Asmeninio archyvo nuotr.

Naujaisiais – kiekvienam po savą angelą

Naujaisiais – kiekvienam po savą angelą

Tautodailininkas Rimantas Zinkevičius jau kelis dešimtmečius stebina mediniais stebuklais, tačiau šio meistro tikra vizitinė kortelė – jo drožti įstabūs angelai.

Dangiškos būtybės kūrėjo rankose gimsta iš paties įvairiausio medžio, dažnam lietuviui ne tik nematyto, bet ir negirdėto. O angelų kolekcijai pradžią davė kelionė į Australiją.

Iš Juodausių į Velžį

Tautodailininkas Rimantas Zinkevičius angelus drožia iš medžio – po ta pačia saule, tik skirtinguose kraštuose išaugusio, skirtingų spalvų, apimčių, stiprumų kamienus subrandinusio.

Meistro rankose atsidūrę lietuviško, australiško, portugališko, lenkiško, čilietiško, vengriško bei kitose šalyse augusio medžio gabalai virsta sparnuotais, išraiškingais angelais.

Daugiau nei dvidešimt tų dangiškųjų būtybių šiuo metu vieši Panevėžio rajono Velžio bibliotekoje ir kelia didžiulį lankytojų susidomėjimą.

„Mano angelai – geruoliai. Visi jie šiek tiek panašūs – draugiški, mieli, visiems linkintys gero, pasirengę saugoti kiekvieną.“

R. Zinkevičius

Net retai kada knygas keičiantieji nedrąsiai veria kultūros įstaigos duris ir bibliotekininkei Birutei Kronienei prisipažįsta: „Atėjau angelų pasižiūrėti.“

Svarbūs žmonėms šie personažai, gerbiami. Ypač dabar, kai vienus metus jau keičia kiti ir norisi, kad kuo daugiau blogio taip ir pasiliktų senuosiuose, o stebuklingas gerojo angelo sparnas naujaisiais visus kuo plačiau apglėbtų.

Senoje sodyboje

Bibliotekininkė B. Kronienė, tikra tautodailės žinovė, sako seniai atkreipusi dėmesį į R. Zinkevičiaus kūrybą.

Ne kartą pati buvo jo, vieno iš garsiausių Aukštaitijos krašto tautodailininkų, sodyboje Ukmergės rajone, Juodausių kaime. Toje tautodailininko močiutės gimtojoje sodyboje, aukštaitiškame senoviniame dviejų galų name įrengtos ne tik meistro dirbtuvės, bet ir muziejus.

Jame eksponuojami autoriaus per gyvenimą sukurti įvairiausi darbai – prakartėlės, rūpintojėliai, šventųjų skulptūros, pasakų veikėjai, fantazijos herojai ir, žinoma, angelai.

Net kelis kartus „Aukso vainiku“ karūnuotas meistras, kryždirbys, darbštus ir talentingas medžio drožėjas R. Zinkevičius dar ir Liongino Šepkos premijos laureatas, be to, jam suteiktas M. K. Čiurlionio fondo „Lietuvos šviesuolio“ vardas, yra pelnęs apdovanojimų už liaudies meno tradicijų puoselėjimą.

Senosios liaudies meno tradicijos šiam menininkui brangios ir svarbios.

Kiekvieną dieną dirbtuvėse drožinėjantis meistras, be daugybės kitų, monumentalių darbų, visada suranda laiko ir savo ypatingam pomėgiui – angelų drožimui.

R. Zinkevičiaus rankose atsidūrę lietuviško, australiško, portugališko, lenkiško, čilietiško, vengriško bei kitose šalyse augusio medžio gabalai virsta sparnuotais, išraiškingais angelais. Asmeninio archyvo nuotr.

Angelai – gėriui

„Mano angelai – geruoliai. Visi jie šiek tiek panašūs – draugiški, mieli, visiems linkintys gero, pasirengę saugoti kiekvieną“, – pasakoja R. Zinkevičius.

Angelai beveik vienodo dydžio, tačiau kiekvienas jų skirtingo svorio bei spalvos – tai lemia medžio ypatybės. Kiekvienas angelas tarsi vis kitam asmeniui skirtas, jo geruosius bruožus, savybes pabrėžiantis.

Ir tikrai – iš daugybės angelų kiekvienas, juos pamatęs, tuoj išsirenka savąjį: „Va tas tai man labiausiai patinka“, sakydamas.

Į tai atkreipė dėmesį ir pats meistras, tą pastebėjo ir B. Kronienė.

„Dažnas, parodoje apžiūrėjęs visus angelus, ilgiau stabteli prie kurio nors vieno, labiausiai patinkančio ir lūkesčius atitinkančio“, – sako bibliotekininkė, pati sau kaip mylimiausią išsirinkusi iš lietuviškos slyvos išdrožtą angelo figūrą.

Prie kiekvieno angelo etiketėse nurodoma, iš kokio medžio išdrožtas.

Kiekvienas R. Zinkevičiaus angelas stebina medžio pasirinkimų galimybe bei jų įvairove. Daugelyje pasaulio šalių lankęsis tautodailininkas visada parsiveža ir ten augančių medžių gabalų. Medienos iš kelionių parveža ir draugai.

Pas Australijoje gyvenančią dukrą apsilankęs R. Zinkevičius juokiasi namo parsivežęs tikrą lobį: egzotiškos balzaminės karpažolės, pieno medžio, kitokių mums egzotiškų medžių gabalėlių ir pradėjęs drožti iš jų angelus. Asmeninio archyvo nuotr.

Pradžia Australijoje

O pats pirmasis tautodailininko kolekcijos dalyvis, tolesnio darbo įkvėpėjas – iš australiško medžio išdrožtas angelas.

„Pati pradžia buvo po kelionės pas Australijoje gyvenančią dukrą. Iš ten, pabuvęs ne vienoje šiai valstybei priklausančioje saloje, parsivežiau egzotiškos balzaminės karpažolės, pieno medžio, kitokių mums egzotiškų medžių gabalėlių ir pradėjau drožti iš jų angelus“, – pasakoja tautodailininkas.

Taip po truputį iš įvairios medienos gimė garsioji angelų kolekcija. Kol kas joje vyrauja iš unikalių, pas mus neaugančių medžių išdrožti angelai.

Lietuviško medžio angelams tautodailininkas planuoja atskirą kolekciją – medžių įvairovė ir Lietuvoje stebinanti.

„Turiu nemažai lietuviško medžio angelų, bet atskiros kolekcijos dar nesukūriau“, – teigia R. Zinkevičius, neabejojantis, jog tokia kolekcija tikrai bus.

Kol savo eilės dar laukia iš Argentinos parvežti medžio gabalai bei Portugalijoje įsigyta apelsinmedžio ir mandarinmedžio mediena, ant meistro darbo stalo gimsta naujas, iš lietuviškos akacijos drožiamas angelas.

Iš daugybės angelų kiekvienas, juos pamatęs, tuoj išsirenka savąjį: „Va tas tai man labiausiai patinka“, sakydamas. G. Kartano nuotr.

Juodojo ąžuolo paslaptis

R. Zinkevičius pasakoja, jog darbas su medžiu, drožyba yra jo kasdienybė nuo ryto iki vakaro.

Tautodaile besidomintieji žino kelią į meistro dirbtuves Juodausių kaime.

Įdomus šio kaimo pavadinimas, kaip tautodailininkui aiškino jo dėdė, garsus Lietuvos kalbininkas, akademikas Zigmas Zinkevičius, beje, ir pats tame kaime gimęs, visai ne iš sąskambio „juodos ausys“ kilo.

Kaimo pavadinimas, atrodo, kadaise skambėjo kaip Juodžiausias, raidėms iškritus – Juodiausias, Juodausias.

Kodėl ši vietovė sieta su juodžiausia spalva, variantų gali būti daug ir netgi galima pritaikyti dažniausiai pasitaikančią išvadą – kildinimą iš asmenvardžio.

Tačiau galima įsivaizduoti ir kadaise čia ar netoliese ošusias juodųjų ąžuolų girias. Juk šioks toks to įrodymas yra – ir jis R. Zinkevičiaus sodyboje.

Tai juodojo ąžuolo kamienas, tautodailininko surastas per vieną turistinį žygį netoliese tekančios Šventosios dugne.

Daugybę medienos matęs, su ja dirbęs meistras pirmas atkreipė dėmesį į iš upės kyšančią juodą, dumbliną keistą medžio gabalą.

Su bičiulių pagalba daugiau kaip penkių metrų ilgio ir 80 centimetrų storio juodas rąstas šiaip taip išvilktas į krantą.

Medis pasirodė unikalus.

R. Zinkevičius pasakoja kreipęsis į Geologijos institutą ir, nuvežęs medžio gabalėlį, paprašė ištirti šitą radinį.

Paaiškėjo, jog šiam upėje aptiktam juodajam ąžuolui gali būti net keli tūkstančiai metų.

Ištrauktas iš vandens juodas medis buvo labai minkštas – meistras jį iš lėto džiovino tarp pjuvenų, mat per greitai išdžiūvusi mediena kaipmat suskilinėtų.

Iš kiek apdžiūvusio medžio jau ir keletas rūpintojėlių išdrožta – tokia kūryba, sako, ypatingai įkvepianti ir pakylėjanti.

Žinoma, iš šio nepaprasto radinio jau yra ir angelas gimęs.

Daugiau nei dvidešimt R. Zinkevičiaus drožtų dangiškųjų būtybių šiuo metu vieši Panevėžio rajono Velžio bibliotekoje ir kelia didžiulį lankytojų susidomėjimą. G. Kartano nuotr.

Nemontuotos kompozicijos

Talentingo tautodailininko darbų turi įsigijęs ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

Tai teminės skulptūrų kompozicijos.

Viena iš jų sukurta minint Lietuvos tūkstantmetį ir pavadinta „Didžiavyriai“, kita kompozicija skirta Lietuvos tremtiniams, prie Laptevo jūros išvežtiesiems.

Dar vienoje kompozicijoje labai įdomiai sukurtos šventųjų ir jų globotinių pasauliečių figūros.

Taip šalia šventojo Izidoriaus atsirado būrelis žemdirbių, greta šventojo Florijono – ugniagesiai ir kt.

R. Zinkevičiaus kompozicijos – iš vieno medžio gabalo, niekas jose nemontuojama.

Meistras pasakoja pirmiausia nusipiešiantis eskizą, kur kas maždaug turėtų būti. O paskui, kai paima medžio gabalą, viskas po truputį ir drožiama, dėliojama – taip gimsta kūriniai.

Didelių veiklos aukštumų pasiekęs tautodailininkas prisipažįsta gyvenime buvus ir dar vieno pomėgio – keramikos.

Nuo pat vaikystės jautęs kūrybinę trauką ir prie molio, ir prie medžio: „Lipdžiau molines ir drožinėjau medines figūrėles.“

Ir jau daugiau kaip 40 metų R. Zinkevičius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, surengęs ir dalyvavęs daugybėje parodų, mediniais stebuklais sužavėjęs tūkstančius žiūrovų.

Ne išimtis ir Velžio bibliotekoje išdėstyti angelai – sparnuotosios figūros vien savo buvimu primenančios, kad meilė, tikėjimas, viltis ir gėris yra svarbiausi dalykai kiekvieno mirtingojo gyvenime.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų