-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šeštadienio vakarą ir panevėžiečiai turėjo galimybę naktinėti Kraštotyros muziejaus bei kitų kultūros įstaigų erdvėse.
Muziejų naktis – tai puiki proga nemokamai aplankyti muziejų ar dailės galerijų ekspozicijas bei parodas. O taip pat dalyvauti interaktyviuose žaidimuose, įdomiuose susitikimuose ar netradicinėse veiklose.
Ši Muziejų naktis buvo tikras iššūkis kultūros įstaigoms, kurios dėl rekonstrukcijos turėjo užverti savo lankytojams lobynus. Bet, kaip sakoma, nėra padėties be išeities: muziejus po atviru dangumi įsikūrė prie paties seniausio mieste išlikusio pastato Kranto gatvėje.
Kaip sakė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, Muziejų naktis kasmet vis auga tiek turinio, tiek ir lankomumo prasme. Tad dėl vykstančios rekonstrukcijos atsisakyti tokio svarbaus renginio būtų nuodėmė.
„Panevėžys neturi vakarinio-naktinio kultūrinio renginio, ką jau seniai turi didieji miestai, – apgailestavo A. Astramskas. – Vilniuje labai populiarios Kultūros naktys – norime ir savo mieste turėti kažką panašaus. Nors oficialiai vadinasi Muziejų naktis, bet iš tiesų tai kultūros naktis. Vien šiemet įsijungė šešios kultūros įstaigos.“
Tiesa, kai visur tiek daug veiklos, išsirinkti, kur eiti, nėra taip paprasta. Tačiau muziejaus direktorius turi patarimą: apsilankyti visur.
Muziejų nakties organizatorių tikslas – kad bent vieną vakarą metuose panevėžiečiai praleistų su kultūra.
„Jeigu įprastą dieną tokiu metu miestas būna tuščias tarsi išmiręs, tai Muziejų naktį galime sutikti daugybę žmonių. Mes patys esame šiek tiek nustebę, kad ateina daug inteligentijos, jaunimo, studentų, pargrįžusių iš didžiųjų miestų. Kultūra gali tapti traukos ašimi“, – neabejoja A. Astramskas.
Istorija daugeliui pažįstama iš vadovėlių ar muziejaus ekspozicijų, tačiau Muziejų naktį panevėžiečiai galėjo persikelti laiku. Lygiai šimtą metų atgal, kai iš Aukštaitijos sostinės buvo išvyti bolševikai.
Pajusti nepriklausomybės kovų dvasią pakvietė istorijos klubas „Grenadieriai“. Drąsiausieji galėjo sudalyvauti žaidime „Išvaduok Panevėžį“. Jiems skirta užduotis į miesto valdybą atnešti atsišaukimus. Tačiau tai padaryti nebuvo paprasta: pirmiausia reikėjo atsižymėti dviejuose punktuose ir tik tuomet – galutinė stotelė. Aplinkui marširuojant priešo pajėgoms, akylai saugojusioms, kad niekas neprasmuktų, žaidimo dalyviams – kratomiems, tardomiems, net grasinamiems smurtu – teko savo kailiu pajusti bent dalelę to, ką išgyveno pirmieji Lietuvos laisvės kovotojai.
Po ištvermės ir sumanumo reikalaujančio žaidimo, laukė ir rimtoji dalis – 1919 metų gegužės 19-osios mūšio už Panevėžį minėjimas bei žuvusių nepriklausomybės kovose savanorių pagerbimas.
Miesto istorija besidominčiuosius kvietė ir dar viena istorijos pamoka po atviru dangumi.
Pirmą kartą buvo organizuojama ekskursija „Nevėžio pakrančių paslaptys“. Jos dalyviai, keliaudami palei Nevėžio pakrantes, galėjo išgirsti įdomių istorijų apie miesto kūrimąsi ir žymius jo žmones.
Kaip jau tapo tradicija, interaktyvių pramogų pasiilgusiems panevėžiečiams buvo siūloma dalyvauti orientavimosi varžybose „Muziejaus lobiai“. Šiemet maršrutų būta trumpesnių, bet užduotys – ne ką mažiau įdomesnės.
Greičiausių komandų laukė Kraštotyros muziejaus įsteigti prizai.
„Mes patys esame šiek tiek nustebę, kad ateina daug inteligentijos, jaunimo, studentų, pargrįžusių iš didžiųjų miestų. Kultūra gali tapti traukos ašimi.“
A. Astramskas
Muziejų naktį vainikavo kasmetiniai geriausiųjų apdovanojimai ir finalinis koncertas. Kranto gatvėje įrengtoje scenoje koncertavo muzikos grupės „Penktas vėjas“ ir „Okata“, sujungusi lietuvių liaudies dainų grožį, elektroninę muziką ir „beatboxo“ ritmus.
Muziejaus direktorius A. Astramskas prisipažino, kad šiek tiek jaudinosi, kad renginio nesugadintų lietus, bet padėjo „stebuklingos apeigos“.
„Kasmet kyla klausimas, o kas, jeigu bus lietaus? Bet mes visuomet atliekame tam tikras apeigas, kad bent tą vakarą lietus aplenktų“, – šypsojosi A. Astramskas.
Šeštadienio vakaras išties buvo šiltas, tad iki pat vėlumos žmonės neskubėjo skirstytis.
Be Kraštotyros muziejaus organizuojamų veiklų, į edukacines programas, žaidimus, ekskursijas, parodas kvietė ir kitos miesto kultūros įstaigos.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka naktinėtojus viliojo įdomiu susitikimu su kraštiečiu muzikos kūrėju ir prodiuseriu Leonu Somovu. Taip pat buvo organizuojamos kūrybinio rašymo bei kūrybiškumo ugdymo dirbtuvės.
Į netikėtą atradimų kelionę ir lobio paieškas buvo kviečiami ir patys mažiausieji, kurie nenorėjo miego. Vaikų laukė ir Lėlių vežimo teatras bei vaikų biblioteka „Šaltinėlis“. O kinomanų – naktinis seansas kino centre „Garsas“.
Pasisemti kultūrinio įkvėpimo ir gerų emocijų Muziejų nakties dalyviai buvo kviečiami ir į Dailės bei Fotografijos galerijas.
Gausiai į kultūrinių renginių maratono vakarą susirinkę panevėžiečiai atviravo, kad Muziejų naktis mūsų mieste tampa vis svarbesniu ir įdomesniu renginiu visai šeimai.
Kaip teigė su savo atžalomis atėjusi Milda Ratinskienė, šiais laikais labai daug pramogų, bet tokių, kurios būtų naudingos pažintine prasme, dar reta.
„Anksčiau Muziejų naktis buvo proga aplankyti visai šeimai muziejaus ekspozicijas, o dabar – papramogauti, bet kartu ir sužinoti ką nors naujo ir įdomaus. Taip perteikiama mūsų miesto istorija yra daug įdomesnė už visus vadovėlius. Net neabejoju, kad ir vaikams ji išliks atmintyje gerokai ilgiau. O kartu tai ir gerai praleistas laikas“, – sakė panevėžietė.
Zinaida Rupšlaukienė juokavo, kad sveikata jau nebeleidžia bėgioti su jaunimu ieškant paslėptų lobių. Bet senjora mielai aplankė visas Muziejų naktyje dalyvaujančias įstaigas. Tik apgailestavo, kad nespėjo visur sudalyvauti, nes šiemet kaip niekad buvo įdomu.
„Seniai tiek bevaikščiojau – renginiai vyksta vienu metu, o pabuvoti norisi visur, – prisipažino. – Visada domėjausi istorija ir kultūra, tad Muziejų naktis – tikra atgaiva širdžiai. Labai gera matyti, kad tiek daug žmonių geba pramogauti su kultūra.“
