„SEKUNDĖS“ nuotr.

Naują derlių gali pasitikti dar pilnais aruodais

Naują derlių gali pasitikti dar pilnais aruodais

Ūkininkams plušant laukuose ir net jau laukiant pirmojo šviežio derliaus, jų sandėliuose ir saugyklose vis dar tebekūpso dėl karantino apribojimų užsilikusių daržovių kalnai.

Juos planuojama paleisti per kaminą ar tiesiog užarti, nes išvežti labdarai, anot augintojų, pareikalautų dar papildomų išlaidų.

Pasiilgo mokyklų ir darželių

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorės Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovės Danguolės Kuzmienės žiniomis, šio krašto daržovių augintojų aruoduose dar yra likusių burokėlių, morkų, svogūnų, o daugiausia – antrąja lietuvių duona laikomų bulvių.

„Blogiausia, kad per karantiną nedirbo ugdymo įstaigos – daug ūkininkų su jomis turėjo sutartis, bet negalėjo jų vykdyti, todėl produkcija liko nerealizuota. Dar šiek tiek juda nebent prekyba svogūnais. Situacija prasta, bet nėra tragiška“, – sako D. Kuzmienė.

Ūkininkams vilčių teikia po truputį atsigaunančios kavinės – joms bandoma parduoti nors dalį užsilikusio pernykščio derliaus.

„Reikia pasidžiaugti, kad Panevėžio rajone nėra itin daug ir daržininkų, kaip augalininkų“, – pripažįsta D. Kuzmienė.

Pasmerktos nurašyti

Panevėžio krašto ūkininkų atstovės teigimu, nė vienas daržovių augintojas kol kas nepasakė vežantis išmesti derlių. Nors pamažu pernykštės daržovės vis dar realizuojamos, D. Kuzmienė neatmeta, kad dalį jų teks ir nurašyti.

„Šiemet visiems daugiausia liko bulvių. Visa blogybė ir yra, kad karantinas prasidėjo gruodį, kai būna pats bulvių pirkimo žiemai bumas“, – sako D. Kuzmienė.

Anot jos, kuo ilgiau daržovės guli, tuo jų kokybė prastėja. Daržininkų viltis parduoti derlių žlugdo ir tai, kad iš šiltų kraštų jau vežamos ir šviežios daržovės.

Pasak D. Kuzmienės, ūkininkai vis dar ieško būdų kaip realizuoti produkciją. Dalį jos veža ir labdaros organizacijoms. Visgi toks būdas reikalauja papildomų transportavimo išlaidų.

„Tai geras darbas užsidirbant karmos taškų anam pasauliui“, – juokauja ūkininkų atstovė.

Pavasario sulaukę su pilnais aruodais, Panevėžio rajono ūkininkai nenusiteikę mažinti daržovių plotų, nebent auginti įvairesnes.

„Daržininkas neapsės daržų grūdais“, – sako D. Kuzmienė.

Labdara per brangu

Upytės krašto ūkininkė Milda Mikelionienė augina apie 60 hektarų daržovių. Pekininius kopūstus ji išpardavė per prekybos centrus. Daržininkė dar tikisi parduoti ir bulves. Tačiau dalis svogūnų, burokėlių taip ir liks nerealizuoti.

„Kai paprašo, labdarai nuvežame, bet patys nesiūlome, nes nesame tokie turtingi – kainuoja daržovių išrūšiavimas, nuvežimas. Niekas juk neatvažiuos pasiimti iš namų. Paprasčiau sukompostuoti ir trąšų mažiau reikės“, – sako M. Mikelionienė.

Ūkininkai skaičiuoja nuostolius dėl karantino – taip ir nepardavę dabar bepradedančių pūti daržovių: bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Ūkininkai skaičiuoja nuostolius dėl karantino – taip ir nepardavę dabar bepradedančių pūti
daržovių: bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Anksčiau sunkumų, kur realizuoti produkciją, ūkininkei nekildavo, tačiau per pandemiją užsidarius maitinimo įstaigoms, didmeninė prekyba daržovėmis krito, o turgus stambiam ūkiui ne išeitis – dešimčių tonų ten nerealizuosi.

„Baigsis karantinas, gyvenimas grįš į savo vėžes. Nemanau, kad vaikai ketverius–penkerius metus nuotoliniu būdu mokysis“, – tikisi M. Mikelionienė.

Nukentėjo smulkiausieji

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, ūkininkai, sudarę sutartis su valgyklomis, vaikų darželiais, dažniausiai yra smulkesni ir neturi saugyklų, kuriose būtų galima iki vėlyvo pavasario produkciją išlaikyti tinkamą. Tie, kurie turi dideles ir geras saugyklas, prisitaikė prie COVID-19 ir kiek galima daugiau produkcijos eksportavo. Tokie stambūs augintojai pernykščio derliaus beveik nebeturi.

„Kokybiškų daržovių nebeliko, o produkcija, kuri likusi, yra nebekokybiška“, – sako Z. Cironkienė.

Jos teigimu, jeigu daržovės netinkamos prekybai, netinka ir labdarai. Tokios atsiduria biofabrikuose, pašarams gyvulininkystės ūkiuose.

Kai antrus metus gyvenama neapibrėžtomis sąlygomis, pasak asociacijos direktorės, keisti vieną produkciją kita, galbūt paklausesne, irgi sudėtinga. Vadinamųjų nišinių daržovių poreikis mažas, joms reikia ir specializuotų saugyklų, ūkininkui tai reikštų papildomas investicijas. Net ir bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų, pasak Z. Cironkienės, kartu saugykloje nepalaikysi – jiems reikia atskirų kamerų su skirtingu temperatūros režimu.

„Kai paprašo, labdarai nuvežame, bet patys nesiūlome, nes nesame tokie turtingi – kainuoja daržovių išrūšiavimas, jų nuvežimas.“

M. Mikelionienė

Priimtų ir nestandartines

Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė sako esantys dėkingi už kiekvieną daržovių kilogramą, tik kad jų retokai pasiūloma. Kasdien kelias dešimtis socialiai remtinųjų pamaitinanti agentūra pati prašo ir ieško tokios labdaros.

Pasak I. Zabulionytės, yra keli ūkininkai, kurie paprašyti neatsisako, atveža po keletą maišų įvairių daržovių. Pati įstaiga neturi patalpų laikyti daug daržovių – jas sandėliuoja garaže. Jame supiltos atsargos jau baigia išsekti ir I. Zabulionytė vėl turi kreiptis į ūkininkus su ištiesta ranka. Anot jos, net ir neišvaizdžiai atrodančios, kokybės standartų neatitinkančios daržovės tinkamos maistui ir labdaros valgykla tokių visada laukia.

Vadovė svarsto, kad kartais ūkininkai nueina lengvesniu keliu – tiesiog užaria nenupirktas daržoves, užuot jas dovanoję. Pasak I. Zabulionytės, tokią labdarą jos agentūra netgi pati pasirūpintų parsivežti.

Panevėžio labdaros valgykla „Betliejus“ taip pat sulaukia geradarių. Šv. Juozapo globos namų vadovas Patrikas Skrudupis sako, kad pernai ūkininkai ir privatūs aukotojai pristatė daugiau nei pusantro šimto kilogramų burokėlių, kopūstų, morkų, daugiau nei 60 kilogramų svogūnų, 260 kilogramų obuolių.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų