J. Miltinio dramos teatre praėjusį savaitgalį parodyta nemenką visuomenės ažiotažą sukėlusi „Mūsiškių“ premjera, inspiruota skandalingai pagarsėjusios Rūtos Vanagaitės to paties pavadinimo knygos, pateikė dar vieną staigmeną. Iš teatro meno vadovo pareigų traukiasi Andrius Jevsejevas, nors dar prieš kelias savaites tvirtino nematantis priežasčių tai daryti.
Laikinai teatrui paskirtas vadovauti buvęs Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus teigė, kad visi iki metų pabaigos suplanuoti pastatymai įvyks ir ieškoma pamainos A. Jevsejevui – režisieriaus, gebėsiančio formuoti naują meninę teatro kryptį.
Tik pasirodžius informacijai, kad J. Miltinio dramos teatras ėmėsi jautrios ir kiek pavojingos holokausto temos, kilo pasipiktinimas ne tik visuomenėje, bet ir teatro viduje. Nesantaiką įžiebė ne pati tema, o medžiagos pasirinkimas – nors folklorinis siaubo miuziklas statomas pagal Michalo Valčako pjesę, tačiau inspiruotas Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“.
A. Jevsejevas teisinosi, kad R. Vanagaitė nėra nei spektaklio dramaturgė, nei režisierė, nei prodiuserė. Pjesę parašė lenkų dramaturgas M. Valčakas, o režisuoja Artūras Areima. Sutapimas ar ne, po kurio laiko iš teatro afišų dingo prierašas, kad spektaklis inspiruotas R. Vanagaitės knygos. Ji pati buvo atvykusi ir į premjerą. Net ir teatre puse lūpų kalbama, kad jeigu ne specialiai keliamas ažiotažas, pasinaudojant skandalingai pagarsėjusios R. Vanagaitės asmeniu ir jos knyga, ir J. Miltinio dramos teatro statomi „Mūsiškiai“ nebūtų sulaukę tokio susidomėjimo.
Abejotina saviraiška negąsdino
Sutapimu arba nelabai pavykusia reklamos kampanija galima pavadinti ir patį faktą, kad dar šių metų rugsėjo pabaigoje R. Vanagaitė pareiškė, jog jau parašiusi antrąją „Mūsiškių“ dalį, tik nepavyksta rasti leidyklos, kuri imtųsi platinti jos kūrinį. Prieš dvejus metus autorė pateko į skandalo sūkurį, pareiškusi, kad partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji tvirtino pervertusi didvyriu laikomo vyro bylą ir radusi skandalingų faktų, neva A. Ramanauskas-Vanagas kolaboravo su KGB, išdavė bendražygius ir net galėjo prisidėti prie holokausto. Netgi ciniškai tvirtino, kad partizanas nebuvo kankinamas – jis pats vienutėje bandė žudytis. Nors vėliau rašytoja už tokius žodžius atsiprašė, jos knygą išleidusi leidykla atsisakė toliau bendradarbiauti su R. Vanagaite ir iš prekybos išėmė visas jos knygas. Nepaisant viso to, meno vadovui A. Jevsejevui tokia R. Vanagaitės saviraiška nepasirodė rimtas pagrindas ieškoti kitų šaltinių, galinčių atskleisti holokausto skaudulius.
Kadrų kaita
Nors prieš tris savaites J. Miltinio dramos teatrą palikęs jo vadovas Leonas Blėdis teigė išeinantis dėl asmeninių priežasčių, užkulisiuose kalbama, kad „Mūsiškių“ pastatymas paspartino šį apsisprendimą. Pats A. Jevsejevas kaltino L. Blėdį galimai tyčia vilkinant spektaklio statymo procesą – neva visa komanda ilgą laiką dirbo be sutarčių, pjesės autoriui M. Valčakui buvo delsiama sumokėti pinigus už kūrinį ir atliktą darbą.
L. Blėdžiui atsistatydinus, kartu su juo prieš porą metų į J. Miltinio teatrą atėjęs A. Jevsejevas tvirtino nematantis priežasties, kodėl ir pats turėtų atsisveikinti su pareigomis.
Visgi dabar A. Jevsejevas patvirtino, kad jo, kaip meno vadovo, teatre nebelieka. Su „Sekundės“ dienraščio žurnalistais jis atsisakė bendrauti, tačiau Nacionaliniam transliuotojui LRT patvirtino savo išėjimą.
„Savo noru išeinu – ne savo noru. Bet tai buvo akivaizdu, A. Venckus dėl to ir buvo čia paskirtas“, –sakė A. Jevsejevas.
Ieško pamainos
Laikinasis J. Miltinio teatro vadovas A. Venckus patvirtino, kad A. Jevsejevas parašęs prašymą išeiti iš darbo. Paskutinė pastarojo darbo diena – lapkričio 29-oji.
„Aš negalėjau leisti vykdyti tos programos, kurią buvo numatęs A. Jevsejevas. Jis mato viską šiek tiek kitaip, tad abipusiu susitarimu nusprendėme priimti tokį sprendimą. Bet nereikėtų daryti skandalo nei iš „Mūsiškių“, nei iš kadrų kaitos“, – teigė A. Venckus.
Jo tvirtinimu, tiek „Mūsiškiai“, tiek ir kiti spektakliai bei naujos premjeros iki metų pabaigos bus rodomi, kaip ir suplanuota. Iki to laiko tikimasi rasti režisierių, kuris formuos tolesnę teatro meninę kryptį.
„Paieškos jau vyksta. Galbūt tai bus ne teatro kritikas, o kuriantis režisierius, kas teatre yra labai gerai. Teatro sezonas jau įpusėjęs, daugelis Lietuvos bei kitų šalių režisierių jau turi savo darbus, tad čia bus derybų klausimas. Laukia sunkus darbas, bet teatro veikla tikrai nesustos“, – kalbėjo A. Venckus.
Pasak J. Miltinio dramos teatro vadovo, darbo išties daug. O tam, kad būtų galima džiuginti žiūrovus, reikia įeiti į įprastinį teatro ritmą.
„Didžiausias iššūkis yra gyvenimas. O teatre yra tiesiog daug darbo. Daug kam norisi, kad viskas ir staiga pasikeistų, bet čia jau stebukladarių reikalas, o aš toks nesu“, – sakė A. Venckus.
Jo paties „Mūsiškių“ premjera nenustebino. Direktoriui netgi keistoka, kodėl šis pastatymas sulaukė tokių atgarsių jam dar net nepasirodžius teatro scenoje.
„Spektaklis kaip spektaklis, profesionalai vienaip jį matytų, mėgėjai – kitaip. Asmeniškai nemačiau nieko ypatingo, dėl ko kilo ažiotažas. Nežinau, ar visos šios šnekos buvo be reikalo, ar su reikalu – savotiškai buvo bandoma pasireklamuoti. Projektas ne mano, todėl sunku pasakyti, kas priėmė visus sprendimus. Manau, spektaklis turės savo žiūrovą, kuris bus patenkintas, ir tokį, kuris nebus patenkintas. Kaip dažnai ir būna teatre“, – kalbėjo laikinasis teatro vadovas.