Net ir praėjus 516 metų nuo Panevėžio įkūrimo, kunigaikštis Aleksandras atsidūrė mūšio epicentre. M. Garucko nuotr.

Mūšio epicentre – didysis kunigaikštis

Mūšio epicentre – didysis kunigaikštis

Panevėžio centrinių erdvių atnaujinimo projektai apaugo baugiais gandais, pradedančiais panėšėti į specialiai skleidžiamas „fake news“ (melagingas naujienas).

Ne vieną panevėžietį šokiravo socialiniame tinkle žaibišku greičiu pasklidusios kalbos, esą bus iškeltas miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklas, mat konkursą Senvagei atnaujinti laimėjusiame projekte postamento nėra.

„Gal iš proto išsikraustė?“ – taip į gandą sureagavo Senvagės atnaujinimo projekto vadovė Lina Blažytė.

Projekto koordinatoriai netgi įtaria, jog kažkas dėl savų priežasčių siekia skandalo.

Išdidžiai į Laisvės aikštės pusę žvelgiantis Aleksandras nebus pajudintas iš vietos net ir per rekonstrukciją. Visgi iš 25-ių Senvagę puošiančių skulptūrų dalis po remonto į savo senąsias vietas nebegrįš. Kokias miesto erdves jos puoš, Savivaldybė žada tartis su menininkais.

Dar vienas ažiotažas

„Sklinda kalbos, kad ir šis paminklas bus nukeltas, nes laimėjusiame konkursą projekte jo čia nebėra“, – tokia vieno žinomiausių Panevėžyje konstruktoriaus socialiniame tinkle savaitgalį pasidalyta žinia prie įkeltos postamento Aleksandrui nuotraukos sukėlė nemažą ažiotažą.

„Kas per projektai pasipylė mieste, vien tik naikinimai, jau iš centro išmetė skulptūras, kurios buvo kurtos simpoziumo metu, būtent šiai erdvei“, – piktinosi kitas internautas.

Abejones dėl Aleksandro likimo kurstė vieši pasvarstymai, kad Savivaldybės skelbtą konkurso laimėjusios mažosios bendrijos „Pupa-strateginė urbanistika“ parengtas Senvagės sutvarkymo techninis projektas niekam nerodomas ir esą niekas jo nėra matęs.

Tokią panevėžiečiui, įpratusiam miesto centre matyti svarbiausią jo akcentą – paminklą Aleksandrui – rūpestį turėjusią sukelti diskusiją generavo ne pirmą kartą apie projektą girdintieji, o gerai mokantieji tokius dokumentus skaityti – konstruktorius, architektas, prie jų prisijungė ir restauruotojas. O Tarybos narė Gema Umbrasienė paskelbė ir žygius pradėjusi – oficialiai kreipėsi į miesto valdžią reikalaudama nuorodos į Senvagės ir Skaistakalnio parko atnaujinimo techninius projektus, jei, anot jos, tokie iš viso yra.

Romano Kazlausko „Šaulys“ – viena iš tų skulptūrų, kurios liks rekonstruotoje Senvagėje. M. Garucko nuotr.

Tai nebe pirmas šių žmonių kritikos lavinos sulaukęs projektas. Tie patys asmenys daro žygius, kad kino centras „Garsas“ būtų paskelbtas saugoma paveldo vertybe ir būtų sustabdytas projektas, pagal kurį vietoje esamo 1968-aisiais statyto pastato iškiltų jau šių laikų architektų fantazijos ir darbo vaisius – menų centras.

Aleksandro liesti neplanavo

Negi Savivaldybė ketina tyliai iš miesto centro išvežti Stanislovo Kuzmos 2003-aisiais sukurtą granito paminklą Panevėžio įkūrėjui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui?

Toks klausimas nustebino teritorijos sutvarkymo techninį projektą rengusios „Pupos-strateginės urbanistikos“ vadovą Tadą Jonauskį. Anot jo, net projekto rengimo stadijoje tokia šventvagiška mintis nė nebuvo kilusi.

