-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sietyno gatvėje, buvusiame civilinės saugos pastate, pyška plaktukų dūžiai ir kvepia šviežiais dažais. Čia ruošiamasi ilgai lauktoms Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties įkurtuvėms.
Iki šiol pirmame aukšte dirbo tik Greitosios medicinos pagalbos stoties administracija. Į iškvietimus vykstančios budinčios brigados vis dar spaudžiasi Smėlynės g., Respublikinės Panevėžio ligoninės pašonėje. Pagalbos skambučius iš visos Panevėžio apskrities priimančią dispečerinę viename kabinete priglaudė Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, o greitosios garažai įsikūrę M. Tiškevičiaus g., Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme.
Šių metų pradžioje Panevėžio savivaldybei perdavus pagal panaudos sutartį beveik tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpas buvusiame civilinės saugos pastate, Sietyno gatvėje, Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui atsirado viltis dirbti visiems kartu vienoje vietoje.
Vis dėlto paskubinti įkurtuvių neleidžia prastoka gauto pastato būklė. Jam reikia remonto, kuris, naujakurių skaičiavimu, turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė R. ramoškienė teigė, kad jiems pagal panaudos sutartį suteikto pastato remontas bus labai sunki našta įstaigai.
Šią sumą Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stočiai reikės susirasti pačiai, nes nei miesto Savivaldybė, nei Vyriausybė padėti nesutinka. Pastaroji institucija šiais metais net neįtraukė Panevėžio paramedikų į valstybės investicijų rėmimo programą.
„Nežinome, kada visa įstaiga jau galėsime civilizuotai dirbti viename pastate Sietyno gatvėje, nes remontuojame iš savo lėšų. Šie darbai pradėti, rudenį į naujas patalpas ketiname perkelti dispečerinę“, – teigė Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
Pirmiausia, anot jos, planuojama atnaujinti pastato antrojo aukšto patalpas, paskui pirmojo ir ten perkelti budinčias brigadas.
Finansinė laukiančių įkurtuvių našta, pasak direktorės, įstaigai sunki. Tačiau dirbti išblaškyti mieste paramedikai ilgiau irgi nebenori.
„Vyriausybė mums aiškino, kad šiais metais neturi galimybių padėti. Buvome nukreipti pas Panevėžio savivaldybę, bet ši taip pat neturi mums pinigų. 200 tūkst. eurų – tikrai daug, juk nesame pelno siekianti organizacija. Bet esame pati svarbiausia įstaiga mieste, niekas neišgyventų be greitosios, tik, atrodo, to nenorima suprasti“, – nuogąstavo R. Ramoškienė.
Dabar budintys ekipažai, norėdami išvažiuoti iš kiemo, priversti stumdytis judrioje Smėlynės gatvėje. O ir pats greitosios pastatas jau seniai nebeatitinka per šešis dešimtmečius pasikeitusios tarnybos poreikių.
Sietyno gatvėje, pasak direktorės, paramedikams būtų patogiausia. Jų iš čia jau nebeveja ir vietos gyventojai, matantys po truputį atnaujinamą iki tol smarkiai apleistą pastatą ir jo aplinką.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Tomą Jukną labai nustebino ir net nuvylė Greitosios medicinos pagalbos stoties finansiniai lūkesčiai Savivaldybės atžvilgiu. Anot jo, miesto valdžia ir taip daug padarė dėl šios įstaigos, parūpindama jai patį pastatą Sietyno gatvėje.
Šis anksčiau priklausė Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai. Ji geranoriškai sutiko savo turtą perleisti miesto Savivaldybei, užuot perdavusi Turto bankui parduoti.
„Daug pastangų įdėjome, kad gautume tas patalpas, kurios galėjo būti parduotos. Pastatas vertingas, teko tartis su Turto banku bei su savininkais, kad atitektų Savivaldybei. Neteisinga sakyti, kad mes nepadedame“, – komentavo T. Jukna.
Miesto Savivaldybė Sietyno gatvės pastate savo reikmėms pasiliko 30 kv. m ploto patalpas. Dalyje jų dirba du civilinės saugos specialistai, dalį užima sena pastato slėptuvė. Todėl prašyti finansuoti pusę pastato remonto, kaip esą buvo pareikšta Savivaldybei, pasak T. Juknos, net nelogiška.
Iš miesto biudžeto, pavaduotojo teigimu, gali būti prisidėta nebent kartu remontuojant pastato stogą. Be to, esą pastatui atnaujinti Savivaldybė jau anksčiau buvo skyrusi lėšų ir jo būklė nebėra tokia apgailėtina.
„Mes visada teigiame, kad padėsime, jei Vyriausybė skirtų lėšų ir mums reikėtų prisidėti savo dalimi. Sveikatos apsaugos ministerija kuruoja šią sritį ir į ją pirmiausia reikėtų telkti dėmesį dėl pagalbos. Bet sakyti, kad šeši metrai po žeme esanti slėptuvė užima pusę pastato, todėl turime ir pusę remonto apmokėti, neteisinga. Mes tiek pinigų skirti negalime – yra daugybė kitų objektų mieste, kuriuose reikia atnaujinti infrastruktūrą“, – kalbėjo T. Jukna.
Savivaldybės administracija, anot jo, niekada nežadėjo greitajai padėti susiremontuoti. O jei jiems esą per sudėtinga rasti lėšų savo naujiems namams, pašnekovas pataria nepulti atnaujinti viso pastato vienu kartu – remontuoti jį po truputį.
