Naujai atgimstančiame parke – istorijos ir dabarties dermė

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2018.07.14 17:10

Jau šį rudenį seniausias miesto parkas sulauks sunkiosios technikos. Planuojama, kad per maždaug pusantrų metų panevėžiečių traukos vieta pasikeis neatpažįstamai. Tam iš įvairių Europos Sąjungos struktūrinių fondų numatyta per du milijonus eurų, o parke stūksančiai poeto Juozo Čerkeso- Besparnio sodybos ansamblio rekonstrukcijai ir plėtrai – dar apie 2,5 milijono eurų.

Istorijos pėdsakais

Pamatyti, kaip pasikeis Skaistakalnio parkas ir jo prieigos, praėjusią savaitę panevėžiečiai buvo pakviesti į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusį šio projekto pristatymą.

„Kurk Lietuvai“ atstovas Eugenijus Kaminskis, atlikęs tyrimą, kokį Skaistakalnio parką nori matyti panevėžiečiai ir kuo šis yra unikalus, pasakojo, kad tai pats seniausias miesto parkas, kuriame persipina keli istorijos ir kultūros klodai. Dar pagonybės laikais čia protėviai garbino žemės ir dangaus dievybes, degino aukurą. Iki šių dienų Nevėžio upėje išlikęs ypatingas pagoniškas akmuo, paženklintas duburiu. Pats parko pavadinimas tapatinamas su žodžiu „šventas“. Savo sakralinę prasmę parkas išlaikė ir krikščionybės laikais. Kitapus Skaistakalnio, ant Nevėžio skardžio iškilo ir pirmoji bažnyčia. Dar vėliau čia stovėjo valstybinis dvaras, kurio žemės dalį įsigijo visuomenės veikėjas ir poetas J. Čerkesas-Besparnis. Jo „Pragiedrulių“ vardą gavusioje sodyboje rinkosi šio krašto šviesuomenė. Ryškų įspaudą paliko ir sovietmečiu parke įkurtos karinio dalinio lėktuvų remonto dirbtuvės, kareivinės, garažai, sandėliai.

„Skaistakalnio parko atnaujinimo projekto rengėjų laukė nemenkas iššūkis, kaip šiuos skirtingus klodus atskleisti. Nebūtina kurti kažką naujo, galime išnaudoti tai, ką parkas jau turi. Istorija visuomet masino žmones, ypač jaunimą, todėl šį potencialą galime išnaudoti. Net ir sunkųjį paveldą, pavyzdžiui, karines slėptuves, parodyti kitoje šviesoje“, – sakė E. Kaminskis.

Atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad panevėžiečiai parke norėtų tiesiog jaukiai ir saugiai leisti laiką su vaikais ar augintiniais. Taip pat daug respondentų minėjo, kad traukos vieta yra Nevėžio pakrantės ir paplūdimiai. Be abejo, nuo seno Skaistakalnio parkas buvo pamėgta įvairių švenčių vieta. Tačiau šiuo metu parkas jau nebeatitinka visuomenės poreikių, todėl norint jį paversti patraukliu, būtinos investicijos.

„Parkas neturi tapti sintetiniu dariniu, nes žmonės itin vertina ramybę ir jaukumą. O viską jungiantis elementas yra nuostabi ir unikali šios vietos gamta“, – kalbėjo E. Kaminskis.

Ilgai laukti neteks

Senojo paveldo ir dabarties dermė ir yra tas kertinis akmuo, aplink kurį sukasi šio parko atnaujinimo projektai. Kaip pasakojo Panevėžio savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė, jau šį rudenį, jeigu neiškils nenumatytų kliūčių, turėtų prasidėti Skaistakalnio parko rekonstrukcijos darbai. Jiems numatyta skirti beveik 2 milijonus eurų. Už šias lėšas bus rekonstruotas tiltas per Nevėžį, kad neįgalieji, dviratininkai ar mamos su vežimėliais be rūpesčių galėtų pasiekti Skaistakalnio parką. Taip pat sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, estrada, apšvietimas, bus įrengta vaikų žaidimo bei sporto aikštelių, poilsio erdvių, sutvarkyta paplūdimio teritorija bei mažoji architektūra. Taip pat įrengtas stacionarus tualetas, kuris veiks visus metus. Planuojama, kad šie darbai turėtų būti baigti jau 2020 m. pavasarį.

Iš kito projekto tikimasi gauti 170 tūkst. eurų, už kuriuos bus galima sutvarkyti parko prieigas ir žaliąsias erdves už tvoros. Šį projektą dar galima koreguoti, tad laukiama ir gyventojų, visuomeninių organizacijų ar verslo pasiūlymų. Taip pat planuojama sutvarkyti žaliąsias erdves, kad čia būtų galima eksponuoti bet kokioms oro sąlygoms tinkamus menininkų darbus. Įdomu tai, kad turėtų atsirasti net oranžerija ar bendruomeniniai daržai. Jaukių vietų turėtų būti ir bendruomeninėms ar meninėms veikloms, įvairiems projektams plėtoti.

Atgims naujai

Visgi poeto J. Čerkeso-Besparnio sodybos rekonstrukcijos ir plėtros projektas bus didžiausias. Tam numatyta 2,5 milijono eurų. J. Čerkesas-Besparnis modernų, būdingą to meto architektūrai raudonų plytų dvarelį pasistatė 1920 m. Jo užveistas didelis sodas, medžių alėjos, moderni terasa ir romantiška aplinka traukė ne tik smalsuolius, bet ir to meto šviesuomenę. Tačiau sovietmečiu dvarelis nacionalizuotas ir čia apgyvendinus kariškių šeimas – pamažu sunyko. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos „Pragiedruliai“ taps nauju kultūros židiniu. Jau yra gautas leidimas paveldo objektą restauruoti. Senųjų dvaro nuotraukų likę nedaug, tačiau to pakanka, kad būtų atkurtas toks, koks ir buvo. Bus išsaugota ne tik pagrindinė dvaro sodyba, bet ir likusios ūkinio pastato dalys, senieji saugotini medžiai, augalai.

„Senoji sodyba įvairioms numatytoms erdvėms kiek per maža, tad buvo nuspręsta ją gerokai praplėsti, įrengiant modernų priestatą, kurio pagrindinė dalis bus po žeme. Norisi, kad naujasis pastatas nebūtų dominuojantis. Šio projekto koncepcija – sujungti seną su nauju“, – sakė L. Blažytė.

Senasis pastatas bus 160, o naujai statomas – apie 500 kvadratinių metrų, kurie būtų išsidėstę po žeme ir „išeitų“ prie Žagienio upelio į terasą. Naujasis statinys bus savotiška menininkų kalvė – čia veiks įvairios dirbtuvės, rezidentų erdvės, galerija, konferencijų salė bei daugybė erdvių bendruomeniniams ir edukaciniams projektams.

„Vienas svarbiausių menininkų tikslų bus įtraukti vietos bendruomenę, kad čia būtų organizuojamos įvairios veiklos, kurias būtų galima plėtoti ir buvusioje sodyboje, ir parke. Norime, kad vėl grįžtų tikroji šios vietos dvasia“, – teigė projektų vadovė.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba
• #Panevėžys
• #Skaistakalnio parkas