodu vamzdi, paziureciau kur tu ta busta susikistum

      • Atsakyti
  • O kodėl R. Pauža nesilaikė įstatymų būdamas vyr . architektu?? Kodėl buvo „laiminami“ projektai neatitinkantys detaliųjų planų, nepaliekant jokių apsauginių zonų? Pvz. PC „Rožynas“ ? Dažnai popieriuje būna viskas gražu, bet žinant mūsų valdininkų atsakingumą, žmonės pagrįstai susirūpinę. Net neviršijantis higienos normų triukšmas , jei jis yra pastovus , turi neigiamą poveikį sveikatai. O žmonės turi teisę sveikai gyventi, tą jiems garantuoja ir LR Konstitucija todėl ir bando išsiaiškinti situaciją.

    • Atsakyti
    • Su Paužos sugįžimu vėl Panevėžyje presides bardakas.

  • Skaitau Infraplano isvadas: apskaičiuota didžiausia teršalo koncentracija be foninės taršos siektų azoto dioksido 1 val. 107,3 ug/m3, o tai sudarytų 0,54 ribinės vertės. Įvertinus foninį užterštumą, didžiausia koncentracija siektų kietųjų dalelių, kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis už 2,5 um, koncentracija siektų 24,124 ug/m3, o tai sudarytų 0,96 ribinės vertės. Šiuo atveju didžiausią įtaką daro foninė koncentracija. Įvertinus stacionarius ir mobilius taršos šaltinius, visų teršalų CO, KD2,5, KD10, NOx, koncentracija aplinkos ore bus mažesnė nei ribinės vertės, teršalų dozė bus mažesnė už 1. Įgyvendinus planuojama ūkinę veikla, prognozuojama, kad nė viena teršalų ribinė vertė nebus viršijama.

    • Atsakyti
  • pastatykite paciame centre, netoli savivaldybes. Juk jiems pofik, kas ir kur nuodis zmones..

    • Atsakyti
  • Užsakytas straipsnis. R. Taučikienė visą susirinkimą mirksėjosi su katilinės projektų vadove. Nė vienas iš tų vadovų į tribūną nesiveržė. Jei nori išdėstyti visuomenei savo poziciją, turi puikią galimybę normaliai pakviesti. Tik, kad jie melagiai: jau projekte meluoja, kad gyvena 500 m spinduliu apie 300 žmonių, kai faktiškai yra apie 10 kartų daugiau. Teigia, kad užterštumas bus ant leistinos ribos. Kur garantijos, kad vėl nemeluoja? Nieko jie neatpigins, tai parodė kitų miestų patirtis.

    Skaitykite daugiau: https://www.naujienos.lt/leidinys/sekunde/naujam-silumos-tiekejui-kliutys/

    • Sveiki, galime susitikti jums patogiu laiku ir placiau papasakoti apie projekta.

      Pagarbiai,
      UAB „Biokuro energija“ vadovas
      Almantas Vinikas

      • Atsakyti
  • Dar puikiai pamenu kokia smarvę ir nuodingas medžiagas skleidė UAB METALO ŽENKLAI (iki 2009metu), adresu Beržu 4, jie irgi turėjo visus leidimus ir tipo neviršydavo išmetimu per kaminą , bet jei vėjas atsisukdavo nuo kamino pusės tai už 200metru kur gyvenu lauke akis griauždavo , jausdavosi dažų / acetono kvapas….Be jokios abejones ir čia tarša butu , juo labiau , kad nenumatyta jokie filtrai , o sudeginti įvairų kūrą yra galimybė..Didelis poveikis bus triukšmas , kaip pavyzdys Jelgavos miesto , ten skundėsi gyventojai butent triukšmu. Verslas turi vystitis nekenkiant aplinkiniams gyventojams , už miesto , pramoninėse zonose .

  • Nustokit vieną kartą politikuot ir pradėkit priiminėt ne emocijomis grįstus, o racionalius sprendimus, kurie ateity turėtų naudos ne saujelei, o miestui. Gana jau prašovėt su Verdene ir dabar vietoj naujo daugiabučio turi griuvėsius. Protingi žmonės supranta, kad ta katilinė nė joks siaubas, o dargi ir šildymą atpigintų, todėl tokie pasvaičiojimai, oi, gelbėkit, atrodo tragikomiškai. O gal kartojasi istorija, kai kadaise, pataikaudami liaudies balsui, politikai neįsileido į miestą menonitų universiteto, kuris puikuai veikia Klaipėdoj ir yra vienas iš jos šviesulių?

    • Atsakyti
    • Pilnai pritariu.

      • Atsakyti
  • Jau kranas atitemptas, reiškia pradeda statyti.

    • Atsakyti
  • Mieli ponai,straipsnis, švelniai tariant,parsidavusios žurnalistės.Ta rašeiva visiškai nesiklausė, ką susirinkę kalbėjo žmonės.Straipsnyje nėra nei vieno pagrįsto argumento dėl katilinės naudos Panevėžio gyventojams.
    Gaila, kad „sekundė“ tokia menkysta.

  • Kilus klausimams dėl vykdomo projekto maloniai prašome kreiptis į vadovą Almantą Viniką elektroniniu paštu almantas.vinikas@gmail.com.lt arba telefonu 8 698 85710.

    • Atsakyti
  • Suprantu, kad milijonieriams gyvenantiems privaciuose namuose tai nerupi, bet ar neprisiment, kaip pries 5-10 metu verke dauguma panevezieciu, kai deginamos dujos verze kilpa ant kaklo, gyvenant nuo algos iki saskaitos uz sildyma.
    Biokuro katilinių plėtra yra svarbus žingsnis Lietuvai tampant žalesne valstybe ir tik ju deka mazejo saskaitos uz sildyma. Didinant šilumos gamybą iš biokuro, mažėja priklausomybė nuo gamtinių dujų.

    • Atsakyti
  • Žmonės, nebūkite naivūs,-šiluma neatpigs.
    Tegul statytojai sukviečia gyventojus ir kartu su Panevėžio energijos kompetetingais atstovais skaičiais,argumentuotai išdėsto,kiek atpigs šildymo kaina.
    Jei ir būtų cento dalys,jos jokiu būdu neatpirks padidėjusios taršos.

  • Tarp penkių didžiųjų miestų birželio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Komisijos duomenimis, šilumos kaina Kaune 2017 m. birželio mėnesį yra trečioji pagal mažumą Lietuvoje.
    http://www.vkekk.lt/Puslapiai/naujienos/2017-metai/2017-birzelis/komisija-pateikia-birzelio-menesio-silumos-kainu-statistika-lietuvoje.aspx

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (21)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų