Mokytojai iš kovos lauko nesitraukia

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2018.12.11 09:25

Kartu su dviem dešimtimis mokytojų iš visos Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijoje nakvojantys mokytojai iš Panevėžio teigia jau emociškai pervargę, išsekę ir svajojantys greičiau grįžti į namus pas šeimas. Visgi šūsnį reikalavimų Vyriausybei pateikusios vienos iš kelių pedagogus vienijančios profesinės sąjungos atstovai ginklų nesudeda.

Sekmadienio pavakare masinis protestas „Paskutinis skambutis“, palaikantis streikuojančius pedagogus, nuvilnijo po Švietimo ir mokslo ministerijos langais. Nors į akciją vietoje jos organizatorių planuotos 10 tūkst. žmonių minios susirinko gerokai mažiau – apie 6 tūkst., tai buvo stiprus postūmis dėl didesnių atlyginimų streikuojantiems pedagogams negrįžti į klases.

Kartu su dviem dešimtimis mokytojų iš visos Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijoje nakvoja ir mokytojai Panevėžio. Jie teigia jau emociškai pervargę, išsekę ir svajojantys greičiau grįžti į namus pas šeimas. Visgi šūsnį reikalavimų Vyriausybei pateikusios vienos iš kelių pedagogus vienijančios profesinės sąjungos atstovai ginklų nesudeda.

Kaip teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja panevėžietė Erika Leiputė-Stundžienė, streikuojančių mokytojų nuotaikos pakylėtos. Sekmadienį vykęs masinis mitingas parodė, kad pedagogai turi didelį palaikymą. Visgi, anot profesinės sąjungos atstovės, situacija dėl etatinio pedagogų darbo užmokesčio iš mirties taško nepajudėjo. Jos teigimu, vienintelis vilties teikiantis pokytis, jog laikinasis švietimo ir mokslo ministras Rokas Masiulis bent jau maloniai bendrauja su streikuojančiais mokytojais. Streikuotojai viliasi, kad antradienį planuojamas posėdis Švietimo ir mokslo ministerijoje dėl etatinio apmokėjimo modelio įneš aiškumo.

„Derybų dėl mūsų profesinės sąjungos iškeltų reikalavimų nėra. Jau penkta savaitė, kaip tikimės proveržio, bet jo vis nėra“, – sakė E. Leiputė-Stundžienė.

Konkrečių duomenų, kiek šiuo metu streikuoja Panevėžio miesto ir rajono mokytojų, profesinės sąjungos atstovė neturi. Anot jos, situacija kiekvieną dieną keičiasi. Nors gana didelė dalis miesto ir rajono mokytojų jau grįžo į darbus, prie streiko prisideda vis daugiau mokyklų iš visos Lietuvos. Iš viso per keturias savaites įsijungė 123, o šią savaitę streiką pradeda dar 29 naujos švietimo įstaigos.

„Trečiadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia susirinkimą, kurio metu ir bus priimami sprendimai, kaip elgtis toliau ir kokie bus tolesni mūsų žingsniai“, – teigė pavaduotoja.

Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos meno vadovas G. Petraitis, ministerijoje streikuojantis jau dvi savaites, viliasi, kad derybos pajudės iš mirties taško, nes bent jau laikinasis švietimo ir mokslo ministras išgirdo mokytojus.

Jaučiasi tvirčiau

Nors daugelyje Panevėžio mokyklų mokymo procesas jau atnaujintas, ne visi mokytojai grįžo į darbą. Jau antra savaitė, kai Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su kolegomis streikuoja Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos fizikos ir matematikos mokytojas Ramūnas Masilionis bei meno vadovas ir choreografijos mokytojas Gintaras Petraitis. Anot jo, po sekmadienio vakaro, kai šimtai žmonių atėjo palaikyti mokytojų, šie jaučiasi gerokai tvirčiau.

„Net nemanėme, kad tiek daug žmonių ateis palaikyti mokytojų. Jautru buvo girdėti choro dainuojamas dainas, skambančius varpelius, iki pat Vyriausybės nusidriekusią gyvąją eilę. Nustebino žmonių gausa ir masiškumas, bet jautriausia, kai visi atėjusieji kartu giedojo Lietuvos himną. Vyriausybei buvo parodyta, kad mokytojai svarbūs ne tik jiems patiems“, – kalbėjo G. Petraitis.

Jo teigimu, didelis pasiekimas jau tai, kad laikinai švietimo ir mokslo ministru paskirtas R. Masiulis išklausė mokytojus ir nori ieškoti problemų sprendimo būdų. Nušalintoji ministrė Jurgita Petrauskienė, anot pašnekovo, net nesistengė išgirsti streikuojančiųjų.

Grįš dėl spektaklio

Didžiausiu proveržiu G. Petraitis laiko tai, kad ministerijoje streikuojantiems mokytojams išduoti leidimai palikti ministerijos patalpas ir vėl sugrįžti. Mat iki ministrės J. Petrauskienės nušalinimo pedagogams buvo leidžiama palikti patalpas, bet į jas sugrįžti jau nebuvo galima. Kai kurie mokytojai į ministeriją netgi ropštėsi pro langus. Iš ministerijos patalpų buvo išneštos sofos, taip pat užrakinti tualetai, siekiant bet kokia kaina mokytojus išvaryti iš ministerijos. Ir tik šiuos dalykus paviešinus spaudai buvo atrakinti ir tualetai, į savo vietas grįžo ir minkštasuoliai. Ne mokyklose, o ministerijoje laiką leidžiantys mokytojai guodžiasi jautę psichologinį spaudimą.

„Buvo atvejis, kai vienai mokytojai sustreikavo sveikata ir prireikė į vaistinę medikamentų. Tačiau įeiti jau nebegalėjo – ministerijos durys buvo užtrenktos. Tikslas buvo vienas – visokiais būdais išprašyti mokytojus iš ministerijos patalpų. Net buvo liepta užrakinti visų tualetų duris“, – pasakojo G. Petraitis.

Suteikus leidimą išvykti ir atvykti į ministerijos patalpas kada nori, G. Petraitis planuoja jau trečiadienį grįžti į darbą. Tiesa, kol kas tik vienam vakarui. Pasak pedagogo, mokykloje vyksiančiam advento vakarui kartu su vaikais visą pusmetį repetavo spektaklį, tad negalintis jų nuvilti.

„Ką bedaryčiau, šią dieną privalau būti su jais. Sąžinė neleidžia palikti vaikų. Pusę metų ruošėmės spektakliui, tad negaliu jų išduoti. Po to vėl grįšiu atgal į ministeriją, jeigu reikės. Labai tikiuosi, kad Kalėdas galėsime švęsti su šeima. Be galo norime namo, esame pavargę, emociškai išsekę, kai kurios mokytojos, neatlaikiusios įtampos, verkia, kaip pasiilgo artimųjų“, – kalbėjo G. Petraitis.

Šildo pustuštes klases

Ekonomistas Nerijus Mačiulis

Lietuva švietimo finansavimui skiria 5,2 proc. BVP, o tai yra vos puse procentinio punkto daugiau nei ES vidurkis ir net visu procentiniu punktu daugiau nei Vokietija. Problema – ne pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas (pustuščių klasių, auditorijų, perteklinių institucijų valdymas, administravimas, tvarkymas, šildymas ir t. t.). Lietuva yra antroje vietoje ES pagal švietimo finansavimo dalį, atitenkančią ne ikimokykliniam, ne pradiniam, ne viduriniam ugdymui, ne aukštajam mokslui, o „kitiems reikalams“. Susitvarkykime tuos kitus reikalus. Ir žinokime, ko iš ko reikalauti.

Visada maniau ir teigiau, kad mokytojų darbo užmokestis nėra adekvatus. Bet tvarus jų atlyginimo padidinimas (toks, kad per krizę kita vyriausybė nemažintų) nėra elementari problema, lengvai išsprendžiama tiesiog skiriant tam daugiau pinigų.

Statistika

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, norint įgyvendinti visus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus, papildomai iš valstybės biudžeto vieneriems metams reikėtų ne mažiau kaip 302 mln. Eur.

Norint 20 proc. padidinti vien tik pedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, reiktų apie 151 mln. Eur. Profesinė sąjunga reikalauja tiek pat kelti ir nepedagoginių darbuotojų koeficientus.

Nekontaktinių valandų didinimas nuo 3 val. iki 6 val. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etate pareikalautų apie 11 mln. Eur.

Norint visiems pedagogams taikyti maksimalias koeficientų ribas, skaičiuojant atlyginimus papildomai reikėtų apie 25 mln. Eur.

Mokinių ir vaikų skaičiaus mažinimas klasėse ir ikimokyklinio ugdymo grupėse iš valstybės biudžeto pareikalautų mažiausiai 49 mln. Eur.

Reikalavimo, kad mokytojo etatą sudarytų 36 val., iš kurių būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų, preliminarus lėšų poreikis – 66 mln. Eur.

Streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, prašoma suma yra gerokai mažesnė, nei dabar pateikiama ŠMM. Streikuojantieji teigia prašantys ne iš karto visos sumos, o derybų dėl ,,darbo užmokesčio programos, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai“.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Mitingas
• #Mokytojai
• #Panevėžys
• #pedagogai
• #streikas