Panevėžyje naują autobusų stotį planuojama statyti su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Dėl to sutarė miesto Savivaldybė ir stoties techninį projektą Aukštaitijos sostinei pasisiūliusi padovanoti privati įmonė „Baltisches Haus“. Ketvirtadienį abi pusės pasirašė paramos sutartį.
Skelbiama, jog priimdama paramą Savivaldybė sutaupė 123 tūkst. eurų. Miestas šių pinigų negaus – tokia suma įvertintas už privačias lėšas numatytas parengti naujos stoties techninis projektas. Jį rengs Rolando Paleko architektų studija.
Autobusų stotis būtų statoma Savanorių aikštėje, sklype tarp įvažos į dabartinę stotį ir alyvų skverelio. Jo vietoje numatyta įrengti peroną, o šalia – parką.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, į technines sąlygas įtrauktas ir pageidavimas po būsimąja autobusų stotimi suprojektuoti 67 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
„Rengdami projektuotojams techninę specifikaciją, vertinome visas ateityje galinčias kilti problemas. Kadangi aplinkinėse teritorijose sumažėjo automobilių stovėjimo vietų, jų nebeliko ir Laisvės aikštėje, ši problema tapo itin aktuali, o matant augančius transporto srautus tik dar aštrės“, – motyvavo T. Jukna.
Be to, anot jo, Statybos techniniame reglamente iki praėjusių metų pabaigos buvo įrašytas reikalavimas, jog statant naujas ar rekonstruojant senas autobusų stotis 1000-iui gyventojų turi būti įrengta ne mažiau nei viena automobilių stovėjimo vieta.
Nors ši sąlyga iš dokumento laikinai – nuo šių metų sausio iki kovo – išbraukta, pasak direktoriaus, jei ateityje ji vėl atsirastų, Panevėžio savivaldybei vienintelė išeitis taptų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.
„Pačiame sklype nėra galimybės suprojektuoti tiek stovėjimo vietų. Vėliau rekonstruoti naują infrastruktūrą ar šalia stoties įrengti aikštelę būtų kur kas sudėtingiau nei tą padaryti ją statant“, – teigė T. Jukna.
Statybos prasidėtų kitąmet
Techninio projekto rengėjams Savivaldybė yra pateikusi prieš kelis dešimtmečius atliktus šios vietos grunto geologinius tyrimus. Projektuotojai neįžvelgė problemų po numatytąja stotimi įrengti požeminę aikštelę. Visgi, pasak T. Juknos, svarstoma užsakyti ir papildomus geologinius tyrimus.
„Jei įrenginėjant aikštelę būtų rasti gruntiniai vandenys, dabartinės technologijos leidžia įrengti hidroizoliuojančius pagrindus, surinkti vandenį į šulinius ir pašalinti į nuotekų tinklus“, – išeitį mato Savivaldybės administracijos vadovas.
Anot jo, stoties ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas turėtų būti parengtas iki šių metų pabaigos. Po to bus kreipiamasi į Savivaldybės tarybą dėl leidimo skelbti rangos darbų pirkimą. Jei miesto politikai pritars, kad stotis būtų statoma pagal tokį projektą, kitų metų sausį–vasarį būtų skelbiamas konkursas rangovui parinkti ir, pasak T. Juknos, jau ateinančių metų gegužę galėtų startuoti stoties statybos.
„Taryba spręs, ar pagal tokį techninį projektą pirkti rangos darbus. Nemanau, kad gali būti prieštaraujama siūlymams, kurie logiški, pagrįsti ir būtini miestui. O visa kita yra tik politika“, – mano direktorius.
Privačios įmonės vadovas Audrius Masionis (kairėje) ir Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna pasirašė paramos sutartį dėl naujos autobusų stoties techninio projekto parengimo ir statybų priežiūros už verslininkų lėšas. I. Stulgaitės – Kriukienės nuotr.
