P. Židonio nuotr.

Muzikinio teatro naujas sezonas: ribas plečianti įvairovė

Muzikinio teatro naujas sezonas: ribas plečianti įvairovė

Panevėžio muzikinis teatras naująjį sezoną pradėjo ypatingu įvykiu, pastatymu, kokio dar nėra buvę ne tik jo scenoje, bet turbūt ir niekur kitur pasaulyje – „Karmen“ baleto spektakliu, kuriame šokėjų paliekamą įspūdį dar labiau sustiprino lyg dar vienas veikėjas į veiksmą įsipinančios hologramos vaizdo projekcijos.

Teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė intriguoja: šiame sezone žiūrovų laukia ne vienas toks netikėtumas.

Pasak K. Nekrošiūtės, Muzikinio teatro 2022–2023 m. sezoną tiksliausiai apibūdinantys žodžiai – bendradarbiavimas ir įvairovė. P. Židonio nuotr.

Ar toks startas sufleruoja, kad teatras, kurio vizitine kortele lig šiol buvo operetės, išeina iš savo įprastų rėmų ir jo lankytojų laukia naujos patirtys? Kokia šiųmetė Muzikinio teatro koncepcija?

Muzikinio teatro 2022–2023 m. sezoną tiksliausiai apibūdinantys žodžiai – bendradarbiavimas ir įvairovė.

Išties ryškiausias jo akcentas – operetėmis garsėjančiam teatrui kiek neįprasta premjera, kurią ruošėme bendradarbiaudami su Baltijos baleto teatru ir jo įkūrėja režisiere-choreografe Marija Simona Šimulynaite.

Šių metų pradžioje ieškojome temos, kūrinio ir formos, kuri galėtų būti įtaigus kvietimas žiūrovui pažinti ir ne taip dažnai Panevėžyje regimą žanrą – baletą.

Taip gimė idėja publikai pristatyti nemirtingąją Karmen istoriją. Muzikinio teatro scenoje ji atgimė unikaliu formatu: spektaklis buvo kuriamas keturiems šokėjams ir hologramai. Tai nėra šiam teatrui įprastas spektaklis, tačiau labai tikiuosi, kad atras savo auditoriją.

Kokius pastatymus šiame sezone suplanavęs Muzikinis teatras? Ar matysime ir daugiau bendrų projektų su partneriais?

Po trejų metų atsinaujinę sugrįžta žiūrovų mylimi Nerijaus Petroko režisuoti spektakliai „Muzikos garsai“ ir „Linksmoji našlė“, pavasarį matysime jauniesiems teatro bičiuliams skirtą Giedriaus Svilainio „Natukai iš muzikėnų šalies“ pastatymą, kuriame dalyvaus ir Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai.

Ne mažiau svarbi ir mūsų kolektyvų, o jų turime net keturis, kūrybinė veikla. Šalia jų tikimės matyti ir iš Panevėžio kilusius menininkus, ir jaunuosius Lietuvos talentus. Sezoną palydėsime festivaliu „Už muziką ir vaikystę“, kuriame kartu su teatro orkestru ir Panevėžio styginių kvartetu pavasario pradžioje pasirodys Lietuvos muzikos ir meno mokyklų moksleiviai, solistė Asta Krikščiūnaitė, valstybiniai choras „Vilnius“ ir „Polifonija“.

Žvelgiant arčiau – jau kitą savaitę Martyno Bražo vadovaujamas pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“ ir teatro choras rengia koncertą su Lietuvos ir Ukrainos solistais. Taip bus įprasminta pavasarį karo pradžioje prasidėjusi bendrystė su Panevėžio miesto partnerio Vinycios teatru.

Šio mėnesio pabaigoje minėsime unikalaus reiškinio – dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčiančio teatro kolektyvo – Panevėžio styginių kvarteto jubiliejų, o lapkritį Panevėžyje gaivinsime nostalgišką džiazo muzikos tradiciją: kviesime į festivalį „Panevėžys JAZZ“, rengiamą mūsų muzikanto Arūno Viduolio iniciatyva. Festivalyje debiutuos ir A. Viduolio vadovaujamas PAN BIG BAND kolektyvas.

Gruodį pasitiksime kartu su Juozo Miltinio dramos teatru. Mūsų orkestras dalyvauja šio teatro meno vadovo Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Atskala“ pastatyme, kuriam muziką kuria jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Pranulis.

Metus baigsime šventiškai – pristatysime programą su grupe „El Fuego“, po šv. Kalėdų laukia nauja Lino Rupšlaukio kantatos „Šviesa ir šešėliai“ premjera, o Naujųjų metų vakarą pakviesime į šventišką J. Štrauso muzikos puotą.

Pandemijai paralyžiavus kultūros įstaigų veiklą prognozuota, kad joms susigrąžinti žiūrovą gali būti be galo sudėtinga. Ar Muzikinio teatro žiūrovų srautas jau sugrįžo į priešpandeminį lygį?

Rezultatus kol kas vertiname atsargiai, tačiau pilnėjančios salės tikrai džiugina. Visgi turime daug nuveikti, kad pritrauktume ir naują, teatro dar neatradusį žiūrovą. Ruošiame naujų edukacinių programų moksleiviams, didiname repertuaro įvairovę ir stengiamės, kad apie mus sužinotų ne tik Panevėžyje, regione, bet ir visoje Lietuvoje.

Kokius iššūkius dabar tenka atremti jūsų vadovaujamam teatrui?

Mums kelia nerimą visai šaliai aktualūs klausimai – pandemija, karo Ukrainoje situacija, ekonominiai aspektai, paliečiantys labai tiesiogiai. Teatrui iššūkių nemažai – nuo kultūros darbuotojų atlygio, nuolatinės darbuotojų kaitos, kompetencijų tobulinimo, augimo iki pastato būklės ir darbo sąlygų gerinimo poreikio bei daugelio kitų.

Vis dėlto visus tuos iššūkius matyčiau labiau kaip galimybes ir faktorius, skatinančius ieškoti sprendimų, inicijuoti pokyčius tiek viduje, tiek ir visame kultūros sektoriuje.

Prieš 29-erius metus įkurtas Panevėžio muzikinis teatras užima svarbią vietą regiono kultūriniame gyvenime, čia turi savo nišą ir publiką. Visgi matome, kad jo veikla jau peržengė Panevėžio ribas. Kuo šis teatras gali būti unikalus Lietuvos kontekste?

Mano akimis, jis visų pirma unikalus tuo, kad beveik trisdešimtmetį yra puoselėjamas operetės žanrui atsidavusių kūrėjų ir dėl miesto palaikymo.

Tai – vienintelis muzikinis teatras, turintis orkestrą, chorą, bet neturintis solistų trupės, tai iš vienos pusės irgi yra iššūkis, tačiau iš kitos – galimybė pritraukti jaunuosius kūrėjus, būti platforma ne tik pripažintiems kviestiniams atlikėjams, bet ir pirmuosius žingsnius žengiantiems solistams, kuriems patirtis scenoje – be galo svarbi.

Tampame atviru, bendradarbiaujančiu, jungiančiu teatru, kuris turi ambiciją savo kūrybine veikla būti įdomus ne tik regionui, bet ir visos šalies žiūrovams.

Labai džiugina, kad naujiems scenos partneriams abu orkestrai tampa maloniu atradimu, o garsas apie Panevėžio muzikinį teatrą sklinda jau ir už Lietuvos ribų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Inga Kontrimavičiūtė

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų