-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„NATO vadovybėje jau viešai komunikuojamas besikeičiantis požiūris į Baltijos šalių saugumą. Pereinama nuo to, kas vadinama atgrasymo strategija, į gynybos strategiją. Šiuo metu derinami planai, kaip konkrečiai tai turėtų būti. Taip pat jau ir Lietuvos institucijos teikia realius pasiūlymus, kur gynybos poreikis yra pats didžiausias“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje sekmadienį sakė G. Landsbergis.
Pasak ministro, pasikeitusi strategija iš esmės reiškia, kad Aljanso pajėgos gali kur kas greičiau sureaguoti į bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.
„Esminis vertinimo pokytis yra, kad iki dabar mes vertinome, kad Lietuvai užtenka atgrasymo strategijos. Kitaip tariant, joks agresyvus tarptautinis veikėjas nemėgins kokiu nors būdu patikrinti NATO vienybės dėl to, kad supranta, jog atsakas tikrai bus ir 5 straipsnis galioja“, – aiškino jis.
„Dabar mes strategiškai pereiname nuo atgrasymo į gynybos stadiją. Tai reiškia, laikas atsakui yra trumpinamas. Jeigu dabar kas nors pabandytų patikrinti NATO atsaką, tai tas atsakas būtų labai greitas ir labai aiškus“, – pažymėjo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybė pritarė projektui, kuriuo numatoma skirti 40,43 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi pinigai iš skolintų lėšų skiriami NATO sąjungininkams Lietuvoje dislokuoti papildomas karines pajėgas.
Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.
