Baletas „Karmen“ Panevėžio muzikiniame teatre. P. Židonio nuotr.

Muzikiniame teatre – anšlago sulaukęs baletas

Muzikiniame teatre – anšlago sulaukęs baletas

Naują sezoną pradedančio Panevėžio muzikinio teatro scenoje atgijo beveik pusantro šimto metų menininkų ir kūrėjų vaizduotę žadinantis fatališkosios Karmen paveikslas.

Vienaveiksmis baletas pagal Georgesʼo Bizet–Rodiono Ščedrino „Karmen siuitą“ sulaukė žiūrovų anšlago.
Penktadienio vakarą Panevėžio valstybinio muzikinio teatro salė buvo pilnutėlė.
Scenos uždanga pakilo operetėmis garsėjančiam teatrui kiek neįprastai premjerai, paruoštai bendradarbiaujant su Baltijos baleto teatru ir jo įkūrėja režisiere-choreografe Marija Simona Šimulynaite.

Pikantiškas prieskonis rudens sezone

Prospero Mérimée 1845 m. parašytai novelei Karmen iš karto buvo užkabinta šokiruojančio ir skandalingo kūrinio etiketė.
Bėgant metams čigonės Karmen istorija buvo prikelta daugybę kartų ir įvairiausiais pavidalais, ir vis dėlto vienas dalykas niekada nesikeitė – Karmen, fatališkoji antiherojė, visada likdavo visų tų kūrinių centru.
Prospero Mérimée trečioji „Karmen“ dalis įkvėpė ir Georgesʼo Bizet operos libreto autorius Henri Meilhacą ir Ludovicą Halévy.
Nors 1985 m. operos premjera Paryžiuje patyrė fiasko, ji kompozitoriui pelnė amžiną šlovę, o aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams.
Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų ir netggi iki mobiliųjų telefonų melodijų.
Ne išimtis ir Panevėžys – nemarioji Karmen istorija virto pikantišku prieskoniu operetėmis garsėjančio miesto Muzikinio teatro rudens sezone.

Tačiau šį kartą – kitokia garsiosios „Karmen“ versija.

„Labai svarbu, kad žiūrovas nesitikėtų scenoje pamatyti mums įprastą Karmen. Ši versija – kitokia. Tai moteris, primenanti chameleoną. Vieną akimirką ji seksuali ir gundanti, kitą – šiurkšti ir net vyriška. Jos emocijų skalė labai plati ir nuolat kintanti“, – sako režisierė-choreografė M. S. Šimulynaitė.

Pasak jos, kūrinio ašis yra visgi ne Karmen, o jos sutiktų vyrų istorijos ir jų likimai.

Įspūdį sustiprino hologramos

Baltijos baleto teatro režisierės M. S. Šimulynaitės pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai – naujiena ne tik Panevėžyje.
Tai pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsiliejo holograminės vaizdo projekcijos.
„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė“, – sako režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai.
Karmen mylimuosius bei kitus veikėjus įkūnija trys šokėjai.
Toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas turbūt bus unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Šokį ir hologramines vaizdo projekcijas M. S. Šimulynaitė derina ne pirmą kartą, šį efektingą reginį galėjo išvysti ir šiuolaikinio baleto spektaklio „Vienatvės armija“ („Army of solitude“) žiūrovai, jame artistai šoko pagal atlikėjos Bjork muziką.
Pastarasis kūrėjos eksperimentas susilaukė nemažo dėmesio.
Spektaklio „Karmen“ premjera – dar vienas choreografės ir režisierės bandymas sujungti skirtingas meno formas.
Spektaklyje naudojamas legendinis Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijos įrašas.
Vaizdo projekcijų kūrėjas – Vytautas Žarnauskas, scenografiją ir kostiumus baleto spektakliui kūrė Erlandas Smolskas, Egidijus Rainys, šviesų dailininkai – Mantas Bardauskas, Romualda Petrikaitė. Šokėjai: Evelina Fokina – Karmen, Pijus Ožalas – Don Chosė, Simonas Laukaitis – Toreadoras Eskamiljas, Svajūnas Valiūnas – kareivis, būrėja, giltinė.

Baleto akimirkos – Pauliaus Židonio nuotraukose.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų