P. Židonio nuotr.

Nauja realybė – tik su galimybių pasu

Nauja realybė – tik su galimybių pasu

Lietuvoje nuo pirmadienio prasidėjo nepasiskiepijusiųjų karantinas – be galimybių paso visiems atviros tik nedidelės maisto bei būtinųjų prekių parduotuvės, turinčios įėjimą iš lauko.

Visos kitos veiklos – tik pateikus galimybių pasą ir perėjus patikrą. Vieni naująja tvarka džiaugiasi, kiti neslepia pasipiktinimo, kad be galimybių paso prekybos centruose lieka užvertos net tokios įstaigos kaip paštas, vaistinės ar bankų padaliniai.

Pirmadienio popietę Panevėžyje prie „Maximos“ parduotuvės Klaipėdos gatvėje lauke būriavosi apie dvi dešimtys žmonių. Eilė gana greitai judėjo, mat prie durų galimybių pasus tikrino du darbuotojai. Nors apie tai, kad nuo rugsėjo 13-osios daugelyje prekybos ir paslaugų vietų reikės galimybių pasų, informacija skelbiama jau kelios savaitės, vis tiek atsirado tokių, kuriems parduotuvėje įrengto patikros posto pereiti nepavyko.

Į vaistinę skubėjęs panevėžietis Alfonsas pasakojo galimybių paso neturi, bet girdėjo, kad jį galima išsiimti vaistinėje. Šįkart į ją įeiti negalėjo – jam teko ieškoti vaistinės su atskiru įėjimu.

Galimybių pasą turiu, bet neturiu laiko stovėti eilėje. Dabar šilta, o jei pradės lyti, o kas bus žiemą? Negi dabar stovėsime eilėse, kad patektume į parduotuvę?“ – piktinosi ir panevėžietis Arūnas.

Kiti ramiai laukė, kol bus patikrinti jų dokumentai. Nemaža dalis atėjusiųjų buvo be kaukių – kur įleidžiama su galimybių pasais, kaukės lieka tik rekomenduojamos.

Jeigu valdžia taip nusprendė, vadinasi, ši priemonė reikalinga. Nuo pandemijos pradžios niekas neišrado efektyvios priemonės, kaip suvaldyti koronavirusą. Kad ir kaip būtų, tai geriau negu vėl visiems būti uždarytiems namuose“, – svarstė panevėžietis Ričardas Keršanskas.

Jam pritarė ir greitai judančioje eilėje prie patikros laukusi pensininkė Ramutė Malčiauskienė.

Prieš savaitę nuėjau į vaistinę – per penkias minutes nemokamai pasą gavau. Jokių problemų! Dabar laukiu trečio skiepo – būtinai skiepysiuos. Jei ir užsikrėsiu, gal lengviau sirgsiu“, – kalbėjo senjorė.

Durys neatsivėrė

Valdžia paskutinę minutę priėmė palengvinimą, kad dabar pasą 48-ioms valandoms nuo ėminio paėmimo momento bus galima gauti atlikus ne tik SARS-CoV-2 PGR, bet ir antigeno testo tyrimą. Tiesa, už testą teks susimokėti iš savo kišenės.

Vienoje miesto švietimo įstaigų dirbanti Nijolė, dėl tam tikrų sveikatos negalavimų nusprendusi nesiskiepyti, kad galėtų dirbti, privalo testuotis kas 7–10 dienų. Jai su šiuo testu galimybių pasas neišduodamas, bet pasidarius tokį patį, tik mokamą, durys atsivertų.

Kokia šių suvaržymų esmė – užkirsti kelią virusui ar taip priversti žmones skiepytis?” – klausia Nijolė.

Tikrins ištisą dieną

Asmenims, neturintiems galimybių paso, liko atviros nedidelės turgavietės ir parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, taip pat augalų, sėklų, trąšų prekyba. Šios parduotuvės privalo turėti atskirą įėjimą iš lauko, o jų prekybos plotas negali viršyti 1,5 tūkst. kv. metrų. Be galimybių paso galima patekti ir į degalines.

Kokiuose prekybos centruose panevėžiečiai įleidžiami tik su galimybių pasais, prekybos tinklai informuoja savo internetiniame puslapyje, trumposiomis žinutėmis ar prie parduotuvių.

Kaip teigė „Maximos“ tinklo Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, 58-iose parduotuvėse patikrą atliks jų pačių ir saugos bendrovių darbuotojai, 17-oje parduotuvių už patikrą atsakingi pastatų valdytojai. Galimybių pasai bus tikrinami visą parduotuvių darbo laiką. Planuojama, kad piko valandomis prie „Maximos“ parduotuvių dirbs po du darbuotojus, kurie tikrins visus dokumentus. Kilus klausimų dėl pateikto galimybių paso, šie darbuotojai turi teisę paprašyti pirkėjo kartu pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Stengsimės, kad patikra vyktų kuo sparčiau ir labai tikimės savo klientų supratingumo ir geranoriškumo, jei teks lukterėti eilėje“, – sakė E. Dapkienė.

Be galimybių paso panevėžiečiai nebus įleidžiami ir į bibliotekas. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka informuoja, kad nuo šio pirmadienio be šio dokumento lankytojai galės grąžinti ir pasiimti iš anksto užsakytas knygas išdavimo punktuose. Visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos tik turintiesiems galimybių pasus.

Be apribojimų – vienintelis skyrius

Kiek keblesnė situacija yra su paštais. Panevėžio centriniam paštui nuo rugsėjo 15-osios persikraustant į miesto centre esančio prekybos centro antrąjį aukštą, mieste liks tik vienas skyrius, turintis atskirą įėjimą – Rožyno mikrorajone. Neturintiesiems galimybių paso, prireikus pašto paslaugų, teks kulniuoti iki jo.

Lietuvos pašto atstovė spaudai Monika Pivoraitė teigė, kad yra būdų susitvarkyti būtinus reikalus ir be galimybių paso. Pensijas ir kitas išmokas gavėjo vardu bus galima atsiimti ir kitam asmeniui– tokiu atveju būtina pateikti įgaliojimą, kurį galima supaprastinta tvarka parengti Registrų centro interneto svetainėje. O norint atsiimti siuntinius ar laiškus, pakaks parodyti popierinį pranešimą ar trumpąją žinutę – tai nebūtinai turi atlikti pats siuntos gavėjas.

Geriau nei uždarytiems

Paskutinę minutę buvo pakoreguota ir klientų, neturinčių galimybių paso, aptarnavimo maitinimo įstaigose tvarka – nuo pirmadienio leidžiama prie lauko staliukų ar terasose aptarnauti ir asmenis be glimybių paso. Prie vieno lauko staliuko galės prisėsti maksimaliai 5 asmenys, arba vienos šeimos nariai. Tiesa, pasinaudoti viduje esančiu tualetu be galimybių paso irgi nebus leidžiama.

Panevėžio centre esančios picerijos „Pizza di Napoli“ vienas iš savininkų Aurimas Breivė mano, jog tokia tvarka yra geriau negu visai užsidaryti, kaip buvo per pirmąjį ir antrąjį karantiną. Visgi verslininkas neabejoja, kad dėl įvestų reikalavimų pajamos smuks ir tai bus rimtas iššūkis smulkiesiems verslams.

Pirmadienį nedirbame, tad tik vėliau matysime, kokia tikroji situacija. Manau, finansiškai tikrai nukentėsime. Nemaža dalis klientų šito paso neturi. Vadinasi, jie rinksis maistą išsinešti, vietoje jau nesėdės. Tai reiškia, kad tokiu atveju kavos ar kažkokio kito gėrimo neims“, – svarsto A. Breivė.

Lietuva ne išskirtinė

Galimybių pasas – ne naujiena Europoje. Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Simonas Šatūnas socialiniame tinkle paskelbė sąrašą šalių, kuriose įvesti panašūs dokumentai.

Daugiau nei 20–yje ES šalių galioja arba ES skaitmeniniai COVID sertifikatai arba nacionaliniai – žalieji, apsaugos, sveikatos, galimybių, sanitariniai pasai. Pasak S. Šatūno, pavadinimai skirtingi, bet tikslas vienas – apsaugoti savo šalies piliečius nuo naujos pandemijos bangos ir suteikti daugiau galimybių gyventi įprastą gyvenimą.

„Dirbant Briuselyje mums įprasta nuolat domėtis, kuo gyvena visos kitos 26 ES narės. Šįkart – apie Galimybių pasą. Jis galioja daugiau nei dvidešimtyje ES šalių narių. Apie „galimybių paso“ įvedimą svarsto ir liberalieji olandai ir pragmatiškieji suomiai. Pandemijos suvaldymas, užsikrėtimų prevencija, viruso plitimo mažinimas, vakcinacijos tempų spartinimas – visų ES valstybių-narių prioritetas. O ir ES skaitmeninis COVID-19 sertifikatas ir nacionaliniai – sveikatos, sanitariniai, žalieji, saugumo, galimybių ir kitokie pasai – yra apie mūsų visų saugumą“, – teigia S. Šatūnas.

Galerija

Komentarai

  • Kur Panevėžyje galima susimokėti už butą be paso?

  • Bet kažkaip įdomiai čia gaunasi: iki penktadienio (10 dienos) Rimi skelbė, kad priims visus, o pirmadienį jau stovėjo užtvaros. Kaži, parduotuvė didesnė nei 1500 kvadratinių metrų, ar tik kaimynystėje esanti Maxima XXX pasistengė apriboti konkurentę? Juk pačios Maximos, Klaipėdos g. 103 plotas nė kiek ne mažesnis nei Rimi, bet į ją gali laisvai visi įeiti. Kodėl???

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų