Asmeninio archyvo nuotraukos.

Nauja pradžia – po Maltos saule ir su žvaigžde šeimoje

Nauja pradžia – po Maltos saule ir su žvaigžde šeimoje

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Kai Lietuvoje nosis kandžioja šaltukas, panevėžiečiai Greta ir Karolis Vitoniai mėgaujasi šiluma nedidukėje Maltos saloje.

Čia, anot jų, lengva neįsisukti į rutiną, atostogų nuotaiką galima susikurti kasdien, o saulė šviečia vidutiniškai tris šimtus dienų per metus. Visgi yra dalykų, prie kurių porai sunku priprasti net ir šiame, atrodytų, rojaus kampelyje.

Žvaigždė nuo pirmųjų gyvenimo minučių

Panevėžiečiai Greta ir Karolis Vitoniai kartu jau daugiau nei dešimtmetį, o prieš bemaž devynis mėnesius jų šeimą papildė sūnus, jau pirmosiomis gyvenimo minutėmis tapęs tikra žvaigžde.

G. ir K. Vitoniai bendradarbiaudami su žinomu dainininku Vidu Bareikiu naujausios jo dainos „Nauja pradžia“ vaizdo klipe įamžino jautrią šeimos gyvenimo kelionę – sūnaus laukimą ir gimimą.

Greta sako, jog jiedu su vyru mėgsta filmuoti šeimos atostogas, šventes ar tiesiog ypatingas akimirkas. Praėjus keleriems metams, kai užplūsta nostalgija, smagu grįžti prie užfiksuotų prisiminimų ir juos dar kartą išgyventi.

„Kai sužinojome, kad sulauksime šeimos pagausėjimo, iškart buvo aišku: ypatingoji diena bus filmuojama. O išgirdę naują V. Bareikio dainą iškart supratome, kad ją norėsime panaudoti sūnaus gimimo vaizdo medžiagoje“, – pasakoja G. Vitonė.

Pietietiškas gyvenimo būdas spėjo paveikti ir Vitonių kasdienybę. Pora pasakoja išmokusi nesijaudinti dėl nereikšmingų smulkmenų, neskubėti ir mėgautis saulėtu gyvenimu. Asmeninio archyvo nuotrauka

Sukūrė šeimos metraštį

Garsaus atlikėjo V. Bareikio muzika Vitonių šeimoje skambėdavo dar 2015 metais, kai jiedu porai metų buvo grįžę gyventi į Lietuvą.

K. Vitonis yra videografas. Nors dabar pagrindinė jo veikla Maltoje, kartais Karolis dirba ir su lietuvių projektais.

„Vidas, prieš išleisdamas naująjį albumą, juo pasidalino su mano vyru, tikėdamasis, kad pavyks kartu sukurti kokį nors vaizdo klipą dainai“, – pasakoja G. Vitonė.

Nedrąsiai užsiminus V. Bareikiui, kad šeima norėtų atžalos gimimą nufilmuoti muzikiniam fonui pasirinkę jo dainą, populiarus atlikėjas ne tik sutiko, bet ir sutarė iš to padaryti vaizdo klipą. Šiandien kiekvienas gali išvysti Vitonių laukimą ir sūnelio atėjimą skambant simboliškai dainai „Nauja pradžia“.

Vitoniams tai nėra tiesiog muzikinis klipas.

„Mums tai svarbiausio gyvenimo įvykio įamžinimas, šeimos metraštis. Daina puikiai iliustruoja naują pradžią, naują etapą“, – sako Greta.

Kaip visoms jaunoms šeimoms, taip ir Vitoniams mažylio gimimas apvertė kasdienybę aukštyn kojomis, privertė kitomis akimis pažiūrėti į gyvenimą.

Jauna mama džiaugiasi, jog mažoji vaizdo klipo žvaigždė auga puikiai, yra smalsus ir sveikas.

„Laikas bėga taip greitai. Sūnui jau daugiau nei devyni mėnesiai, o, rodos, ką tik sūpavome rankose naujagimį!“ – negali patikėti Greta.

Gyvenimas saloje

Jau daugiau nei penkerius metus Greta ir Karolis mėgaujasi saulėtu gyvenimu tarp Tuniso ir Sicilijos esančioje, žemėlapyje vos įžiūrimoje, tačiau labai gyvoje ir didingoje Maltoje.

Panevėžiečiai emigracijos kelią pradėjo vos baigę mokyklą. Keitė šalis, kol galiausiai likimas atvedė į Viduržemio jūros perlu vadinamą Maltą.

„Pasirinkome šią mažytę salą dėl kelių priežasčių – oficialios anglų kalbos, ekonominės situacijos, saugumo ir, žinoma, saulėto oro bent tris šimtus dienų per metus“, – šypteli G. Vitonė.

Didelės įtakos tokiam pasirinkimui turėjo ir faktas, kad Malta – Europos Sąjungos šalis, todėl nereikėjo rūpintis jokiais leidimais gyventi ir dirbti saloje.

Prieš tai Vitoniai gyveno Anglijoje, vėliau teko šiek tiek padirbėti Norvegijoje. Anot Gretos, gyvenimas šiose tarp lietuvių itin populiariose emigracijos šalyse ir Maltoje labai skiriasi.

„Į salą mažai kas atvyksta užsidirbti pinigų tam, kad vėliau grįžtų į Lietuvą. Žmonės čia važiuoja mėgautis saule, jūra ir Viduržemio jūros virtuvės stebuklais“, – pastebi G. Vitonė.

Dėl itin karšto klimato sala atgyja tik nusileidus saulei. Dėl to čia itin aktyvus naktinis gyvenimas.

Galerija

Atostogų režimu

G. Vitonė svarsto, kad idėja apsigyventi Maltoje buvo labiau akimirkos sprendimas. Kai į ją atvyko, abiem tai buvo pirmas apsilankymas šioje saloje.

Tačiau prieš kelionę daug domėjosi šalimi, skaitė įvairius atsiliepimus. Daug naudingos informacijos suteikė Maltoje jau kurį laiką gyvenusi buvusi kolegė. Ji ir padėjo sutuoktiniams pirmosiomis dienomis apsiprasti naujoje šalyje, surado, kur apsistoti.

Visgi Greta prisipažįsta niekada nesvajojusi gyventi tokioje šalyje.

Viskas pasikeitė 2016-ųjų žiemą, kai sutikti šventes jiedu su Karoliu nuvyko į Australiją.

„Mus itin sužavėjo vietinis gyvenimo būdas, gyvenimas šalia paplūdimių ir saulė ištisus metus. Žinojome, kad Australijoje gyventi nenorime, todėl pradėjome ieškoti kažko panašaus Europoje. Taip radome Maltą“, – šypteli Greta.

Šeima jau įprato gyventi atostogų režimu.

„Būtų tikrai keista kasdien nematyti jūros bei palmių“, – sako G. Vitonė.

Glumino nepunktualūs vietiniai

Greta neslepia: atvykus į Maltą pirmasis įspūdis nebuvo pats geriausias. Šios salos miesteliai gerokai skyrėsi nuo kitų Europos šalių.

„Apsidairius atrodo, kad staiga atsidūrei Artimuosiuose Rytuose – kažkur tarp Izraelio ir Irano. Tačiau patyrinėjusi salos įspūdingiausias vietas, apsilankiusi sostinėje, supratau, kodėl Malta vadinama muziejumi po atviru dangumi. O kur dar paplūdimiai!“ – džiaugiasi panevėžietė.

O ir maltietiško gyvenimo pradžia, anot G. Vitonės, nepasirodė labai lengva – reikėjo pasistengti ir sunkiai dirbti.

„Vienas seniausių miestelių, Birgu, vieną naktį per metus užgesina visas šviesas ir apsišviečia tik žvakėmis. Jų būna apie 20 tūkst., o vaizdas tikrai pasakiškas!“

G. Vitonė

Tikriausiai sunkiausia atvykėliams buvo susitaikyti su pietiečių nepunktualumu ir nuolatiniu vėlavimu.

„Laikui bėgant su tuo apsipratome ir dabar patys pastebime, kad esame labiau atsipalaidavę, susigyvenę su vietine kultūra. Čia viskas vyksta lėčiau, rodos, mažiau streso, daugiau mėgavimosi tiesiog šia diena“, – pasakoja Greta.

Miestą nušviečia žvakės

Anot G. Vitonės, nors sala itin mažytė, vos 20 km ilgio ir 40 km skersmens, tačiau turi stebėtinai daug lankytinų vietų, įspūdingų gamtos reginių. Maltą ji visada rekomenduoja aplankyti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tada oro temperatūra būna šiek tiek nukritusi, apie 28–30 laipsnių, o jūra – labai šilta ir viliojanti.

„Maždaug spalio pradžioje vyksta vienas įspūdingiausių renginių per metus. Vienas seniausių miestelių, Birgu, vieną naktį per metus užgesina visas šviesas ir apsišviečia tik žvakėmis. Jų būna apie 20 tūkst., o vaizdas tikrai pasakiškas! Jautiesi lyg senovėje vaikščiotum itin siauromis ir žvakių apšviestomis gatvelėmis“, – pasakoja Greta.

Pažinti ir dalintis

Kad ir kaip mylėtų Maltos salą, bet apie vietinius atsiliepti vien gražiais žodžiais, pripažįsta Greta, būtų sunku.

„Sutikau be galo daug šiltų, sąžiningų ir draugiškų maltiečių, tačiau verta paminėti, kad vietiniai visgi turi daug „mažos šalies“ ypatybių. Ir tai visiškai suprantama bei pateisinama – 20 proc. šalies gyventojų sudaro užsieniečiai ir šis skaičius kasmet auga “, – skaičiuoja G. Vitonė.

Maltiečiai, anot jos, daro viską, kad išlaikytų savo identitetą, bando tęsti savąsias tradicijas ir tarpusavyje užsispyrusiai vis dar kalba maltietiškai.

Ši kalba kilusi iš arabų kalbos dialekto, nors abėcėlė suformuota lotynų abėcėlės pagrindu.

Dauguma į salą atvykusių užsieniečių dirba aptarnavimo arba internetinių lošimų kompanijose. Pastaroji sritis Maltoje itin populiari – dėl palankios mokesčių sistemos daugybė didžiausių pasaulio internetinių lošimų įmonių įkūrę biurus Maltoje.

„Dauguma užsieniečių siekia įsidarbinti vienoje tokių įmonių, nes jose darbo sąlygos geresnės, o dirbdamas užsieniečių apsuptyje jautiesi geriau nei maltietiškoje kompanijoje“, – teigia Greta.

Ji pati dirba braziliškoje įmonėje, kur visi darbuotojai iš Pietų Amerikos, Portugalijos ar Filipinų.

G. Vitonei labai smagu nuolat pažinti skirtingas kultūras, o su kolegomis dalytis savąja.

Galerija

Patriotiškumo genas

Kad ir kaip keturis metų laikus išgyvenanti Lietuva skirtųsi nuo saulės kasdien bučiuojamos Maltos, G. Vitonė pastebi tarp šių šalių ir panašumų.

Vienas ryškiausių – meilė savo tautai.

Malta, kaip ir Lietuva, dėl savo geografinės padėties buvo daugybę kartų okupuota. „Nepriklausomybę ji atgavo tik 1964 metais, todėl kaip ir Lietuvoje čia jaučiamos to pasekmės. Okupaciją išgyvenę salos gyventojai yra itin patriotiški bei vieningi“, – pastebi panevėžietė.

Šiukšlių dėžės nepažįsta

Pietietiškas gyvenimo būdas tikrai spėjo paveikti ir Vitonių kasdienybę.

Pora pasakoja išmokusi nesijaudinti dėl nereikšmingų smulkmenų, neskubėti ir mėgautis saulėtu gyvenimu.

Visgi Greta svarsto niekada negalėsianti priprasti prie taršos.

Tiek oro tarša dėl nuolat vykstančių statybos darbų bei Sacharos dykumos įtakos, tiek šiukšlių rūšiavimo sistemos bei sąmoningumo stoka panevėžiečiams nepraslysta pro akis.

„Vietiniai nepratę paieškoti šiukšlių dėžės. Baigę gėrimo buteliuką, jį tiesiog palieka ant kokios nors palangės. Dažnai matome pro automobilio langą išmetamas šiukšles. Prie to priprasti tiesiog neįmanoma!“ – stebisi Greta.

Nuo 2022-ųjų lapkričio Maltoje pradėjo veikti taros surinkimo sistema kaip Lietuvoje.

G. Vitonė nekantrauja pamatyti, kokią įtaką tai turės salos aplinkai.

Neatitrūkti nuo šaknų

Nors didžiąsias metų šventes Vitonių šeima jau ne vienerius metus pasitinka toli nuo Lietuvos, lietuviškas tradicijas jie išsaugojo.

Panevėžiečiams itin svarbu išlaikyti savo lietuvišką identitetą.

Anot G. Vitonės, šventinės tradicijos Maltoje gana panašios kaip ir Lietuvoje. Čia irgi švenčiamos Velykos, Kūčios, Kalėdos.

„Mums neteko sutikti didžiųjų metų švenčių maltietiškoje šeimoje, mes puoselėjam savąsias tradicijas“, – sako Greta.

Neatitrūkti nuo lietuviškųjų šaknų padeda ir dažnai namuose žiūrimos lietuviškos žinios.

„Domimės, kas vyksta Lietuvoje, dalyvaujame rinkimuose ir, žinoma, niekada nepraleidžiame Lietuvos krepšinio rinktinės varžybų“, – šypsosi G. Vitonė.

Pažino kitokį Panevėžį

Šią vasarą Greta ir Karolis su sūneliu viešėjo gimtajame Panevėžyje. Ir sako pamatę jį visai kitomis akimis.

„Panevėžys toks žalias, toks draugiškas šeimoms ir toks atsinaujinęs! Netgi svarstėme, kad gal jau laikas namo?“ – šypsosi G. Vitonė.

Mintis apie grįžimą namo, žinoma, kursto ir artimųjų ilgesys.

„Norėčiau perduoti linkėjimus mylimiems seneliams, nes jie ištikimi ilgamečiai jūsų laikraščio skaitytojai. Esu įsitikinusi, kad šį straipsnį jie skaitys vieni pirmųjų“, – juokiasi Greta.

Maltoje Vitoniams labai trūksta ir širdžiai artimos, iki sielos gelmių pažįstamos gamtos.

„Jokie Viduržemio jūros paplūdimiai negali pakeisti mūsų lietuviškos žalumos, ežerų ir upių. Čia to be galo trūksta“, – tikina pora.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų