Vasarą uždaryta Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė durų pacientams veikiausiai nebepravers. Panevėžio rajono savivaldybė pacientų antplūdžio irgi nebesitiki.
Senstant visuomenei, slaugos paslaugų poreikis auga, tačiau Panevėžio rajone slaugos ligoninės tuštėja.
Vasarą uždaryta Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė durų pacientams veikiausiai nebepravers.
Panevėžio rajono savivaldybė pacientų antplūdžio nebesitiki, mat nuo šių metų spalio pradžios slaugos paslaugas galės gauti tik tie pacientai, kurie be kitų žmonių pagalbos nebepajėgūs išsiversti.
Kaip teigė Panevėžio rajono poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė, šių metų pavasarį buvo nuspręsta laikinai, iki rugsėjo pabaigos, uždaryti Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.
„Slaugos ligoninė nėra viešbutis, į ją priimami tik turintieji tam tikras diagnozes.“
A. Indriliūnaitė
Motyvuojama, kad tokį sprendimą teko priimti, kai iš penkiolikos lovų užimtos tebuvo dvi. Pacientai ir dirbęs personalas turėjo pasirinkti kitą artimiausią Panevėžio rajono slaugos įstaigą – Naujamiestyje arba Ramygaloje.
Įprastai rudenį pacientų skaičius slaugos ligoninėje išaugdavo. Buvo ir tokių metų, kai visų norinčiųjų sutalpinti nepavykdavo – rajono gyventojai eilėje laukdavo po kelis mėnesius. Tačiau, pasak A. Indriliūnaitės, dabar situacija visiškai pasikeitusi.
„Buvo nuspręsta Krekenavos slaugos ligoninės darbą laikinai stabdyti iki rugsėjo pabaigos, tačiau matome, kad dėl sumažėjusio pacientų srauto neracionalu atidaryti ligoninę, kai laisvų vietų yra kitose dviejose rajono slaugos įstaigose: Ramygaloje – 7, o Naujamiestyje – trys“, – teigė A. Indriliūnaitė.
Iš viso Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugomi 21, o Naujamiesčio – 22 pacientai. Vos kiek mažiau nei pusė jų už slaugymą moka iš savo kišenės.
„Jeigu yra poreikis, prašome – galima pacientą paguldyti kad ir tą pačią dieną“, – pabrėžė medikė.
Pasak A. Indriliūnaitės, jeigu prireiktų, Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę galima būtų nedelsiant atidaryti.
Tačiau abejojama, ar pacientų, kuriems būtų reikalinga stacionari slauga, gretos išaugs tiek, kiek ankstesniaisiais metais.
Mat nuo spalio 1-osios įsigaliojo naujas įstatymo aprašas – gerokai sutrumpintas sąrašas ligų, dėl kurių galima gauti stacionarinę slaugą.
Anot medikės, sąraše nebeliko tų ligų, su kuriomis anksčiau kreipdavosi gana daug pacientų. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, lėtinė galvos išemija bei kitos.
„Anksčiau būdavo laukiančiųjų eilė, dabar tikrai taip nebebus. Net ir norintieji guldyti slaugomus artimuosius ir mokėti visą kainą gali tik tuo atveju, jeigu šie atitinka visas indikacijas. Slaugos ligoninė nėra viešbutis, į ją priimami tik turintieji tam tikras diagnozes. Taip, kad norėčiau pasigydyti ir sumokėjęs pinigus pagulėti kelis mėnesius, dabar jau nebebus galima“, – teigė poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.
Jeigu žmogui reikalingos slaugos paslaugos, bet pagal savo turimas diagnozes ir ligas stacionarinė slauga jam nepriklauso, jis ar artimieji gali kreiptis dėl ambulatorinės slaugos.
Pasak A. Indriliūnaitės, nuo liepos Panevėžio rajone jau dirba mobilioji ambulatorinės slaugos specialistų komanda: bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas.
Mobilioji komanda, įvertinusi, kokio gydymo ir priežiūros reikia pacientui, šias paslaugas teikia jo namuose. Atvykstantys medikai ligoniui gali pastatyti lašinę, suleisti vaistų, sutvarstyti žaizdas, pragulas bei suteikti kitas sveikatos paslaugas. Kiekvieno paciento sveikatos būklė vertinama individualiai, todėl priklausomai nuo poreikio ambulatorines paslaugas galima gauti nuo vienos iki penkių dienų per savaitę.
„Kai kas įsivaizduoja, kad atvykusi mobili komanda kartu dar ir išvalys langus, išsiurbs kilimus. Taip tikrai nebus – teikiamos išimtinai tik sveikatos paslaugos. O jeigu žmogui reikalinga pagalba buityje, turi kreiptis į integralios pagalbos komandą, kuri rajone teikia socialines paslaugas“, – kalbėjo Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovė.
Anot A. Indriliūnaitės, mobiliosios komandos, teikiančios pagalbą pacientų namuose, Panevėžio rajone pradėjo dirbti tik nuo liepos, tačiau šių paslaugų poreikis auga.
Dabar jomis naudojasi apie 150 rajono gyventojų. Norint gauti šias paslaugas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Gaila, kad vis dar atsiranda artimųjų, kurie slaugytojų nenori įsileisti, nors tokios pagalbos poreikis tikrai yra“, – pastebi A. Indriliūnaitė.
Koks likimas laukia ištuštėjusio slaugos ligoninės pastato Krekenavoje, dar nenuspręsta. Po tuo pačiu stogu toliau lieka socialinės globos namai, daugelio tiesiog vadinami senelių namais.
Kaip sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis, konkrečių sprendimų, ką daryti su nebenaudojamomis ligoninės patalpomis, nėra priimta.
Net ir pasikeitus priėmimo į slaugos ligonines tvarkai, tokia įstaiga Panevėžio mieste neliko tuščia.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorės pareigas laikinai einančios Margaritos Janušonienės-Žilinskienės teigimu, jų įstaigoje tuščių lovų beveik nebūna. Tiesa, eilių nebeliko.
„Jeigu žmogus iš ligoninės pas mus siunčiamas toliau gydyti, jam visuomet yra vieta. Dirbame visu pajėgumu. Nors ligonių turime kiek mažiau nei ankstesniais metais, tačiau pastebime, kad atvykstantys pacientai gerokai sunkesnės būklės“, – teigė M. Janušonienė-Žilinskienė.
Komentarai
Pirmiau lauki ištisais mėnesiais konsultacijų,paskui nugydo ligoninėj ir įmeta į slaugą-keletas dienelių,-ir a.a.Ne gydymas,o marinimas dabartinė medicina
Siaubas! o žadėjo bent į slaugą orientuotis..pasirodo ir tos nebeliko!
Neįgalieji, gyvenantys su girtaujančiais šeimos nariais, bus palikti mirti nuo bado savo išmatose. Dirbau slaugoje 20 metų.
Kas tai padarė ,tegu pamasto ,juk jų laukia baisesnis likimas ,jūs žudote silpnus ,bet už jus ira stipresnis ,kuri visa blogį pašalins ir jūs tas blogis