Mato išeitį
Dabartinės autobusų stoties kaimynystėje stūksantį šiuo metu tuščią banko pastatą projektavęs panevėžietis architektas Valdas Klimavičius pamena, jog miesto centrinėje dalyje statybininkai visais laikais turėjo problemų dėl grunto. Mat kadaise šią vietą kirto Sirupio upelio vaga. Ne veltui šiuo vardu dabar pavadinta gatvė. Architekto teigimu, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po stotimi būtų bene tinkamiausia išeitis išvengti keblumų dėl pagrindo stabilumo.
Statant miesto centrą upeliukas kanalizuotas, bet, pasak V. Klimavičiaus, įvairios nuosėdos ir panašūs reiškiniai grunte liko. Kai statė sovietinį monstrą, vėliau virtusį dviem pastatais – prekybos centru ir banku, anot V. Klimavičiaus, sukalti net 14 metrų poliai.
„Tik tokiame gylyje gruntas yra geras. Ten bet ką statant reikia varyti polius į bent jau 12 metrų gylį. Taip kad toje vietoje įrengti požeminę aikštelę ne tik įmanoma, bet ir reikalinga. Ją iškasus būtų iš dalies išspręsta grunto problema, nes kažką statant jį vis tiek iš ten tektų pašalinti. Daug didesnė problema būtų tos aikštelės ten neįrengti“, – pabrėžė architektas.
Be to, anot V. Klimavičiaus, viso pasaulio miestai savo centrinėse dalyse įrengia požemines automobilių stovėjimo aikšteles.
„Jei Panevėžys dabar praleis progą, ateityje to tikrai nebepadarysime“, – mano architektas.
Pažeidimų nenustatė
Privačios įmonės Panevėžio savivaldybei pasiūlytoji parama – naujos autobusų stoties techninis projektas – sulaukė daug Panevėžio tarybos opozicijos kritikos.
Įtarusi verslo ir Savivaldybės slaptus susitarimus, opozicija balsavimą ignoravo ir kreipėsi į institucijas.
„Panevėžio miesto tarybos opozicija, būdama dalele ,,miesto, priėmusio dovaną“ iš galimai suinteresuoto verslo subjekto bei siekdama visiems laikams išsiaiškinti, ar tokios dovanos yra labiau pasaka, ar labiau korupcija, kreipėsi į svarbias valstybės institucijas, prašydama išaiškinimo“, – tuomet aiškino opozicijos atstovė Gema Umbrasienė.
Devyni opozicijos atstovai nusiuntė raštą Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai, Apygardos prokuratūrai bei Vyriausybės atstovui prašydami išaiškinti, ar ši parama miestui neprieštarauja įstatymams.
Teisėsaugos institucijos šį prašymą išnagrinėti patikėjo Vyriausybės atstovui. Šis Tarybos sprendime priimti tokią paramą nenustatė teisės aktų pažeidimų.
Motyvai – patraukli teritorija
„Baltisches haus“ rinkodaros projektų vadovės Raimondos Mailaitės teigimu, parama – naujos autobusų stoties techninis projektas ir pačios stoties statybų priežiūra – Savivaldybei suteikiama neatlygintinai ir jai perduodama su visomis nuosavybės teisėmis.
Pasak R. Mailaitės, suteikdama tokią paramą įmonė siekia, kad ne tik erdvė greta jai priklausančio prekybos centro būtų tinkamai sutvarkyta, bet ir pati stotis liktų centre.
„Jau daugiau nei pora dešimtmečių Panevėžyje vystome prekybinės paskirties objektus bei nuomojame patalpas vietos verslui. Taip pat esame ir sklypo bei prekybos centro, kuris yra šalia dabartinės autobusų stoties, savininkai. Mums rūpi, kad kaimynystėje esanti autobusų stoties teritorija išlaikytų savo vertę, būtų tvarkinga ir patraukli miestiečiams bei miesto svečiams, o pati stotis išliktų šioje vietoje. Autobusų stotį pagal dar 2015 metais Rolando Paleko parengtą viziją savo lėšomis ketinome pastatyti patys, tačiau dėl vietos politikų pasipriešinimo šių planų teko atsisakyti“, – komentavo R. Mailaitė.