„Techniniame projekte paminklas Aleksandrui nurodytas toje pačioje vietoje, kurioje jis ir stovi. Nesuprantu, nei kas, nei kur, nei kaip žiūrėjo, jei nematė. Paminklas ten pat lieka, niekas jo nesirengia liesti“, – pabrėžė T. Jonauskis.

Visus atsakymus, kaip po rekonstrukcijos atrodys Senvagė, turintis pateikti techninis projektas – viešas ir prieinamas bet kuriam, mokančiam naudotis internetu, juolab architektui, konstruktoriui ar politikei.

Centriniame viešųjų pirkimų portale įdėtas pranešimas apie Panevėžio savivaldybės skelbtą konkursą Senvagės sutvarkymo rangos darbams pirkti. Konkurso sąlygose pateiktas ir pats techninis projektas.

Senvagės sutvarkymo projekto vadovė Lina Blažytė sutinka, kad ne visi panevėžiečiai apie tokį portalą gali žinoti. Visgi, anot jos, besidomintieji miesto projektais buvo laukiami susitikimuose ir gali kreiptis į Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistus.

„Bus pateikti ir techniniai projektai, ir kita dominanti informacija“, – teigė L. Blažytė.

Ji tvirtina, jog nė vienas iš iškėlusiųjų abejonę dėl paminklo Aleksandrui perspektyvos dėl to nesiteiravo nei pačios, nei kolegų.

Galerija

Mato manipuliacijas

Kad susirūpinusieji Aleksandru neatėjo aiškintis, kaip bus tvarkoma Senvagė, patikino ir Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

„Tie, kurie tokias mintis išmeta į socialinius tinklus, Savivaldybėje lankosi, neša į mūsų skyrių savo asmeninius projektus derinti, kalbame apie šaligatvių trinkeles, šaligatvių bortelių aukščius, gyvenamuosius namus projektuoja, bet manęs jie nė karto neklausė dėl miesto projektų“, – nustebusi D. Gasiūnienė.

Savivaldybės vyriausiajai architektei keista, kad Aleksandro klausimas iškeltas tik dabar, kai vyksta rangos darbų pirkimo procedūros.

„Kiek mes darėme įvairiausių viešinimų, net buvome apkaltinti per dideliu projektų pristatinėjimu. Visi viską matė, stebėjo, o dabar pilasi pastabos. Ką tai galėtų reikšti, atsakytų viešųjų ryšių specialistai. Pati nenorėčiau komentuoti. Nenoriu tokiuose žaidimuose dalyvauti. Šitaip manipuliuoti ir spekuliuoti tokiais rimtais dalykais nebeskanu ir žema“, – pareiškė D. Gasiūnienė.

Liks pagrindinės

Prieš 516 metų, rugsėjo 7-ąją pasirašiusio donacijos aktą, kuris yra seniausias rašytinis dokumentas apie Panevėžio pradžią, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas ir toliau išdidžiai žvelgs į ateinančiuosius į Senvagę.

Šis postamentas, pasak L. Blažytės, nebus liečiamas net per Senvagės teritorijos rekonstrukciją. Techniniame projekte numatyta palikti ir statant paminklą aplinkui išklotą dangą.

O Senvagėje esančio skulptūrų parko vaizdas keisis. Po rekonstrukcijos iš 25-ių čia esančių meno kūrinių į dabartinę vietą sugrįš ne visi.

L. Blažytės teigimu, Senvagės teritorijos ir jos prieigų kompleksinio sutvarkymo projekte numatyta, kad savo vietose liks pagrindinės skulptūros: Aloyzo Smilingio „Besimaudanti (torsas)“, Juozo Genevičius „Dainius“, Romano Kazlausko „Šaulys“, Alfrido Pajuodžio „Vėžys“ ir kelios kitos. Tvarkant Kranto gatvėje esantį J. Balčikonio skverą taip pat numatoma, kad esamas Algimanto Vytėno paminklo J. Balčikoniui skulptūros pjedestalas ir pati skulptūra nebus keičiami.

Šiuo metu Senvagę puošiančios skulptūros sukurtos menininko, Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus V. Tallat-Kelpšos organizuotuose penkiuose tarptautiniuose skulptorių simpoziumuose. Menininkas svarsto, jog naujasis skulptūrų parkas galėtų būtų įkurdintas tvarkyti numatytame Skaistakalnio parke.

„Smulkesnių skulptūrų iškėlimas į kitas vietas ar palikimas Senvagės ir jos prieigų teritorijoje bus derinamas su skulptūrų autoriais, apie tai jau kalbėjomės su Panevėžyje vykusių skulptūros simpoziumų organizatoriumi, skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša“, – teigė projekto vadovė.

Ieškos vietos skulptūroms

Šiuo metu Senvagę puošiančios skulptūros sukurtos menininko, Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus V. Tallat-Kelpšos iniciatyva ir be pagalbininkų būrių organizuotuose penkiuose tarptautiniuose skulptorių simpoziumuose.

Kūrėjas sako turėjęs idėją padaryti skulptūrų taką, kad einant iš Laisvės aikštės per Senvagę link Sausio 13-osios skvero pakeliui būtų galima apžiūrėti galeriją po atviru dangumi.

„Pas mus tarsi yra nuomonė, kad skulptūrų Laisvės aikštėje ir Senvagėje sukoncentruota per daug. Bet paprastai meno per daug nebūna. Skulptūrų parkai turi tam tikrą trauką. Kad ir Klaipėdos skulptūrų parke, nepaisant, kad tai buvusios karių kapinės, meno kūriniai dera, nors pastatyti kur kas tankiau nei Panevėžyje“, – pažymi V. Tallat-Kelpša.

Visgi menininkas nesąs linkęs priešintis ir kovoti, kad skulptūros Senvagėje ir Laisvės aikštėje po rekonstrukcijos liktų, kur visą laiką ir buvusios. Anot jo, amžino nieko nėra – ir jo paties skulptūra „Lizdas“ keliauja iš vienos miesto vietos į kitą. Kadaise ji buvo sukurta specialiai tai vietai, kurioje dabar iškilęs postamentas Aleksandrui. Šį pastačius, „Lizdas“ perkeltas į Laisvės aikštę. Dabar, pradėjus šios rekonstrukciją, išvežtas su kitais meno kūriniais laikinai saugoti į bendrovės „Panevėžio gatvės“ teritoriją.

„Girdėjau, kad bus kuriama darbo grupė, kuri spręs dėl meno darbų eksponavimo. Svarbiausia, kad būtų rastas racionalus sprendimas, kur ir kaip juos pastatyti, kad būtų įdomu žmonėms“, – sako V. Tallat-Kelpša.

Menininkas svarsto, jog naujasis skulptūrų parkas galėtų būtų įkurdintas tvarkyti numatytame Skaistakalnio parke.

„Norėtųsi, kad bent simpoziumų kolekciją būtų galima apžiūrėti vienoje vietoje. O dabar ji išsimėčiusi: Senvagėje, Sausio 13-osios skvere, nemaža dalis bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ teritorijoje“, – mano skulptorius.

Atnaujins visą Senvagę

Reperezentacinę Panevėžio vietą – Senvagę – planuojama tvarkyti už 2,5 mln. Eur. Iš jų apie 2,3 mln. – Europos Sąjungos lėšos, po 205 tūkst. Eur šiam projektui skiria valstybė ir Savivaldybė.

Senvagėje bus įrengti nauji ir atnaujinami esami dviračių ir pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, sporto, žaidimų, poilsio ir apžvalgos aikštelės, suformuotas tvenkinyje esančios salos reljefas, įrengti tiltai į salą, pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, atnaujinti želdynai, suformuoti krūmų masyvai, atnaujinta tvenkinio pakrantė, įrengti apšvietimo, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklai, vaizdo stebėjimo kameros.

Šiuo metu paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (17)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų