Mokyklų valgyklose – įdomūs atradimai

Daugelio mokinukų tėvai guodžiasi, kad vaikai mieliau renkasi menkavertį maistą iš prekybos centrų ar greitojo maisto užkandinių, nei pietauti mokyklos valgykloje. Į jas dažnai nevilioja nei maisto kokybė, nei kainos. Tačiau atliktas maitinimo organizavimo auditas atskleidė, kad švietimo įstaigų valgyklose esama gerokai šiurkštesnių pažeidimų.

Panevėžio savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius labiausiai nustebino, kaip elgiamasi su nemokamam maitinimui skiriamomis lėšomis – kai kuriose mokyklose masiškai pietaudavo į mokyklą neinantys moksleiviai. Kai kada maistas net nebuvo ruošiamas teisinantis, jog mokiniai ir taip nevalgo, nors Savivaldybei pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog visi gaunantieji nemokamą maitinimą neliko alkani.

Auditas mokyklų valgyklose buvo atliekamas 2021–2022 metais. Kontrolieriai patikrino 21-ą bendrojo ugdymo mokyklą.

Šešiose maitinimo paslaugą teikia pačios įstaigos, o likusiose 15-oje tokia paslauga perkama.

Tai atsispindi ir patiekalų kainose: įstaigose, kuriose maitinimo paslauga pirkta, antrieji patiekalai kainavo nuo 2,30 iki 4,80 Eur, o mokyklose, kurios turi savo valgyklas, – nuo 1,40 iki 3,00 Eur. Kiek kainuoja pietūs mokykloje, priklauso ir nuo taikyto patiekalo antkainio. Kai kuriose mokyklose jis siekė net 60 proc.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad daugelio mokyklų valgyklų maistas ruošiamas nesilaikant valgiaraščių.
Maitintojai privalo skelbti 15-os darbo dienų valgiaraščius, juose nurodyti patiekiamus maisto produktus, patiekalus, gėrimus ir užkandžius.

Nors galimos korekcijos, pavyzdžiui, vieną maisto produktą ar patiekalą tą dieną pakeisti kitu, tačiau maistinė vertė negali pablogėti, o energinė vertė negali pasikeisti daugiau kaip 20 proc. Tačiau patikrinimų metu net dešimtyje mokyklų iš 21-os maistas moksleiviams buvo siūlomas ne pagal valgiaraštį.

Sergantys valgytojai

Dar didesnė painiava mokyklų valgyklose vyksta su nemokamu maitinimu. Jis skiriamas pirmų ir antrų klasių moksleiviams bei tiems, kurių šeimos gauna mažas pajamas. Patikrinus Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui perduodamus duomenis ir vaikų lankomumo dokumentus, paaiškėjo, kad kai kuriose mokyklose moksleiviai „pietauja“ net ir sirgdami ar dėl kitų priežasčių neidami į mokyklą.

Pavyzdžiui, „Šaltinio“ progimnazijoje tokių būta 45,1 proc. – 65 mokiniai iš 144 gavo nemokamą maitinimą, nors lankomumo žurnale nurodyta, kad sirgo.

„Minties“ gimnazijoje tokių aptikta 23,3 proc. – 28 mokiniai iš 51, 5-ojoje gimnazijoje – 18,2 proc. – 10 mokinių iš 22, Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre – 44,4 proc. – 4 mokiniai iš 9.

Kitose mokyklose nustatyti pavieniai atvejai, kai mokiniai nebuvo pamokose, bet pažymėta, kad pietavo.

Tiesa, yra ir tokių atvejų, kai vaikai lanko mokyklą, tačiau nemokamų pietų patys atsisako. Daugiausia tokių J. Miltinio ir 5-ojoje gimnazijose. Nors atvejai, kai mokiniai nevalgo, dažni, to priežasčių mokyklos neanalizuoja.
Labiausiai nepasiturinčių šeimų vaikams skiriami ir nemokami pusryčiai.

Nors pinigai už juos mokyklų valgyklas pasiekia, tačiau šios pusryčių net neruošia. Pavyzdžiui, J. Balčikonio gimnazijoje taip „pusryčiavo“ 7 mokiniai iš 7, 5-ojoje gimnazijoje – 11 mokinių iš 13.

„Nustatėme, kad įstaigos neužtikrino visų maitinimų – negamino pusryčių, nes, jų teigimu, mokiniai nevalgo, tačiau Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui nurodė neteisingus duomenis, Mokinių nemokamo maitinimo registravimo žurnale pažymėdami, kad mokiniai pusryčius valgė“, – konstatuojama Savivaldybės auditorių ataskaitoje.

Panašiai lėšos „panaudojamos“ ir kitose įstaigose.

Pavyzdžiui, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje pirmadieniais nenumatyti pusryčiai, o penktadieniais – pavakariai ir vakarienė. Įstaigos vadovas, taupant mokyklos lėšas, leido nemaitinti mokinių, nors finansavimas įstaigai skirtas už visus maitinimus.

Taupo maistą

Šalto dušo sulaukę mokyklų vadovai stebisi tokiomis auditorių išvadomis.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė teigė, kad didžioji dalis jų mokinių atvyksta iš kitų Lietuvos vietų. Pirmadienį ryte moksleiviai atsivežami, o penktadienį po pietų parvežami į namus. Dėl to, pasak direktorės, nuspręsta pirmadieniais atsisakyti pusryčių, o penktadieniais – pavakarių ir vakarienės.
„Kadangi vaikai atvyksta pirmadienį apie 10 val., nusprendėme visai atsisakyti pirmadienio pusryčių, nes kitu atveju išsiderintų visas dienos režimas. O penktadienį vaikai į namus išvežiojami jau po pietų, tad nebelieka, kas valgo. Sauso davinio atiduoti negalime, o gaminti maistą, kai nėra, kas jį valgytų, būtų baisus neūkiškumas“, – aiškino D. Kriščiūnienė.

Pasak mokyklos vadovės, vaikai nelieka alkani. Išleidžiant penktadieniais į namus, vargingiau gyvenantiesiems suruošiamas „Maisto banko“ lauknešėlis, o pirmadieniais vaikai gali užsukti į valgyklą išgerti arbatos, suvalgyti bandelę.

„Kodėl turime švaistyti maistą ir biudžeto lėšas, jeigu nėra kam valgyti? Jeigu nėra apie 30 vaikų, įsivaizduokite, kiek maisto būtų išmetama. Mes nesiruošiame maisto mesti į kibirus, kiekvieną kąsnį reikia taupyti. Ir vaikams diegiame, kaip svarbu tausoti, o ne švaistyti maistą. O pinigai niekur nedingsta, mes jų paimti negalime, jie vėl sugrįžta į biudžetą. Manau, įstatymuose daug spragų. Tokie auditai turėtų duoti akstiną taisyti įstatymų spragas ir taupyti biudžeto lėšas“, – mano D. Krikščiūnienė.

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas stebisi, kad visos išvados buvo padarytos tik pabendravus telefonu, užpildžius klausimyną ir vos kartą ar du auditoriams apsilankius valgykloje.

Vertina pagal įstatymo raidę

„Taip, mūsų valgykloje pusryčių meniu nebuvo, nes vaikai pusryčiauti neina, o ir tokių, kurie gauna nemokamus pusryčius, vienetai. Bet tai nereiškia, kad mokiniams skiriamas maitinimas kažkur dingsta. Mes tikrai nesuvalgome – pusryčius moksleiviai pasiima kartu su pietumis“, – komentavo R. Dambrauskas.

Pasak jo, dalis gimnazistų pietauja mokyklos valgykloje, dalis per pertraukas mieliau renkasi kitoje gatvės pusėje esančią kepyklėlę ar prekybos centrą, kai kurie maistą dėžutėse atsineša iš namų ir pasišildo valgykloje – visiems yra sudarytos sąlygos pamokose nesėdėti gurgiančiais pilvais. Visgi direktorius pripažįsta, kad tobulėti dar yra kur.

„Su kai kuriomis auditorių išvadomis tikrai sutinku. O kas dėl nemokamo maitinimo, galėčiau pasiginčyti. Jeigu vaikas buvo mokykloje, bet iš paskutinių pamokų išėjo, vadinasi, nemokami pietūs jam nepriklauso? Bet gal jis pirma pavalgė, o tik po to išėjo. Nematau čia jokio pažeidimo“, – auditorių skrupulingumu stebisi gimnazijos vadovas.